LENGVAI SUPRANTAMOS KALBOS MOKYMAI: TAI NAUDINGA VISIEMS

Vaizdingi įvairiais terminais nusagstyti, įmantriu šriftu surašyti pranešimai, instrukcijos, raginimai, kitos svarbios žinios dažniausiai būna aiškūs tik daliai visuomenės. Lengvai suprantamos kalbos principai informaciją leidžia geriau surasti visiems, bet ypač žmonėms su klausos, regos, intelekto sutrikimais, disleksija, senjorams, migrantams, besimokantiems lietuvių kalbos, žemesnio raštingumo asmenims ir daugybei kitų visuomenės narių.

Aktualu visiems

Antradienį Kaune tiesiogiai ar per nuotolį į įtraukios komunikacijos subtilybes gilinosi daugiau kaip trys šimtai kitų viešojo sektoriaus įvairių sričių specialistų ir darbuotojų.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotų praktinių mokymų „Kaip parengti visiems prieinamą informaciją?“ klausėsi personalo, IT, raštvedybos, komunikacijos, švietimo, kultūros, architektūros ir kitų skyrių specialistai, bibliotekininkai, archyvarai, socialiniai pedagogai, seniūnijos, poliklinikų ir ligoninių administracijos darbuotojai ir t. t.

Kviesti tie, kurie kasdien atsakinėja į gyventojų užklausas, rašo atsakymus institucijoms, rengia skirtingo turinio dokumentus. Tikimasi, kad šių mokymų metu gautos žinios padės gyventojams gauti aiškesnius, lengviau suprantamus pranešimus, dokumentus, atsakymus.

Patogiau gyventi

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurios kalba buvo transliuojama, akcentavo, kad žmonėms su negalia prieinama aplinka didina jų savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.

„Draugiškesnė ir prieinamesnė aplinka, tai – kasdienės jų galimybės gyventi patogiau, būti labiau savarankiškiems, patenkinti pagrindinius mokymosi ar darbo poreikius, dalyvauti visuomeniniame ir socialiniame gyvenime. Informacija turi būti prieinama visiems visuomenės nariams. Kitu atveju, sunkumai gaunant informaciją pažeidžia žmonių su negalia teises, riboja jų būtiniausių poreikių tenkinimą, apsunkina įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą“, – teigė ministrė.

Ji paminėjo, kad bendrasis informacijos prieinamumo indeksas Lietuvoje tesiekia 5 proc., nors tam tikro informacijos pritaikymo reikia daugiau nei 35 tūkst. mūsų šalies gyventojų, o informacijos prieinamumas lengvai suprantama kalba yra aktualus daugiau nei 400 tūkst. žmonių.

R. Meilučio nuotr.

Naudingi praktiniai patarimai

Kitais metais lengvai suprantamą kalbą privalės vartoti visos viešojo sektoriaus įmonės bei organizacijos. Tam besirengiančių įstaigų interneto svetainių turinio, įvairių dokumentų ir kitokios informacijos rengėjams, be abejo, kils daugybė klausimų.

Neįgaliųjų reikalų departamento ekspertai dėl konsultacijų ir parengtos informacijos atitikimo lengvai suprantamos kalbos kriterijams, tinklapių pritaikymo kviečia kreiptis el. paštu KC@ndt. lt.

Mokymuose lingvistė Justina Bružaitė-Liseckienė pažėrė patarimų, kaip rengti dokumentus ar tekstus lengvai suprantama kalba.

Prioritetas – trumpi sakiniai, iki aštuonių žodžių. Ilgesnį sakinį trupinti arba skaityti į du. Pavyzdžiui, „Vaistai turi būti vartojami taip, kaip paskyrė jus gydantis gydytojas“ trumpinti į „Gerkite vaistus taip, kaip patarė gydytojas“.

Ilgesniame tekste vadovautis logine seka. Jį dalyti į skyrelius. Tai leis lengviau susigaudyti ir akliesiems bei silpnaregiams.

Atsisakyti metaforų. Pavyzdžiui, „Petras buvo geros širdies“ keisti į „Petras buvo geras žmogus“, nes širdis, visų pirma, kelia medicinines asociacijas. Svarbu apibendrinti išvadas.

Rinktis paprasčiausius, dažniausiai naudojamus žodžius, sudėtingesnius ar retesnius žodžius, jei be jų negalima išsiversti, – paaiškinti, pateikti pavyzdžių. Nenaudoti žodžių santrumpų („eurai“ vietoje „Eur.“). Vardus ir pavadinimus vartojami tik tada, kai būtina.

Neužsižaisti su skaičiais. Vietoje 1489 mln. geriau rinktis „daug”. Skaičius iki 100 užrašyti skaitmenimis, ne raidėmis.

Pavyzdžiai ir praktika

J.Bružaitė-Liseckienė rašantiems lengvai suprantamus tekstus pataria vengti brūkšnių, skliaustelių. Rašyti ne „Jonas – kaunietis“, o „Jonas yra kaunietis“. Rinktis paprastas veiksmažodžių formas („Skaitydami knygas sužinome naujų žodžių“ keisti į „Kai skaitote knygas, sužinote naujų žodžių“).

Sakinyje turi būti aišku, kas ką daro. Vietoje, pavyzdžiui, „Žmogui ligoninėje turi būti suteikta pagalba“ geriau rašykite „Gydytojai padeda žmogui“.

Norint išvengti painiavos, siūloma nepersistengti su sinonimų paieška, vengti įvardžių. Pavyzdžiui, „Lapė pamatė varną su sūru ir galvojo, kaip šį sūrį iš jos atimti“ trumpinti į „Lapė pamatė varną su sūriu. Lapė galvojo, kaip iš varnos atimti sūrį“.

Rinktis teigiamą raišką. Vietoje, pavyzdžiui, „Negalima bėgioti neapšilus“ rašykime „Pirmiausia atlikite apšilimą, o po to bėgiokite“.

Kiekvieną sakinį patartina rašyti vis naujoje eilutėje.

Tekstą derėtų iliustruoti kuo paprastesniais, bet vaizdžiai bei suprantamai pagrindinius jo akcentus atspindinčius paveikslėlius.

Tekstas turi būti rašomas kuo paprastesniais šriftais. Geriausi, nes lengviausiai įskaitomiausi – Calibri, Arial, Tahoma, Verdana. Tekstus, kurie bus spausdinami ir platinami viešose erdvėse, patartina rašyti ne mažesniu kaip 14 šrifto dydžiu, užtikrinti kontrastą tarp teksto ir fono. Taip ne tik lengviau suprasti, bet ir lengviau įžiūrėti, tai naudinga ir sveikoms akims – jos mažiau apkraunamos.

Teorinę mokymų dalį įtvirtino praktiniai užsiėmimai.

R. Meilučio nuotr.

Perskaito programėlės

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Vilmantas Balčikonis pasidalijo ir kitais neregiams ir silpnaregiams aktualiais pastebėjimais. Tinkamas šriftas, jo dydis, teksto ir pagrindo

kontrastas užtikrina, kad tekstą be didelių pastangų galima perskaityti ir kai šviečia ryški šviesa arba prieblandoje, kai skelbimas pakabintas aukštai ir pan.

Tinkamai pritaikyti tekstai prastai matančiam leidžia lengviau įskaityti, o specialios išmaniojo įrenginio programėlės suprantamiau įgarsina tekstą ar interneto svetainę akliesiems.

V. Balčikonio žiniomis, Lietuvoje prastai mato net 11,7 proc. gyventojų, todėl viešojo sektoriaus svetainių ir programėlių pritaikymas silpnaregiams ir akliesiems yra svarbus daugybei žmonių. Nuo kitų metų viešosios įstaigos turės užtikrinti ir šiai visuomenės daliai bendravimo prieinamumą.

V. Balčikonis pademonstravo, kaip veikia ekrano skaitymo programos. Jeigu tinklapio programuotojai dirbo atsainiai, ekrano skaitymo programa bus bevertė ir aklajam puslapyje bus sunku susigaudyti arba net neįmanoma.

Pavyzdžiui, tebekyla sunkumų neregiams bandant nusipirkti autobusų bilietus internetu. Užstringama dėl to, kad nepritaikyta dalis šios paslaugos – tekstą perskaito, bet negali pažymėti varnelės, pasirinkti išvykimo datos ir pan.

Reikia, kad ir rašytiniai dokumentai būtų tinkamai paruošti. Ekrano skaitymo programa neperskaitys dokumento, jeigu jis bus įkeltas kaip nuotrauka. Rengiant word dokumentą reikia pažymėti, kur yra antraštė, kur sąrašas, skyrelių pavadinimai – tai neregiams padeda naviguoti po tekstą. Po paveikslėliais reikia parašyti alternatyvų tekstą, nurodantį, koks tai paveikslėlis.

Kalbant apie infografikus, žemėlapius, informaciją patartina perteikti vien tik spalva, nes kai kurie žmonės neskiria dalies spalvų ar tai daro sunkiai.

Daugiau apie lengvai suprantamą kalbą, gaires, iliustracijų bazę, teisinę bazę ir pavyzdžius, tekstų vertėjų ir tikrintojų sąrašą, gerąsias užsienio praktikas rasite https://www.ndt.lt/lengvai-suprantama-kalba-2/.