Persikels ir gyventi?

Kartu su nauja šalies valdžia pasipylė ir ketinimai daug ką keisti. Vienas tokių, tiesiogiai susijusių su Kaunu, – į jį iš sostinės perkelti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas kartu su maždaug 600 darbuotojų.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pritartų tokiam valdančiųjų žingsniui. "Palaikau ir palaikysiu kiekvieną sprendimą, kuris bus naudingas Kaunui ir kauniečiams", – sakė miesto vadovas ir vardijo būsimą naudą.

"Pirma, Kaune atsirastų bent keli šimtai naujų darbo vietų. Dalis dabartinių ministerijų darbuotojų keltis į Kauną nesutiks, todėl tas vietas galės užimti kauniečiai. Antra, visi darbuotojai kasdien valgo pietus, lankosi parduotuvėse, naudojasi viešuoju transportu ar dviračių dalijimosi sistema ir pan. Todėl tai būtų papildomos pajamos visam aptarnaujančiajam sektoriui. Trečia, tikiu, kad dalis vilniečių, kurį laiką pavažinėję į darbą Kaune, pajaus mūsų miesto pranašumus ir paseks pastaruoju metu stiprėjančia tendencija keltis į Kauną", – kalbėjo meras.

Palaikau ir palaikysiu kiekvieną sprendimą, kuris bus naudingas Kaunui ir kauniečiams.

Siūlo miesto centrą

Vienas pirmųjų klausimų, iškylančių kalbant ministerijų perkėlimo tema, – kur Kaune jos galėtų būti įkurdintos?

"Kol kas šiuo klausimu nėra prieita prie konkrečių sprendimų, todėl kalbėti apie konkrečius pastatus ar patalpas dar anksti. Aišku, ministerijų darbuotojai galėtų užimti pastaruoju metu atlaisvėjusias patalpas, kurios miesto centre liko universitetams veiklą perkėlus į studentų miestelius. Tai yra unikalūs tarpukario modernizmo architektūros pastatai, kuriems reikia įpūsti gyvybės. Jei naujoji valdžia paseks mūsų pavyzdžiu ir biurokratinį aparatą ministerijose sumažins bent ketvirtadaliu, vietos tuose pastatuose užteks", – įsitikinęs V.Matijošaitis.

Pradėjus domėtis, kokio dydžio patalpų reikėtų minėtoms ministerijoms, paaiškėjo, kad vien ŽŪM šiuo metu reikia beveik 10 tūkst. kv. m ploto patalpų, tad pagal tai skaičiuojant ši ministerija netilptų netgi viename didžiausių šalies biurų centrų "Magnum", iškilsiančiame vietoj buvusio "Respublikos" viešbučio, ką jau kalbėti apie universitetų pastatus.

Modernių biurų erdvė sieks 13 tūkst. kv. m, tačiau iš jų 4 tūkst. kv. m savo pagrindiniam biurui įsikurti pasiliks "Vičiūnų grupė".

"Žemės ūkio ministerijos bendras patalpų plotas yra 14 421 kv. m, ministerijos naudojamas plotas 9 870 kv. m, kitas plotas suteiktas Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities įstaigoms panaudos pagrindais", – teigė ministerijos atstovas Audrius Gelžinis.

Apie 270 darbuotojų turinti Aplinkos ministerija yra įsikūrusi net per tris pastatus. Vienas jų priklauso valstybei, kituose pastatuose ministerija dalį jai reikiamų patalpų nuomoja. Vienų nuomos sutartis jau netrukus baigsis.

Per plačiai gyvena

Nekilnojamojo turto rinkos žinovas, agentūros "Rees" vadovas Martynas Židonis tvirtino, kad 344 darbuotojams, kiek jų šiuo metu dirba ŽŪM, visiškai pakaktų perpus mažesnių patalpų. Šiuo metu vienam ŽŪM darbuotojui vidutiniškai tenka net apie 28 kv. m ploto.

"Tokios prabangos, pavyzdžiui, verslas sau negali leisti", – pastebėjo M.Židonis.

Anot jo, kabinetinė sistema – itin neefektyvi ploto išnaudojimo atžvilgiu. "Manau, kad viešajam sektoriui jau būtų laikas pereiti prie darbo vietų planavimo atvirų erdvių principu", – siūlė M.Židonis.

Jis ministerijoms siūlytų nuomotis modernias biurų patalpas, o ne renovuoti ir savo reikmėms bandyti pritaikyti senus valstybei priklausančius pastatus.

"Vilniuje labiau įprasta praktika viešajam sektoriui nuomotis patalpas. Tačiau tokių pavyzdžių yra ir Kaune – policijos komisariatas išsinuomojo specialiai jam pastatytą pastatą Raudondvario plente. Nuomojantis modernias biuro patalpas yra lengviau prognozuoti išlaidas ir jas reguliuoti, pavyzdžiui, keičiant nuomojamų patalpų plotą", – kalbėjo M.Židonis.

Vienas didesnių ir vis dar laisvų Kauno objektų yra "Pienocentro" patalpos miesto centre. Jos, M.Židonio nuomone, nė vienai ministerijai netiktų, nes šis, kaip beje, ir nemažai kitų valstybės valdomų didžiųjų pastatų, yra paveldosauginis, tad būtų sudėtinga ir kur kas brangiau atlikti jo rekonstrukciją nei įprastų pastatų.

Anot jo, nuomotis modernų biurą būtų pigiau nei patiems renovuoti pastatą. "Manyčiau, kad nuomos kaina už kv. m galėtų siekti 9–11 eurų, tačiau dėl didelės konkurencijos tarp verslo centrų ji galėtų nukristi net ir iki 8 eurų už kv. m. Senuosius pastatus siūlau perduoti Turto bankui ir paleisti į atvirą rinką", – dėstė M.Židonis.

Buvęs ŽŪM vadovas Kazys Starkevičius, ministeriją į Kauną perkelti siūlęs dar prieš aštuonerius metus, mano taip pat. "Ministerja neturėtų užsiimti statybomis ar patalpų rekonstrukcija. Išeitis – ilgametė nuoma", – sakė buvęs ministras.

Jis pasakojo tuomet, kai buvo paviešinta idėja apie ministerijos perkėlimą, sulaukta daugybės verslininkų pasiūlymų.

Nebus kur parkuotis

Kalbinti pašnekovai kaip netinkamus variantus iš karto atmetė bet kokius senos statybos pastatus, esančius miesto centre, ir dėl kitos priežasties. Jie nepritaikyti dideliems lankytojų srautams, atvykstantiems nuosavu transportu.

Ministerijas įkurdinus "Pienocentre" ir pustuščiame Centrinio pašto pastate, esančiame Laisvės alėjoje, miesto centre kiltų dar didesnis parkavimo vietų stygius. Automobilių neturėtų kur statyti ne tik keli šimtai darbuotojų, bet ir gausybė interesantų iš visos šalies, užsuksiančių pas valdininkus.

K.Starkevičius įsitikinęs, kad ministerija turi būti patogiai gyventojams pasiekiamoje vietoje. Geriausia – jeigu parkavimo vietų būtų daug, jos būtų nemokamos arba apmokestintos minimaliai, o tokių sąlygų tikėtis miesto centre yra sunku.

Jis mano, kad nereikėtų sustoti tik ties centrinio ŽŪM aparato iškėlimu. "Reikia imti ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą", – siūlo K.Starkevičius. Pastarojoje dirba dar keli šimtai žmonių.

Jis kalbėjo, kad teisinių kliūčių neturėtų iškilti, nes, anot jo, darbo sutartyse nurodyta, kad darbo vieta yra ministerija, o kur – Vilniuje ar Kaune – nenurodyta.

"Pagrindinės to meto buvusios ministerijos perkėlimo kliūtys: milžiniškas valdininkų pasipriešinimas, dalis politikų tam irgi nepritars, bus skeptiški", – teigė jis.

Ieškotų Turto bankas

ŽŪM atstovas aiškino, jeigu būtų nuspręsta ministeriją iškeldinti į Kauną, dėl patalpų paieškos būtų kreipiamasi į VĮ Turto banką dėl valstybei priklausančių ir administravimo funkcijoms vykdyti tinkamų tuščių patalpų paieškos šiame mieste. "Neradus arba nesant tinkamų patalpų, būtų organizuojamas patalpų nuomos viešas konkursas", – teigė A.Gelžinis.

