Medikai skelbia pavojų: gripą pakeitė pneumonijos, sinusitas ir angina | Diena.lt

MEDIKAI SKELBIA PAVOJŲ: GRIPĄ PAKEITĖ PNEUMONIJOS, SINUSITAS IR ANGINA

  • 5

Medikai skelbia pavojų: nuslūgus gripo epidemijai, vis daugiau vaikų diagnozuojamos komplikuotos virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

"Nors gripo karantinas pasibaigė, orai nelepina šiluma ir į ligoninę atvyksta pacientų, kuriems virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija komplikavosi viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų bakterinėmis infekcijomis. Turime daug pacientų, sergančių bakteriniais sinusitais, otitais, faringotonzilitais, pneumonijomis", – ligas vardija Kauno klinikinės ligoninės vaikų ligų gydytoja Birutė Dambrauskienė.

Šios ligoninės Vaikų ligų II skyriuje parėjusią savaitę buvo gydomi 47 pacientai, iš kurių kas šeštas sirgo plaučių uždegimu. Kitiems diagnozuotos viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų infekcijos.

Vaikų ligų II skyriaus gydytoja Renata Jezukevičienė aiškino, kad pneumonija sergančių ligonių plaučiuose matomi išplitę infiltraciniai pakitimai, apimantys kelis plaučių segmentus ar skiltis. Pasitaiko pneumonijų, komplikuotų pleurito, kai pleuros ertmėje kaupiasi skystis.

"Tai mums primena 2009-ųjų gripo epidemiją, kai vyravo A tipo gripas – vadinamasis kiaulių gripas. Tokie uždegiminiai pakitimai plaučiuose lemia sunkią ligos eigą ir reikalauja labai intensyvaus gydymo, deguonies terapijos, ilgos gydymo trukmės", – aiškino gydytoja R.Jezukevičienė.

Kas trečiam ligoniui, sirgusiam plaučių uždegimu, reikėjo skirti deguonį ar gydymą pradėti Vaikų skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriuje. Dėl to medikai ragina susirgus nedelsti ir skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Plaučių uždegimą galima įtarti, kai smarkiai ir ilgai karščiuojama, sunkėja kosulys, atsiranda dusulys, švokštimas, dažnas paviršutinis kvėpavimas, vaikas tampa vangus, mieguistas.

Pastaruoju metu Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II skyriuje padaugėjo pacientų, sergančių bakteriniais faringotonzilitais. Tai angina, kurią sukelia piktasis A grupės beta hemolizinis streptokokas.

"Susergama esant silpnam imunitetui peršalus ar perkaitus ir geriant šaltus gėrimus, valgant daug ledų. Tuomet ryklės flora tampa patogeninė. Ūminiu faringotonzilitu galima užsikrėsti ir oro lašeliniu ar tiesioginio kontakto būdu, todėl tėveliams patariame būti atidesniems, kad, atšilus orams, vaikas neperkaistų ir neperšaltų, nevalgytų pernelyg daug ledų, negertų šaltų gėrimų sukaitęs", – perspėjo vaikų ligų gydytoja B.Dambrauskienė ir pridūrė, kad būtina vaikus saugoti nuo šių pavojų.


Kaip atpažinti sinusitą, otitą ir anginą?

Bakterinis sinusitas įtariamas, kai sloga sergančio vaiko būklė po septynių dienų pablogėja arba per dešimt dienų nepagerėja. Virusai sudaro palankias sąlygas vystytis bakteriniam sinusų uždegimui, kai simptomai ne mažėja, o didėja: užgula nosį, atsiranda pūlingų išskyrų iš nosies ir nosiaryklės, jas sunku išpūsti, skauda galvą ir atsiranda spaudimas veido srityje, pakyla kūno temperatūra, vargina kosulys (ypač naktimis), pablogėja bendra būklė. Tuomet reikalinga otorinolaringologo konsultacija ir specifinis gydymas.

Ūminis vidurinės ausies uždegimas (otitas) yra dažniausia liga, dėl kurios tėvai su kūdikiu kreipiasi į gydytoją. Dažniausiai ausų uždegimu serga 6–24 mėnesių vaikai. Otitui būdingi simptomai yra ausies skausmas, labiau būdingas didesniems vaikams negu ankstyvojo amžiaus, klausos susilpnėjimas, karščiavimas, dirglumas, vangumas, nevalgymas, vėmimas. Diagnozei patikslinti reikalinga specialisto konsultacija.

Ūminis bakterinis faringotonzilitas (kitaip tariant, angina) –  ryklės ir gomurio tonzilių uždegimas, pasireiškiantis kaip ūminė infekcinė alerginė viso organizmo liga. Ūminis faringotonzilitas gali būti pirminis, sukeltas bakterinės infekcijos, ir antrinis, kuriuo sergama kartu su ūminėmis specifinėmis infekcinėmis vaikų ligomis (infekcine mononukleoze, skarlatina, difterija) ar kraujo ligomis (agranulocitoze).

Pirminiu bakteriniu ūminiu faringotonzilitu dažniausiai serga 5–14 metų vaikai, rečiau – jaunesni. Liga prasideda karščiavimu iki 38–40 laipsnių, galvos ir ryklės skausmu (ypač ryjant maistą ar seiles). Padidėja ir tampa skausmingi sritiniai pažandžių limfmazgiai, liežuvis pasidengia balkšvomis apnašomis. Tai užkrečiama liga, todėl pirmomis ligos dienomis ligonį reikia izoliuoti nuo aplinkinių, nepatartina naudotis jo indais, asmens higienos priemonėmis. Paskyrus antibakterinį gydymą ligonis jau po paros kitų neužkrečia.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

as

zmones pasidare stipenomis...jokio fizinio paruosimo nuo darzelio,mokyklos laiku,dirbtinis maistas,jokio svietimo sveikos gyvensenos klausimais,alkoholio platinimas valstybiniu lygiu...

na va,

manau, kad dėl vis daugėjančių šių pavojingų ligų kaltas taip vadinamas ilgą laiką gydymas žolelėmis, kuris galų gale komplikuojasi rimtomis bėdomis, kai laiku nepaskiriama antibiotikų. Juk ligai įsismarkavus antibiotikus tenka vartoti daug ilgiau ir stipresnius, o gal dar ir ne vienos rūšies. Tai tikrai įsitikinau savo kailiu. Nė viena uždelsta, prastai gydoma liga prie gero nepriveda. Juk ligą užgriebus pradžioje daug lengviau ją išgydyti, be to, ir organizmas nebūna toks nualintas ir pats daugiau kovoja su liga.

skiepinat-skiepinat

o tos ligos tik mutuoja!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS