NUGRIAUTA VILA LAKŪNŲ PL.: SENUKAMS NĖRA VIETOS PO LIETUVOS SAULE?

Nugriauta 1930 metų vila Lakūnų pl. 59, Kaune, nebuvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir nebuvo kultūros paveldo vietovės dalimi, praneša Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius gruodžio mėn. gavęs neoficialių žinių apie planuojamus griovimo darbus nedelsiant 2020-11-24 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą prašydamas pradėti vilos Lakūnų pl. 59 įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūrą.

Kol Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atliko įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūras vila buvo nugriauta.

„Siekiant, kad ateityje tokie atvejai nesikartotų, teiksime metodinius nurodymus savivaldybių vertinimo taryboms kaip taikyti laikinas apsaugos priemones į Kultūros vertybių registrą įtraukti inicijuotiems pastatams ir bendradarbiausime jas įgyvendinant“, – teigia Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius.

Į vilos nugriovimą sureagavo žinomas architektas doc. Linas Tuleikis. Savo nuomonę jis išdėstė feisbuko paskyroje.

L.Tuleikio feisbuko paskyros nuotr.

„Ir vėl Kaune nužudytas šimtametis. Dar visai neseniai Lakūnų plente stovėjusi romantiška vila paversta statybinio laužo krūva, palaidojant visus XX a. pradžios drožybos elementus kartu su mūru, tašyto akmens cokoliu ir palaidojant jos istoriją. XXI amžiaus Europoje negirdėta, kad taip, traktoriumi būtų „ardomi“ seni pastatai, nekalbant apie medžiagų išrūšiavimą, įprastą civilizuotose šalyse, bet tik ne Kaune. Kaunas nevertina kultūros, vertingų šimtamečių pastatų, kurie buvo pastatyti sunkiais laikais kartu su Pirmosios Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės kūryba.

Ir vėl Kaune nužudytas šimtametis. Dar visai neseniai Lakūnų plente stovėjusi romantiška vila paversta statybinio laužo krūva.

Kai Lietuvos aviacijos pradininkas generolas leitenantas Juozas Kraucevičius 1926 m. pagal P.Taračkovo projektą pasistatė šią vilą savo šeimai, net neįsivaizdavo, kad ji kažkam trukdys „įsisavinti“ sklypą ir dėl to bus barbariškai nugriauta. Generolas J.Kraucevičius, dalyvavęs Rusijos-Japonijos, Pirmajame pasauliniame karuose, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį, sovietų gulagus ir 1964 m. atgulęs Petrašiūnų kapinėse, net ir matęs įvairiausius žiaurumus, matyt, turėjo apsiversti kape, kai vyko šios vilos egzekucija.

Nuo žemės paviršiaus nutrintas dar vienas Pirmosios Respublikos perlas, galėjęs būti prikeltas ir paverstas ne tik vertingu istorijos paminklu, bet brangiu ir vertingu fiziniu turtu. Tačiau tam reikalingas intelektas, o intelektas šiuo metu dažną tik erzina.

Žymiai paprasčiau projektuoti traktoriumi, žymiai paprasčiau nušluoti istoriją, kad lygioje statybų aikštelėje niekam net nesuvirpėtų mintis padaryti čia kažką jautresnio ir vertingesnio.

Juk šarikovams gyventi lengviau.

Architektai, niekada neprojektuokite gražiose vietose, nes jūsų pastatą netrukus gali kas nors nugriauti, kad tokioje vietoje būtų pastatyta daugiau“, – rašo L.Tuleikis.