M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA UŽSIDARO REMONTUI

Vakar lankytojai paskutinį kartą galėjo apsilankyti M.Žilinsko dailės galerijos ekspozicijose ir parodose. Įstaiga užsidaro ilgai lauktai rekonstrukcijai, kuriai buvo ruošiamasi nuo 2014 m.

Kitos erdvės

Tačiau galerija nesustos egzistuoti, ji visą vasarą ir rudens pradžioje pasiūlys netikėtų reginių ir potyrių tuščiose galerijos erdvėse. Vėliau galerija tęs veiklą virtualiojoje erdvėje.

Sprendimas uždaryti galeriją vos prasidėjus atsigavimui po karantino, buvo ne atsitiktinis: prieš pradedant pastato rekonstrukciją būtina iš jo išgabenti visas kolekcijas ne tik iš ekspozicijų, bet ir iš saugyklų. Tai lėtas ir labai atsakingas procesas. Kiekvienas kūrinys turi būti ne tik kruopščiai supakuotas, bet su restauratorių pagalba aprašyta jų būklė, kad galima būtų nustatyti pažeidimus, jeigu jie įvyko transportavimo ir sandėliavimo metu. Turi būti sudaryti eksponatų saugojimo žemėlapiai, kad būtų galima rasti net ir pastato rekonstrukcijos metu.

Pasirengimas užtruko

Pastatas pastatytas paskutiniais sovietmečio metais, kai kokybiškų medžiagų gauti buvo itin sudėtinga, dalis jų iš statybvietės buvo išvogtos, tad jau po gero dešimtmečio atsiskleidė statybų trūkumai. Dalis vėdinimo ir kondicionavimo sistemos taip niekada ir neveikė.

Kaip paminklas teliko nuo Kęstučio gatvės matomas aušintuvo pastatas, kuris niekada nebuvo panaudotas. Vietoje jo ateityje turėtų iškilti muziejaus saugyklų ir restauravimo dirbtuvių pastatas. Apie tai buvo svajojama jau seniai, nes augantis muziejus privalėjo daugelį ekspozicijoms skirtų salių paversti saugyklomis. 2000 m. šiam projektui jau buvo paskirtas finansavimas, tačiau netikėtai, prasidėjus ekonominei krizei, jis buvo išbrauktas iš Valstybės investicinių projektų sąrašo. Praėjus dar keturiolikai metų, 2014 m. pradėtas rengti naujas galerijos modernizavimo projektas. Derinimas, koregavimas užtruko šešerius metus, nors šis projektas visuomet buvo prioritetiniuose sąrašuose.

Evaldo Šemioto nuotr.

Trys etapai

Atšventus 31-ąjį gimtadienį, pagaliau bus pradėti galerijos modernizavimo darbai, kurie apims tris etapus: pastato apšiltinimas, galerijos modernizavimas ir saugyklų bei restauravimo centro statyba.

Pirmiausiai bus tvarkomas jau suiręs, avarinės būklės stogas, apšiltinamos sienos, keičiami susidėvėję langai. Visas pastato šiltinimas turi būti vykdomas iš vidaus, išsaugant vertingas išorės medžiagas (pvz., fasadus dengiantį estišką dolomitą, spalvotą granitinį tinką, granitą). Tokius darbus, kaip: stogo remontą, sienų šiltinimą, stoglangių, per kuriuos lietus sunkėsi į ekspozicijas, sandarinimą – muziejus, nesulaukdamas valstybės paramos, savo lėšomis atliko jau 2014–2015 m., investuodamas 41 tūkst. eurų. Tačiau tai tik trumpam išsprendė problemas ir parodė, kad pastatui reikia žymiai didesnių investicijų.

Taps patogesne lankytojams

Bendra pastato rekonstrukcijos vertė siekia apie 15 mln. eurų, todėl finansavimo šaltiniai skirstomi pagal etapus. Pastato energinio efektyvumo projektas bus finansuojamas iš Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) lėšų, prisidedant valstybės lėšomis. Modernizavimo etapas bus finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, o trečiasis etapas planuojamas iš valstybės investicijų.

Modernizuojant esamą galeriją, pirmiausiai bus atsižvelgiama į lankytojų poreikius, patogų pastato naudojimą ir moderniai įrengtas ekspozicijų, parodų erdves, kurios leis kokybiškai priimti parodas iš pasaulio. Bus lengviau patekti į galeriją, įrengtas liftas, suformuotos naujos edukacijos ir poilsio, kavinės zonos, ruošiamos novatoriškos užsienio šalių meno ekspozicijos.

Išskirtinė galerija

Galerija nuo pat įkūrimo pradžios, pagerbiant mecenatą M.Žilinską, buvo numatyta pristatyti jo dovanotai kolekcijai ir užsienio dailei iš muziejaus rinkinių. Po kolekcininko mirties, jo rinkiniai buvo revizuoti, atsisakyta menkesnės vertės ar klaidingos atribucijos kūrinių, geriausius integruojant į bendras Vakarų Europos dailės ekspozicijas.

Atkūrus nepriklausomybę, veriantis valstybės sienoms, muziejus galėjo įgyvendinti vieną svarbiausių savo misijų – pristatyti Lietuvos žiūrovui užsienio šalių šiuolaikinį meną. Tuo rūpinosi tarpukariu dar Paulius Galaunė į Kauną prikvietęs italų, belgų, prancūzų į šiuolaikinio meno parodas.

Per 31-us galerijos gyvavimo metus čia buvo pristatyta daugiau nei 300 parodų iš JAV, Mongolijos, Kinijos, Taivano, Norvegijos, Izraelio, Italijos, Vokietijos, Afrikos ir kitų šalių.

Tuomet tai buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kur buvo galimybė susipažinti su šiuolaikiniu kitų šalių menu. Čia buvo eksponuojami tokio garso meistrai, kaip kontroversiškasis Andres Serrano, suomių dailininkai Eero Hiironenas ir Esas Riippas (grafika), Vokietijos menininkai Wilhelmas G.Niemolleris, Carlas Friedrichas Clausas, Hanne Darbovenas, Josephas Beuysas, Otto Dixas, Maxas Ernstas, Günteris Ueckeris, žymusis Vengrijos dailininkas Victoro Vasarely. Čia reguliariai vyko didelio populiarumo sulaukusios Kaune tekstilės bienalės, kaulinio porceliano simpoziumas, festivalio "Kaunas Photo" parodos.