Kaune savaitę tvyrojęs smogas privertė ne vieną susimąstyti, kuo kasdien kvėpuojame, kaip atrodome pasaulio kontekste? Kas labiausiai teršia orą ir kaip prie to prisideda palyginti retai lietuvius džiuginanti kaitri saulė?

Miesto pūlinys

Per dieną įkvepiame vidutiniškai 10 tūkst. litrų oro. Ką įkvepiame kartu su juo? Priklauso nuo to, kur gyvename ir dirbame.

"Žaliakalnis teršia visą miestą. Jis yra lyg pūlinys. Dūmai nuo jo kyla lyg nuo didelio laužo. Pradedant Tvirtovės al. iki P.Kalpoko ir A.Mackevičiaus g. Šie teršalai sklinda po visą miestą", – konstatavo viešosios įstaigos "Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai" vadovas Juozas Kameneckas.

Žaliakalnis žiemą yra labiausiai užteršta Kauno vieta. Čia sunku kvėpuoti, jaučiamas degėsių kvapas.

"Pernai žiemą mobilia matavimo įranga Žaliakalnyje oro užterštumą stebėjome tris kartus per parą. Normos visą laiką buvo viršytos", – pasakojo J.Kameneckas. Tuo metu normos buvo viršytos ir Taikos pr. esančioje stacionarioje oro taršos matavimo stotelėje, tačiau ne taip smarkiai.

Oro tarša Kaune nuolat matuojama trijose vietose – Šilainiuose (Šarkuvos g.), Dainavoje (Taikos pr.) ir Petrašiūnuose (R.Kalantos g.). Kodėl nuolat nėra stebima situacija Žaliakalnyje?

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Pakrosnienė teigė, kad nėra poreikio statyti dar vieną stacionarią stotelę. Suvedus miesto taršos šaltinius ir turint duomenis iš stacionarių oro taršos matavimo stotelių galima sumodeliuoti gana realią situaciją visame mieste. Padidėjus oro taršai informuojami gyventojai.

Limitas jau išnaudotas

Kaune stebimas kietųjų dalelių, mažesnių nei 10 mikrometrų skersmens (KD10), anglies monoksido (CO) ir anglies dioksido (CO2) kiekis ore. Pagal ES reikalavimus KD10 koncentracijos ore paros vidurkis neturi viršyti 50 μg/m3, CO 8 val. ribinė vertė – 10 mg/ m3, CO2 1 val. ribinė vertė – 200 g/m3. Didžiausia bėda – didelis kietųjų dalelių skaičius.

J.Pakrosnienės žiniomis, momentinis kietųjų dalelių kiekis atskirais rekordiniais atvejais šokteli net iki 300 μg/m3, o paros vidurkis kartais siekia 150 μg/m3. Taigi norma viršijama net tris kartus.

Per metus viršyti bet kurių oro teršalų normą leidžiama tik 35 dienas. "Petrašiūnų stotelėje užfiksuota, kad norma šiemet viršyta jau 35 dienas – išnaudoti visi limitai. Dainavos stotelėje užfiksuotos 33 tokios dienos. Šilainiuose oro tarša nebuvo viršyta nė karto", – vardijo J.Pakrosnienė.

Vasarą nulijus, kietųjų dalelių skaičius ore siekia apie 10, sausesniu oru – apie 20–30 μg/m3. "Vasarą mieste mažiau automobilių, mažiau žmonių, nerūksta kaminai", –  aiškino vyr. specialistė.

Pavasarį daug bėdų kelia itin dulkėtos gatvės. Per žiemą išbarstoma daug smėlio su druska. Pavasarį, kol viskas nesužaliuoja, kol miestas neišsikuopia gatvių, jos būna  pagrindinis oro taršos šaltinis.

Nuodija kūrendami sauskelnėmis

Pagrindiniai oro taršos Kaune šaltiniai yra transportas, pramonės įmonių ir nuosavų namų kaminai. Pastarieji įneša labai solidų indėlį į bendrą situaciją mieste – nuosavų namų dūmai šildymo sezono metu sudaro maždaug trečdalį taršos.

"Jeigu švedui pasakysi – kūrenk tik medžio granules, jis tą ir darys. Lietuviams trūksta sąmoningumo. Ne vienas į krosnį meta, kas papuolė po ranka. Ir senus batus, ir seną striukę", – pastebėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas prof. Linas Kliučininkas.
KTU Cheminės technologijos fakulteto prodekanas mokslui doc. dr. Dainius Martuzevičius su kolegomis yra atlikęs kuro ir buitinių atliekų deginimo eksperimentų, kuriuos atliekant lygino, kokios medžiagos susidaro degant skirtingoms medžiagoms.

"Medienos granulių deginimas buvo švariausias. Tarša deginant įvairius plastiko indelius, kempines, sauskelnes ir pan., lyginant su medienos granulėmis, didesnė net iki dešimt kartų", – pasakojo D.Martuzevičius.

Degant biokurui, biomasei, taip pat išsiskiria nemažos koncentracijos kenksmingų organinių junginių.

Lietuvą pasiekia taršalai ir iš gretimų valstybių. Daugiausia nepageidaujamų dovanų gauname iš juodojo trikampio, kur koncentruota Lenkijos, Čekijos ir Rytų Vokietijos pramonė.

Lemia oro sąlygos

Oro taršai didelės įtakos turi meteorologinės sąlygos. Kritinės situacijos reikia laukti tada, kai žemas slėgis ir nėra vėjo. Tada teršalai dėl aukštesniuose sluoksniuose pakilusios temperatūros tiesiog spaudžiami prie žemės, jiems sunku išsisklaidyti. Kaune per metus yra 7–8 proc. tokių neparankių dienų.

Prasidėjus šildymo sezonui, oro teršalų Žaliakalnyje būna kelis kartus daugiau nei, pavyzdžiui, Šilainiuose ar Romainiuose. Šį šildymo sezoną situacija Žaliakalnyje, anot specialistų, vargu ar pasikeis. Gyventojus sunku įtikinti, kad verta pirkti kokybiškesnį, vadinasi, brangesnį kurą – malkas, dujas, turimą šildymo įrangą keisti kokybiškesne.

Šilainių privalumas – daug daugiabučių, kurie prisijungę prie centralizuoto šildymo sistemos. Romainiuose dominuoja nauji ir apynaujai nuosavi namai. Jie dažniausiai šildomi nekenkiančiu aplinkai geoterminiu šildymu, įrengti geresni šildymo katilai, geresnė namų izoliacija, tad jiems šildyti reikia mažiau kuro.

Nuodija viryklės ir žvakės

KTU mokslininkai priėjo prie išvados, kad apie 20–30 proc. lauke esančių oro teršalų patenka į patalpas. Tai priklauso nuo namo sandarumo, kaip ir kada jis vėdinamas.
Eksperimentas buvo atliekamas lauke ir šešiuose namuose, esančiuose skirtingose Kauno vietose: Žaliakalnyje (P.Kalpoko ir Uosio g.), Vilijampolėje (Vytenio g.), Rokuose (Lazdynų g.), Romainiuose/Vijūkuose (S.Banaičio g.), Aleksote (Lakūnų g.). Skaičiuotas kietųjų dalelių, monoaromatinių ir poliaromatinių angliavandenilių kiekis.

Gauti skaičiai toli gražu nereiškia, kad namuose yra trigubai ar penkiagubai švaresnis oras nei lauke.

"Vienas teršalų šaltinių yra dujinė viryklė. Kitas, iš pirmo žvilgsnio nekaltas dalykas, –  žvakių, žvakučių deginimas. Nespiriu žvakių atsisakyti apskritai, bet deginkime bent jau kokybiškas. Toliau – oro gaivikliai, įvairūs kiti purškikliai", – vardijo L.Kliučininkas.

Jis priminė ir tai, kad patalpos yra gan uždaros, tad teršalai sunkiai sklaidosi, ypač jeigu bloga ventiliacijos sistema. Pats palankiausias metas vėdinti kambarius – rytą, nes vakare gausiai uždūmyja privačių namų kaminukai. Ryte šildytis sumano retas gyventojas, tad ir oras lauke tada švariausias.

Situacija blogėja?

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius teigė, kad prieš penkerius metus kauniečiai kvėpavo tyresniu oru.
"Anksčiau daugiau ir gyventojų, ir pramonės įmonių naudojo dujas. Dabar stengiantis taupyti išaugo kieto kuro panaudojimas. Jam degant išsiskiria daugiau teršalų", –  aiškino E.Vainalavičius.

Pramonės įmonės, jo manymu, dėl oro taršos kontroliuojamos pakankamai, tam yra visi reikiami įstatymai. O individualių namų katilinių veikla yra palikta tik jų savininkų sąžinei. Nėra  jokios gyvenamųjų namų kaminų išmetamų teršalų kontrolės.

O, pavyzdžiui, Vokietijoje su tuo kovojama papildomai apmokestinant labai aplinką teršiančių kaminukų savininkus. Nuosavus namus turintys kauniečiai tokią tvarką greičiausiai pavadintų plėšikavimu.

L.Kliučininkas vis dėlto įžvelgė ir teigiamų poslinkių. "Mažiau taršus tapo miesto viešasis transportas. Dalis maršrutinių autobusų yra varomi ne dyzelinu, o suspaustomis gamtinėmis dujomis ir elektra. Gatvėse vis mažiau senų, ir vis daugiau naujų automobilių, mažiau teršiančių aplinką", – teigė mokslininkas.

Dalis naujosios kartos autobusų į Kauną atkeliavo už gana mažą bendrą šalies oro taršą. Lietuva neišnaudojo visų savo taršos kvotų, tad dalį jų pardavė Ispanijai.

Kuo smulkesnės – tuo bjauresnės

Kietosios dalelės – tai dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt.

Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują.

Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.

Smulkiųjų dalelių pavyzdys – tabako dūmai. Dalelės, pakeltos su kelio dulkėmis, yra gerokai didesnės ir ne tokios kenksmingos. Tačiau dažnai prie jų būna prikibę bjaurių organinių junginių (poliaromatiniai ir monoaromatiniai angliavandeniliai). Stambi dalelė mūsų organizmui žalos gali ir nepridaryti, bet prie jų prilipę organiniai junginiai gali sukelti ir vėžinius susirgimus, turėti įtakos reprodukcinei sistemai, jau nekalbant apie astmą ar alergiją. Laikui bėgant gali išsivystyti ir genetinių pakitimų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra tiesus kelias į širdies ligas, insultą, plaučių ligas, vėžį.

Padidėjus aplinkos ore kietųjų dalelių koncentracijai, iš karto stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys ir apsunkintas kvėpavimas.

Europos aplinkos agentūros ataskaitoje teigiama, kad oro užterštumas turi rimtų ekonominių padarinių – dėl trumpesnės žmonių gyvenimo trukmės, didesnės rizikos sveikatai ir sumažėjusio produktyvumo.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir PSO inf.