Muziejaus svajonėse – lyno keltuvas | Diena.lt

MUZIEJAUS SVAJONĖSE – LYNO KELTUVAS

Šiais metais Lietuvos liaudies buities muziejuje direktore pradėjusi dirbti Gita Šapranauskaitė žada didelių permainų.

Prieš 45 metus atidarytame muziejuje turėtų atsirasti daugiau vyksmo, į kurį įsitrauktų jaunimas, vietinės bendruomenės ir pavieniai lankytojai. "Matau didžiules galimybes, jei jų nematyčiau, vargu ar būčiau pasiryžus šitai pozicijai", – sakė ji

Emocijų muziejus

Muziejaus po atviru dangumi koncepcija yra panaši visame pasaulyje. Svarbiausios yra trys kryptys: ekspozicija, kraštovaizdis ir rekreacija. Naujoji muziejaus vadovė pasiryžusi visas šias sritis tobulinti. "Vienas iš svarbiausių darbų – ekspozicijų peržiūrėjimas ir keitimas. Daugelis ekspozicijų yra mažai pakitusios nuo 1974-ųjų arba yra labai statiškos. Mano tikslas, kad po penkerių metų muziejuje būtų gerokai daugiau veiklos ir kad kiekvieną dieną lankytojas galėtų matyti, kas vyksta sodybose", – pasakojo G.Šapranauskaitė.

Pasak jos, neįmanoma, kad lankytojams būtų atidaryta kiekviena sodyba, tačiau duris atvėrusios ekspozicijos turėtų labiau sudominti lankytojus: "Galbūt vienur išgirsite tarmiškai pasakojamą istoriją, kitur bus demonstruojama atitinkamo laikotarpio veikla. Galbūt galėsite muziejuje praleisti visą savaitgalį praleisti: apsivilkę tam tikrais drabužiais atliksite darbus, kuriuos tos sodybos šeima galėjo dirbti. Taip pat atsiras vietos, kur bus galimybė pamatyti autentiškus amatus."

Anot G.Šapranauskaitės, muziejus turėtų būti visuomet gyvas, o tam atskleisti yra įvairiausios formos: nuo sodyboje tiksinčio laikrodžio iki vaidmenų atlikimo, kai muziejininkai parengia medžiagą, pagal kurią vaidina aktoriai. "Tokie muziejai yra vadinami emocijų muziejais, kur kiekvienas iš mūsų randa, kas jam yra artimiausia. Daugelyje muziejų kalbama apie istorinius įvykius pateikiant juos per istorines asmenybes arba nurodant tų istorinių asmenybių indėlį. O mes turime galimybę kalbėti, kaip ta kasdienybė ir istoriniai įvykiai veikė kiekvieną iš mūsų. Kaip žmonės pergyveno įvairiausius įvykius skirtingais laikotarpiais", – pasak muziejaus vadovės, yra daugybė temų, su kuriomis mes galime tapatintis ir šiais laikais. Tai ir emigracijų bangos, įvairios krizės ir skaudžios patirtys.

"Žmogaus patirtis yra didžiulė jėga, jeigu ja naudojamės, jeigu ją pažįstame. Jeigu šnekamės apie tai šeimoje ir neatmetame patirčių, kurias yra sukaupę mūsų seneliai ir tėvai. Muziejus čia galėtų dar daugiau pasakyti. Muziejų misija yra tą istoriją, kurią jie pateikia, susisieti su šiomis dienomis. Tai labai svarbu", – sakė G.Šapranauskaitė.

Po ekspoziciją – keltuvu

Vasaros metu pats gyviausias yra muziejaus etnografinis miestelis, tačiau ekspozicija nėra iki galo išnaudota. Kad miestelis veiktų ne tik vasarą, o bent jau 6–8 mėnesius per metus, muziejus turi įgyvendinti dar vieną projektą – pastatyti eksponatų saugyklą. Šiuo metu jie laikomi pastatuose eksponatuose.

"Muziejus iki šiol neturi saugyklų – tokių, kokių yra reikalaujama pagal įvairius kilnojamųjų eksponatų apsaugos reglamentus. Mes eksponuojame tik dešimtadalį sukauptų eksponatų. Jei mums pavyktų įgyvendinti šitą projektą, atsilaisvintų miestelio pastatai ir galėtume juos pritaikyti įvairiausioms veikloms", – sakė muziejaus direktorė.

Jei būtų įgyvendintas drąsiausias mūsų projektas, atsirastų lyno keltuvas. Jis išspręstų problemą lankytojams, kurie nenori vaikščioti kalneliais.

