Veikdami kartu galime pasiekti daugiau nei pavieniui, lengviau dalytis žiniomis, idėjomis, patirtimi ir kartu spręsti iškilusias problemas, saugoti tradicijas, kalbą, kultūrą ir vertybes, ugdyti atsakomybę ir stiprinti demokratinius procesus, kurti geresnę aplinką visiems.

Veiksmas verda

Informacinė sesija savanoriams, kvietimas į nevyriausybininkų lyderių akademiją, Aleksoto bendruomenės centro aktyvo jau 24-ą kartą organizuotas dviračių žygis, skirtas legendinių transatlantinių lakūnų žygdarbiui ir ANBO I skrydžio šimtmečiui atminti, Kauno Šilainių bendruomenės centro ir folkloro ansamblio „Slaunos su škarpetkutėm“ viešnagė Juozo Gruodžio namuose-muziejuje, pleneras Panemunės bendruomenėje, parodos, iniciatyvos, kitos vietinės aktualijos.

Tai tik kelių savaičių naujienų Kauno bendruomenių centrų asociacijos feisbuko puslapyje apžvalga. Veiksmas bendruomenėse verda.

Pernai paminėtas Kauno bendruomenių centrų asociacijos veiklos dvidešimtmetis. Jos tarybos pirmininkas, gydytojas kardiologas Ramūnas Navickas ties šiuo skaičiumi sustoti neketina.

Kai organizacija neteko galimybės naudotis ankstesnėmis patalpomis, asociacijos reikalai persikėlė į jo su žmona, taip pat visuomenininke Liukrecija Navickiene, svetainę.

Visuomeninei veiklai paskyręs pirmąjį namo aukštą, toliau rūpinasi bendruomenių reikalais, jų narių telkimu. Posėdžių sale su ilguoju pasitarimų stalu paverstoje svetainėje pokalbiui buvome priimti ir mes.

Ėmėsi tarpininkauti

„Bendruomenių centrų asociaciją įkūrėme 2004 m. Pirmosios bendruomenės susikūrė dar anksčiau. 1995 m. Lietuvoje įgyvendinus vietos savivaldos reformą ir likus tik savivaldybės lygmeniui, išryškėjo, kad vis tik per didelis atstumas tarp gyventojų ir savivaldos. Tarpininko vaidmens ėmėsi bendruomenės. Kaip atsakas į reformą Lietuvos kaimuose ir miestuose pradėjo kurtis vietos bendruomenių organizacijos“, – pasakojo R. Navickas.

Jo turimais duomenimis, pirmasis bendruomenės centras šalyje įsikūrė ir pradėjo veikti Petrašiūnuose. „Aktyvūs vietiniai žmonės surado Olandijos bendradarbiavimo fondo kontaktus, jie padėjo įkurti bendruomenę. Ji buvo pirmoji Lietuvoje“, – prisiminė R. Navickas.

Šiai bendruomenei tuomet buvo sudarytos galimybės turėti patalpas. Veikla buvo daugiafunkcė. „Kaip parodė patirtis, aktualiausia sritis bendruomenių nariams – sveikatingumas. Bendruomeninėse organizacijose ir dabar didesnė dalis narių yra vyresnio amžiaus. Kitos daug narių dominančios sritys – edukacija ir švietimas, saviraiška“, – vardijo centrų asociacijos vadovas.

Ir dainos, ir treniruotės

Vėliau vienas po kito ėmė kurtis daugiau bendruomenių centrų. „Kiekvienas bendruomenės centras turi ansamblį, buriantį dainuoti, šokti mėgstančius žmones. Koncertuoja renginiuose“, – apibendrino R. Navickas, prisiminęs 90-metę, viename ansamblių grojusią smuikeliu.

Ilgainiui petrašiūniškiai neteko galimybės nemokamai naudotis patalpomis, kaip ir dauguma kitų Kauno bendruomenės centrų. „Glaudžiasi bibliotekose arba seniūnija įsileidžia. Bet tai ne tas pats, kas turėti patalpas tik savo reikmėms, kai gali rinktis pagal poreikį, kai prie nieko nereikia derintis“, – sakė pašnekovas.

Kam reikia patalpų ir dar nemažų? Šokių, dainų ansamblių repeticijoms, įvairioms treniruotėms, kūrybinėms dirbtuvėms, renkasi sveikatingumo grupelės. Veikla – labai įvairiakryptė. Pavyzdžiui, Aleksoto bendruomenės centras nusipirko porą stalo teniso stalų. Tai labai pasiteisino. Jie, anot R. Navicko, aktyviai naudojami. Aleksotiškiai susibūrę į ansamblį „Svirpė“, taip pat kolektyvą „Linija“.

Turint patalpas gimsta ir įvairių naujų idėjų. „Galima ir veikla gamtoje, bet Lietuvoje trumpas šiltasis sezonas“, – atkreipė dėmesį R. Navickas, kartu su žmona prisidėjęs prie Aleksoto bendruomenės centro įkūrimo.

Aktyvūs – tik trečdalis

R. Navicko žiniomis, Kaune yra apie 60 bendruomenių centrų. Aktyvūs – trečdalis. Kodėl tik tiek? „Daug komponentų ir priežasčių. Per 25-erius metus lyderiai, idėjų generatoriai nėjo jaunyn, o jaunąją kartą pritraukti sunku“, – konstatavo R. Navickas.

Kokia yra Kauno bendruomenių centrų asociacijos įkūrimo istorija? Kaune bendruomenių kūrimasis suintensyvėjo po seniūnijų įsteigimo 2003 m. Pašnekovas skaičiavo, kad 2004 m. Kaune buvo jau vienuolika bendruomenių centrų, kurie atskirai darbavosi koordinuodami ir vykdydami šviečiamąją, kultūrinę, sportinę, sveikatinamąją, socialinę, aplinkosauginę veiklą ir veiklas, aktualias konkrečioms teritorijoms.

„Padiskutavome, kad kartu galėtume daugiau nuveikti, užmegzti geresnį kontaktą su valdžia“, – prisiminė R. Navickas.

Glaudžiasi bibliotekose arba seniūnija įsileidžia. Bet tai ne tas pats, kas turėti patalpas tik savo reikmėms, kai gali rinktis pagal poreikį, kai prie nieko nereikia derintis.

Su vienom valdžiom bendradarbiauti sekėsi geriau, su kitom prasčiau, su trečiomis bendruomenės iš viso nerado kalbos, bet bendromis pastangomis telkė žmones, organizavo vietos gyventojus išjudinančius renginius, iniciatyvas.

Asociacijos misija – telkti, koordinuoti ir atstovauti Kauno bendruomenių centrams, didinti jų kompetenciją ir vaidmenį.

Viena strateginių asociacijos veiklos krypčių – bendruomenių centrų infrastruktūros plėtra, jų veiklos kokybės didinimas, ryšių su savivaldybe, kitomis NVO, kultūros, švietimo organizacijomis, verslo struktūromis plėtra.

Netrūksta susidomėjimo

„Rengiame talkas, kasmetį romantinės dainos festivalį“, – vardijo R. Navickas, pridūręs, kad anksčiau būdavo rengiama ir padėkos bendruomenių aktyvistams šventė, įvairios sporto šventės.

Pernai rudenį vyko jau keturioliktasis Kauno bendruomenių centrų romantinės dainos festivalis „Myliu Tėvynę ir tave“. Festivalio tema skirta ugdyti ir puoselėti patriotinius jausmus, dalyvių repertuare turėjo skambėti bent viena romantinė daina lietuvių tautos istorine karo ir tremties tema.

Tarp festivalio nuostatų – aktyvinti ir populiarinti Kauno miesto bendruomenių centrų folkloro ir muzikos kolektyvų veiklą ir vidinį žmonių poreikį dalyvauti kūrybinėje meninėje veikloje, skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą, sudarant galimybę Kauno miesto bendruomenei dalyvauti festivalyje, išgirsti ir pamatyti visų dalyvių koncertines programas.

Koncertavo dešimties bendruomenių centrų kolektyvai, sulaukta dainingų svečių. Salė – sausakimša žiūrovų. Beje, festivalis turi ir pereinamąjį prizą – smuiko raktą.

Kaip gyvena Kauno bendruomenės?

Dienraštis „Kauno diena“ pradeda rašinių ciklą apie mieste veikiančias ir kuriančias įvairiausias bendruomenes. Pernai paminėtas Kauno bendruomenių centrų asociacijos veiklos dvidešimtmetis. Per šį laikotarpį įgyvendinta ne viena iniciatyva, tačiau bendruomenės nesustoja.

Dienraščio tikslas – pristatyti, kartais tyliai veikiančias, bet entuziazmo nestokojančias bendruomenes.

Jūs taip pat galite pasiūlyti aprašyti vieną ar kitą bendruomenę ar jos iniciatyvą. Kreipkitės e. paštu: [email protected].