M. K. ČIURLIONIO KONCERTŲ CENTRAS – KOKYBIŠKA KLASIKOS SCENA IR DAUGIAFUNKCĖS ERDVĖS

Kaune iškilsiantis M. K. Čiurlionio koncertų centras sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. Publika žavisi išskirtine pastato išvaizda, o scenos meno ir kultūros profesionalus domina techniniai parametrai. Smalsumą dar labiau paskatino žinia, kad būsimai aukščiausių standartų klasikinės muzikos erdvei jau išduotas statybų leidimas. Projekto autoriai viešai dalijasi atsakymais apie architektūrinius sprendinius ir akustikos subtilybes.

„Tikriausiai renkant vietą pastatui buvo įvertintos įvairios aplinkybės, visų pirma – bendra miesto urbanizacijos perspektyva, o specialistų nuomone turime pasitikėti. Dėl Koncertų salės išorės taip pat tikriausiai yra bendras užsakovo ir architekto sutarimas. Tačiau tokios paskirties pastato kokybę ir poreikius lemia ne tik vieta ar eksterjeras, bet ir tai, kaip organizuojama šio labai specifinio objekto vidinė erdvė“, – apie būsimo koncertų centro paskirtį ir funkcionalumą socialinėje erdvėje rašė kompozitorius, pedagogas Giedrius Kuprevičius, išsakęs savo susidomėjimą šiuo, anot jo, filharmonijos tipo objektu.

Maestro pirmiausia teiravosi, kokia konkreti Koncertų salės paskirtis, kokiai muzikai ir žanrams ji skiriama: „Kiek joje numatoma klasikinės, teatrinės, pramoginės ar eksperimentinės muzikos atlikimas, nes nuo to priklauso daugybė kitų su tos įvairovės reikalavimais susietų būtinų dalykų.“

„Didžioji salė skirta klasikinei simfoninei visos sudėties orkestro muzikai su choru. Mažojoje salėje numatyta elektroakustinė aplinkos keitimo sistema, tad, be simfoninės ir kamerinės muzikos, ji galės kokybiškai priimti ir kitus muzikos, scenos menų žanrus, taip pat konferencijas“, – paaiškino M. K. Čiurlionio koncertų centrą projektavusios architektų studijos vadovas arch. Rolandas Palekas.

Laureatas: M. K. Čiurlionio koncertų centrą projektavusios architektų studijos vadovas R. Palekas. Partnerio nuotr.

Simboliškas sutapimas: tiek G. Kuprevičius, tiek ir Koncertų centrą projektavęs R. Palekas atitinkamai 2013 ir 2014 m. už kūrybinius nuopelnus yra tapę Lietuvos nacionalinės premijos laureatais. Architektas sutiko detaliau paaiškinti ir atsakyti į kiekvieną iš kompozitoriaus pateiktų klausimų.

– Ar numatyta, kur bus laikomi, tarkim, mažiausiai du koncertiniai rojaliai, kaip jie bus transportuojami po pirmos dalies arba tarp kūrinių?

– Koncertiniams rojaliams saugoti numatyta speciali patalpa, užtikrinant reikiamą mikroklimatą. Iš jos į sceną instrumentai bus pakeliami platforma – dalis scenos grindų nusileis žemyn. Tarp koncerto dalių, jei prireiks, jie bus laikinai pervežami į užkulisius.

– Ar planuota erdvė vargonams, kurie įprastai naujose salėse privalomai numatomi?

– Taip, scenos galinėje sienoje numatyta būsimiems vargonams reikalinga erdvė ir atlikėjo vieta.

– Kaip toli nuo scenos nutolęs dirigento kambarys?

– Dirigento ir pagrindinių solistų patalpos yra numatytos prie pat įėjimo į didžiosios salės užkulisius.

– Kiek ir kur numatytos orkestro artistų, repeticijų kambariai ir visi privalomi patogumai (dušinės, tualetai), kur numatyta dalyvių vieta atliekant stambius simfoninius-chorinius kūrinius (200–250 atlikėjų scenoje)?

– Projekte numatyti devyni solistų persirengimo / poilsio kambariai su dušais ir tualetais ir 54 vietų grupiniai persirengimo kambariai. Taip pat numatyti iš užkulisių pasiekiami sanitariniai mazgai ir pagalbinės bei poilsio patalpos, kurios gali būti pritaikytos persirengti didesniam atlikėjų skaičiui.

Koncertų salės maketas. Partnerio nuotr.

– Ar numatytos erdvės naujoje Koncertų salėje gastroliuojančių artistų (bent jau daliai jų) nakvynei?

– Ne, vietos atlikėjų nakvynei nenumatytos. Dalyje solistų persirengimo patalpų yra numatyta užtektinai vietos, jei ateityje kiltų poreikis vietas nakvynei įrengti.

– Dabar statomose koncertų salėse jau būna suformuoti stacionarūs laiptai atskiroms orkestro grupėms (styginiams, pučiamiesiems, mušamiesiems) ir privalomai chorui – ar tai numatyta, ar ir vėl bus statomi laikini, dažniausiai girgždantys stelažai?

– Atskiroms atlikėjų grupėms, įskaitant chorą, numatytos stacionarios elektra valdomos kintamo aukščio platformos su integruotais laiptais. Į chorą pakylama stacionariais laiptais, esančiais užkulisiuose.

– Kokie specialistai atsakingi už salių akustikos kokybę? Kokia jų patirtis?

– Akustika ir scenos technologijomis rūpinasi suomių kompanija „Akukon“, turinti atstovybę Lietuvoje, bendradarbiaudama su „Kahle acoustics“ iš Belgijos.

– Kokios koncertų dalyvių ir klausytojų asmeninio transporto laikymo galimybės prie pastato?

– Dalis dalyvių, o jei jų bus nedaug – ir visi, automobilius galės palikti požeminėje aikštelėje šalia jiems skirto įėjimo į pastatą. Klausytojai automobilius parkuos jiems skirtoje antžeminėje arba požeminėje aikštelėse kiek toliau, greta H. ir O. Minkovskių gatvės.

– Ar pagalvota apie klausytojų komforto sąlygas pasiekti Koncertų salę ir po renginio (dažniausiai jau tamsiu paros laiku) saugiai grįžti į kitus miesto rajonus?

– Greta Koncertų centro suprojektuotas ir jau pradedamas statyti naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas į Nemuno salą, reikšmingai gerinsiantis susisiekimą su Kauno senamiesčiu ir naujamiesčiu. Šalia pastato yra numatytos viešojo susisiekimo stotelės.

– Ar nevertėtų susilaikyti nuo skubotai išrinkto salės vardo, iki ji nebus pradėta eksploatuoti ir nebus aiški jos kokybė ir paskirtis? Tuo labiau kad M. K. Čiurlionio vardas Kaune pakankamai įamžintas, o pats kūrėjas su miesto istorija tiesiogiai nebuvo susijęs. Abejonių dėl išankstinio salės pavadinimo viešai išsakė ir Čiurlionio giminaitis pianistas Rokas Zubovas.

– Dar tarptautinio architektūrinio konkurso sąlygose 2017 m. buvo paskelbta, kad ši salė bus pavadinta M. K. Čiurlionio vardu. Pavadinimą rinko kauniečiai atskiru balsavimu 2017 m. pradžioje. Todėl kurdami šį objektą kėlėme sau klausimą – kaip galėtume netiesiogiai perteikti jo čiurlioniškumą. Mums pasirodė, kad atspindys ar atspindžio jausmas dalyvauja dažname menininko kūrinyje. Todėl pastatą slinktelėjome iš sklypo vidurio į pakraštį, į ribą tarp kranto ir Nemuno. Pastatas  formuoja pusiasalį, pakilus upei koncertų salė bus apsupta vandens. Suprantame, to nepakanka– M. K. Čiurlionio vardas įpareigoja pasiekti aukščiausius salės kokybinius funkcinius parametrus. Stengsimės.

Koncertų salės vizualizacija. Partnerio nuotr.

Tuo metu Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigia neabejojantis, kad būsimas koncertų centras taps ypatingu traukos centru: „Miestas jau pačioje pradžioje įdėjo daug darbo organizuojant tarptautinį architektūrinį konkursą. Visa tai darėme ne dėl tuščio prestižo, bet siekdami aiškaus rezultato – išrinkti geriausią idėją ir aukščiausių kompetencijų projektuotojus.

Šįkart lietuviai buvo geriausi pasauliniu mastu. Siūlau pasikliauti mūsų tautiečių profesionalumu. Tikiu, kad jų kūrinys bus dar vienas naujas Kauno simbolis, kuris taps traukos objektu visos Lietuvos žmonėms.

2017 m. birželį Kauno miesto užsakymu tarptautinį architektūrinį konkursą surengusi Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“ atkreipė viso pasaulio architektų dėmesį. Dalyvavo architektai net iš 36 šalių – pateikta 119 pasiūlymų.

Komisija, vadovaujama Malcolmo Readingo, atrinko tris laureatus. Tik priėmus galutinius vertintojų sprendimus, tapo aišku, kad pirmąją vietą pelnė „Paleko Archstudijos“ darbas.