Kita sritis, kurią naujoji vadovė planuoja dar labiau pritaikyti lankytojams – muziejaus kraštovaizdis ir rekreacija: "Muziejus nėra pakankamai išnaudojęs tą erdvę, kurioje yra. Tai puiki didžiulė teritorija, į kurią galima atvykti ne tik nusiteikus lankyti ekspoziciją, bet ir pasimėgauti gamta, romantišku ir šiek tiek nostalgišku vaizdu." Anot jos, muziejuje turėtų atsirasti daugiau poilsio vietų, teminių vaikų žaidimų aikštelių vaikams ir poilsio zonų tėvams.

Taip pat planuojama pagerinti ekspozicijos prieinamumą tėvams su kūdikiais, senyvo amžiaus, neįgaliems žmonėms, kurie besilankydami muziejuje turi įveikti aukštas įkalnes. Šiuo metu įvažiavimas automobiliu į teritoriją papildomai prie lankytojų bilietų kainuoja 20 eurų, todėl bus stengiamasi ir toliau kuo labiau riboti judėjimą automobiliu.

"Turėtume lankytojams pasiūlyti alternatyvias susisiekimo priemones: dviračius ar elektromobilius. Jei būtų įgyvendintas drąsiausias mūsų projektas, atsirastų lyno keltuvas. Jis išspręstų problemą lankytojams, kurie nenori vaikščioti kalneliais. Žinoma, tai savaime būtų ir pramoga: pasikėlus galima būtų mėgautis gražiu vaizdu, matytųsi Kauno marios", – pasak G.Šapranauskaitės, į lyno keltuvą lankytojai įsėstų prie pagrindinio įėjimo ir juo nukaktų iki miestelio ekspozicijos.

Santykis su paveldu

Be planuojamų naujovių muziejus susiduria su dar vienu iššūkiu – medinių pastatų priežiūra. "Matėte, kaip atrodo kai kurie stogai, net plėvele apdengti. Natūralu, nes ekspozicija atidaryta 1974 m., ją veikia laikas. Mūsų užduotis juos prižiūrėti ir rūpintis, bet tai didžiulis darbas, žinant, kad išteklių ne tiek ir daug", – sakė muziejaus direktorė, nustembanti, kai lankytojai piktinasi bilietų kaina, žinant, kad už nupirktus bilietus yra kuriamas, prižiūrimas, gerinamas muziejus, kuriame jie lankosi.

Todėl ateityje planuojamos įvairios akcijos, skatinančios žmones patiems įsitraukti į muziejaus kūrimą. Tarkime, nusipirkti grįžtę nendrių, kuriomis daugiausia dengiami muziejaus pastatų eksponatų stogai, ar pačiam patalkinti. Taip pat bus telkiami savanoriai, kurių pagalba labai reikalinga įvairiapusei muziejaus veiklai. "Nė vienas muziejus, kad ir kokia turtinga pasaulio šalis būtų, neišsiverčia be savanoriškos veiklos. Į tą sritį bus kreipiamas didžiulis dėmesys pradedant nuo draugiškų, bendruomeniškų santykių su Rumšiškių ir aplinkinėmis bendruomenėmis užmezgimo", – teigė G.Šapranauskaitė.

Anot jos, savanorių įtraukimas, įvairūs renginiai, nebūtinai susiję su muziejumi, kaip kad keletą metų muziejuje vykstantis festivalis "Granatos Live" irgi turi prasmę. Taip irgi ugdomas santykis su kultūros paveldu: "Mūsų ekspozicija kartais lankytojui nėra svarbiausia, bet toji aplinka, kultūrinė erdvė vis tiek žmogų veikia. Nesvarbu, kad trys keturios kartos gyvena mieste, bet kiekvieno mūsų kad ir giliausios šaknys susijusios su kaimo, miestelio ar dvaro aplinka ir mums įprastu kraštovaizdžiu."

Rašyti komentarą
Komentarai (8)

J.

Mažiau zyzti, o daugiau telktis bendriems darbams ir naujoms idėjoms, ir naujai vadovei padėti! Marš marš, o tai užsisėdėta užsibūta komforto zonoje...

...

O metro į Kauno centrą nereikia?..

Va.

O kodėl prie senos direktorės nemokėjo ir atlyginimai nedidėjo? Viskam reikia laiko, ministerija nepakels atlyginimų, jei nebus ta tema kalbama, nes seniau į darbuotoją net nebuvo atsižvelgiama, dabar bent jau žmonės į darbą eina su kita nuotaika, nes yra tam priežastis. Tai puikus žmogus ir bus tikrai gera direktorė, todėl reikia jai palinkėti tik sėkmės.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS