„Eik tu sau! Visai kitas, nei lenkiškų braškių, skonis”, - nustebo jauna kaunietė, paskanavusi pirmųjų lietuviškų braškių, užaugintų Prienų rajono, Šilavoto seniūnijos Jono Vaitkūno ūkyje.

Šiame ūkyje užaugintomis uogomis prekiaujanti ūkininko dukra Izolda kasmet tokiu laiku atvažiuoja iš Ispanijos talkinti tėvams. „Po trijų - keturių savaičių uogos pasibaigs. Tuomet jos kainuos beveik tiek pat, kaip ir dabar“, - pranašavo Izolda, pardavinėjanti pirmąsias lietuviškas braškes po aštuonis litus už kilogramą.

Prie Genovaitės iš Kaišiadorių rajono prekystalio, raudonuojančio nuo puslitrinių stiklainių su žemuogėmis, nusidriekė nekantraujančių paragauti šių uogų pirkėjų eilutė. „Žemuoges rinkau prie Kalvių ežero, ant kalvelių - miške žemuogės dar tik žydi, tačiau iki Joninių dar spės ir uogos prinokti, ir raudonikiai, baravykai bei lepšiai užaugti“, - tikino Genovaitė, kuriai prekiauti uogomis talkino žentas Vytautas.

Genovaitės spėjimą, kad Joninėms bus gausiai grybų, patvirtino iš Dzūkijos Marcinkonių kaimo atvažiavęs Vincas. Jo prekybos vietoje puikavosi du patys tikriausi baravykai. Sakė, jau pardavęs 12 paberžių ir penkis raudonviršius, tačiau iki Joninių grybų tikrai turėtų užderėti.