Anot jo, reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti biurų patalpos, yra surašyti Lietuvos higienos normose. Papildomų norų ir užgaidų ministerijos neturi.

Pastatas, kuriame šiuo metu yra įsikūrusi ŽŪM, priklauso valstybei. ŽŪM jį valdo patikėjimo teise. "Jeigu išsikraustytų ministerija, patalpos būtų atiduotos Turto banko žiniai ir ši įstaiga spręstų tolesnius patalpų panaudojimo klausimus", – teigė A.Gelžinis.

Kviečia ir kitas ministerijas

Nekilnojamojo turto vystytojai, stebėdami, kuo baigsis idėja perkelti ministerijas, žada būti svetingi, bet dideliu entuziazmu netrykšta.

Šiuo metu Kaune vystančio du verslo centrų projektus koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius teigė, kad Kaune puikias naujas patalpas rastų ne tik dvi minėtos ministerijos

"Kita vertus, bet kokiam verslui yra labai svarbus tęstinumas, tad prieš pasiūlydami nekilnojamojo turto nuomą valstybės institucijoms turėtume įvertinti, ar jų planai yra ilgalaikiai. Nes gali atsitikti ir taip, kad po ketverių metų ministerijos vėl bus grąžintos į Vilnių", – atsargiai vertino E.Valentinavičius.

Šiuo metu SBA priklausančių įmonių užsakymu Kaune kyla 11 tūkst. kv. m ploto verslo centras Jonavos gatvėje ir vyksta "Pramprojekto" pastato rekonstrukcija Vienybės aikštėje.

"Kiekvienas šių verslo centrų turi savų pranašumų, kurie atitiks net reikliausių nuomininkų poreikius. Verslo centras Vienybės aikštėje – pačioje Kauno širdyje, šalia aukštųjų mokyklų, kultūros įstaigų, Karo muziejaus, verslo biurų. Tai istoriškai labai svarbi, reprezentatyvi miesto vieta, tad joje įsikurti galėtų ir didžiųjų verslo įmonių centrinės būstinės, ir bet kuri valstybės institucija – ne tik Žemės ūkio ar Aplinkos ministerija, bet, jei toks poreikis ar sumanymas būtų, ir, pavyzdžiui, Švietimo, Krašto apsaugos ar Užsienio reikalų ministerija", – svarstė SBA atstovas.

Neries pakrantėje vystomas verslo centras kuriamas pagal žaliojo pastato modelį. "Čia itin svarbus darnus vystymasis, naujos, aplinkai draugiškos technologijos. Be biuro erdvių, darbuotojams sudarytos galimybės lauko terasose ne tik dirbti ar ilsėtis, bet ir sportuoti. Tad pastatas, šiuo požiūriu tikrai tiktų ne tik Aplinkos apsaugos, bet ir, pavyzdžiui, Sveikatos ministerijai", – tikino E.Valentinavičius.

"Vičiūnų grupės" komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius teigė, kad 2018 m. duris atversiančiame "Magnum" verslo centre taip pat atsiras daug vietos novatoriškos ir ergonomiškos darbo aplinkos Kauno širdyje ieškantiems nuomininkams.

"Magnum" bus orientuotas į veržlias dinamiškas organizacijas, kuriose dirba tokie pat darbuotojai – čia veiks pirmasis Kaune vaikų dienos centras darbuotojų vaikams biurų pastate, lengvai transformuojamos konferencijų salės, didžiausia mieste požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, elektromobilių įkrovimo stotelės, dviračių saugojimo aikštelė su dušais bei persirengimo kambariais. Kalbant apie būsimus nuomininkus, nematome skirtumo tarp verslo, valstybės institucijų ar kitų organizacijų – mielai priimsime visus nuomininkus, kurių lūkesčius atitiks "Magnum" ir su kuriais sutarsime dėl sąlygų", – dėstė M.Snicorius.