T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai suskaičiavo Kaune žiemojančius paukščius. Nemuno ir Neries upėse liko daugiau nei 15 tūkst. vandens paukščių, net ir per didžiausius šalčius čia randančių sau maisto.

Susiburia vienoje vietoje

Muziejaus ornitologai žiemojančių vandens ir su vandens aplinka susijusių paukščių apskaitas atlieka nuo 1993 m. Šių metų sausio 18 d. Kauno ornitologinio draustinio teritorijoje, esančioje kilometro atstumu nuo Kauno hidroelektrinės, suskaičiuoti 5 268 paukščiai.

Anot Ornitologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Rumbučio, žiemojančių paukščių apskaitą tikslinga atlikti tik kai užšąla ežerai ir upės, nes atšilus orams ir atsivėrus vandens telkiniams, paukščiai išsisklaido ir jų taip lengvai nesuskaičiuosi. O per didžiuosius šalčius jie visi susitelkia kilometro ruože.

"Ten susirenka vandens paukščiai, kuriems reikalingas atviras vandens telkinys, kur jie gali rasti maisto. Tai daugiausia nardančios antys, kurios renka moliuskus upės dugne, ir didžiosios antys, kurios maitinasi augalija upės pakraščiuose, taip pat ir gulbės", – pasakojo ornitologas. Ši vieta prie hidroelektrinės – ypatinga, nes čia niekada neužšąla vanduo.

Pagausėjo jūrinių erelių

Nors šiame žiemojimo rojuje paukščių būna tiršta, tarpusavyje jie mažai konkuruoja, nes maitinasi iš skirtingų šaltinių. Nebent gulbės šnypšdamos nuveja antis, kai jų ateina pamaitinti žmonės.

Stebėdami paukščius ornitologai pamatė, kad šįmet sumažėjo didžiųjų dančiasnapių, laukių, bet padaugėjo paprastųjų klykuolių, gulbių giesmininkių ir jūrinių erelių. Pilkųjų garnių sumažėjo, o rudagalvės antys iš Kauno apylinkių visai išnyko.

Pasak S.Rumbučio, prieš 20 metų gulbės giesmininkės buvo retenybė Lietuvoje, o dabar jų pastebima vis daugiau. "Jūriniai ereliai prieš tris dešimtmečius Lietuvoje buvo labai retai aptinkami. Manoma, dėl laukuose naudoto chemikalo DDT. Jį uždraudus, atsinaujino ir jūrinių erelių populiacija. Lietuvoje jų dabar yra daugiau nei 150 perinčių porų", – pasakojo ornitologas.

Pasak jo, paukščių šaltis nė kiek negąsdina – didžiausia žiemos grėsmė yra badas: "Jei maisto netrūksta, jiems šaltis nekenkia. Pagrindinė migracijos priežastis – maisto stygius. Todėl net ir piečiau žiemą išskrendantys vandens paukščiai – čia vis dažniau pasilieka žiemoti, nes yra maitinami žmonių."

Maitinti neuždrausi

Dėl paukščių maitinimo visuomet išsiskyrė dvi gamtininkų nuomonės. "Dauguma biologų sutaria, jog maitinti nereikėtų, kad vyktų natūrali atranka: silpnesni žūsta, stipresni išgyvena, susilaukia daugiau gyvybingų palikuonių. Miške žiemojančių paukščių juk nemaitiname, jie patys išgyvena, galbūt dalis žūsta, bet vien dėl to atskiros rūšys neišnyksta", – pastebėjo S.Rumbutis. Problemos prasideda tada, kai paukščiai atsiduria arti žmogaus.

"Žmonės mato kokią nusilpusią apšalusią gulbę, kritusius paukščius, todėl nori jiems padėti. Negali jiems to uždrausti. Žinoma, biologiniu požiūriu tai nėra gerai, nes lieka žiemoti vis daugiau paukščių. Jei jų niekas nemaitintų, skristų neužšalusio vandens ieškoti į artimiausias Vakarų Europos šalis. Tačiau iš atjautos silpnesniam, iš gailesčio, tas papildomas maitinimas turi didesnės prasmės. Nepaslėpsime nuo žmonių akių tų paukščių", – sakė ornitologas ir pabrėžė, kad jeigu žmogus nusprendžia paukščius maitinti, tai turi daryti nuolat.

"Būtų gerai, kad paukščiai būtų lesinami nuolat visą žiemą, kad lesykla nebūtų paliekama tuščia", – anot S.Rumbučio, kiekvienai paukščių rūšiai tinka skirtingas maistas.

Gulbėms ir antims tiks grūdai, salotų lapai, batonas. Zylės mėgsta riebesnį maistą, grūdais ir duonos trupiniais jų nesuviliosi: joms tinka nesūdyti lašiniai, nekepintos saulėgrąžos, su riebalais į kamuolį sulipdyti avižiniai dribsniai. Žvirbliams patiks duonos ir batono trupiniai, įvairūs grūdai.

Suvilioja miestas

Paukščius žiemą dažnai į miestą atvilioja žmonių siūlomi skanėstai, atviri konteineriai, maisto likučiai. Jų palesti susirenka kirai, varnos, kuosos, kovai. Kartais prie žmonių namų pasirodo miške gyvenantys spalvingieji kėkštai.

"Į miestą susigundo atskristi uogalesiai paukščiai – juodieji ir smilginiai strazdai, svirbeliai, juodagalvės sniegenos, nes čia daug kur auga gudobelės, šermukšniai, šaltalankiai. Paskui paukščius į miestą atkeliauja ir paukštvanagiai. Jie per daug neišsiskiria, yra nedideli, greitai pasigauna grobį ir nusineša jį kur nors nuošaliau", – pasakojo S.Rumbutis.

Kauniečiams įprasti miesto gyventojai tiek vasarą, tiek žiemą – karveliai, varniniai paukščiai ir kirai. "Kovai, kurie laikosi būriais, auštant skrenda maitintis į sąvartynus, dažniausiai Lapes, o vakare grįžta į miestą. Panašiai išgyvena ir mieste gyvenantys kirai – jų maisto šaltinis yra įvairios maisto atliekos, neuždengti konteineriai", – sakė S.Rumbutis.

Anot jo, ornitologai pastebi, kad kovų kolonijų Lietuvoje mažėja. Pagrindinė priežastis – geresnis atliekų tvarkymas, uždari konteineriai, šiukšlių rūšiavimas, uždaresni sąvartynai. Prie šių paukščių skaičiaus mažėjimo prisideda ir nelegalus jų šaudymas.

Mėgavosi šilta žiema

Atliekomis galintys maitintis paukščiai galėtų laisvai išgyventi žiemą mieste. "Sunkiau būtų tiems, kurie maitinasi skraidančiais vabzdžiais ir jų lervomis: kregždėms, musinukėms, devynbalsėms, pečialindoms ir daugeliui kitų rūšių. Taip ir smulkiais žinduoliais, varliagyviais, vabzdžių lervomis, kirmėlėmis besimaitinančiam gandrui. Šie paukščiai žiemą iškeliauja toli į pietus", net iki Pietų Afrikos – pasakojo ornitologas.

Vis dėlto, dėl šiltos žiemos pradžios buvo pastebėta ir užsilikusių paukščių. "Antys, žąsys išskrido tik tada, kai spustelėjo didesni šalčiai, kai sniegas užklojo jų maisto plotus. Per Kalėdas ornitologų draugija pastebėjo ir pempę, ir kitas tam laikotarpiui nebūdingas paukščių rūšis, bet tai atsitiko greičiausiai dėl paukščio ligos. Užkluptas viruso ar parazitų, jis neturi jėgų tolimam skrydžiui, pasilieka čia, o prasidėjus šalčiams greičiausiai ir žūsta", – sakė S.Rumbutis.

Kita vertus, specialiai į Kauną žiemoti atskrenda į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti vandens paukščiai: pilkoji antis, smailiauodegė antis, vidutinis ir didysis dančiasnapiai, juodakaklis naras, mažoji gulbė, gulbė giesmininkė, jūrinis erelis.

Žuvusius paukščius – į muziejų

Žiemos metu pasitaiko, kad žmonės randa sužeistų ar žuvusių paukščių. Anot ornitologo S.Rumbučio, jei paukštis žieduotas, jį reikėtų atnešti į Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje įsikūrusį Lietuvos paukščių žiedavimo centrą. Jei tai nepavyksta, privalu nurašyti arba nufotografuoti žiedo duomenis ir juos perduoti minėtam centrui.

Radus sužeistą paukštį reikėtų kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją, įsikūrusią Šv.Gertrūdos gatvėje. Jos specialistai rūpinasi laukinių paukščių reabilitacija, gydymu ir paleidimu į laisvę.

Žuvusius paukščius priima Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologijos skyrius. "Jei žmogui tai nekelia neigiamų emocijų, jis turėtų įdėti paukštį į kelis maišelius ir atnešti mums. Jei nepavyksta jo pristatyti iš karto, derėtų palaikyti šaldymo kameroje.

"Prie paukščio reikia pridėti kortelę su radimo vieta, data ir radusiojo pavarde. Iš tokių paukščių nebūtinai padarysime iškamšą – galbūt odą, skeletą ar kaukolę įtrauksime į muziejaus fondus", – sakė Ornitologijos skyriaus vedėjas S.Rumbutis.