PANEMUNĖS KERAI – GAMTOS TURTAI IR BENDRUOMENĖS IŠRADINGUMAS

"Norėčiau gyventi Panemunėje, – prisipažino Panemunės seniūnijai vadovaujanti Vytėnų bendruomenės narė Rasina Žolynienė, dvejus metus koordinavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamus Vietos bendruomenių savivaldos programos projektus Kaune. – Jau vien dėl to, kad ji turi tokią bendruomenę."

"Norėčiau gyventi Panemunėje, – prisipažino Panemunės seniūnijai vadovaujanti Vytėnų bendruomenės narė Rasina Žolynienė, dvejus metus koordinavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamus Vietos bendruomenių savivaldos programos projektus Kaune. – Jau vien dėl to, kad ji turi tokią bendruomenę."

Įtraukė ir vaikus

"Mūsų bendruomenės branduolys – apie 150 žmonių, – pasakojo kartu su kaimynėmis bendruomenės centro aplinką tvarkiusi panemunietė Genovaitė Žukauskienė. – Jų amžius – 12-80 metų. Kai kuriuos vaikus, pastebėtus užsiimant ne visai gerais darbais, mano vyras, Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas sugebėjo įtraukti į visuomenei naudingą veiklą. Dabar jie aktyviai dalyvauja mūsų talkose."

455 metų sukaktį šiemet mininčioje Panemunėje gyvena daug darbščių ir kūrybingų žmonių, trykštančių įvairiomis idėjomis.

Vienas naujausių panemuniečių projektų – Žolinčių akademijos salės, kurios kartu su Panemunės bendruomene laukia ir šios sveikuolių mokyklos gerbėjai iš visos Lietuvos, įrengimas. Jai skirta patalpa antrame Kauno savivaldybei priklausančio pastato, kuriame jau įsikūrusi Panemunės biblioteka, aukšte. Viliamasi, kad prie šių planų įgyvendinimo prisidės ir išliekamąją vertę turinčius projektus vertinantys verslininkai.

Darbus atlieka patys

Kol kas Žolinčių akademijai pagal panaudos sutartį perduotoje salėje tėra išvedžiota elektra ir sudėtos grindys.

Statybinės medžiagos prasidėjusiam remontui, kaip ir kilimėliai bei kamuoliai čia vyksiančioms sveikatingumo mankštoms, jau supirkti. Visus darbus vakarais ir savaitgaliais atlieka patys bendruomenės nariai.

"Gimiau Panemunėje, žinau čia kiekvieną kampą ir kaip viskas atrodė anksčiau, todėl negaliu ramiai praeiti pro apleistas vietas", – aiškino, kodėl ji yra tarp talkininkų, panemunietė Margarita Vaišnorienė.

Prie bendruomenės branduolio remontuojant būsimą Žolinių akademijos salę prisideda ir visuomenei naudingą veiklą atliekantys socialinių pašalpų gavėjai.

Tikimasi, kad rudenį salė jau svetingai atvers duris.

Rengs jogos užsiėmimus

"Planuojame čia vakarais rengti jogos užsiėmimus ir sveikatos mokyklėlės seminarus, – ateities planais dalijosi Žolinčių akademijos prezidentė, taip pat panemunietė, nepriklausoma mitybos ekspertė Danutė Kunčienė, čia dirbanti kaip savanorė.

"Planuoju ir mokyti kepti duoną bei virti šokoladą iš vaikų surinktų ąžuolų gilių. Pernai verdant su mažaisiais šokoladą, į užsiėmimą įsiprašė ir greta esančio Senelių dienos centro lankytojai. Pastarieji dar labai domisi ir savigyda – prašo pamokyti įvairių masažų", – nesibaigiančiais ateities planais toliau dalijosi analogo Lietuvoje neturinčios Žolinčių akademijos prezidentė.

"Iki šiol mūsų darželinukų užsiėmimai, kuriuose supažindindavome juos su sėklomis bei valgomomis žolėmis, taip pat vykdavo kieme, – pasakojo Panemunės sanatorinio lopšelio-darželio "Pienė" priešmokyklinio ugdymo ekspertė Rita Pūtvienė. – Įrengus salę, čia planuojama sukviesti bendriems užsiėmimams ir aplinkinių mokyklų pradinukus bei Panemunėje įsikūrusių Savivaldybės vaikų globos namų auklėtinius."

Išvartos virto menu

Gamtos prieglobstyje įsikūrusią gyvenvietę prieš keletą metų nuniokojo vėtra. Vis dėlto kūrybinga Panemunės bendruomenė sugalvojo, kaip panaudoti savo reikmėms šios gamtos stichijos padarinius. Vėtros išvartyti medžiai buvo prikelti naujam gyvenimui, pasitelkus tą pačią Vietos bendruomenių savivaldos programą.

Seniūnijos paskelbtą konkursą laimėjo Panemunės bendruomenės nario Tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininko Valentino Jazersko projektas. Per jo organizuotą skulptorių plenerą išdrožta ne tik šv. Roko, kurio atlaidais garsėja Panemunė, skulptūra, bet ir pagaminti puošnūs suolai. Vizijose – savas parkas.

Jau įrengta ir vaikų žaidimo aikštelė bei alpinariumas.

Galimybė tyrinėti gamtą

Savanoriška iniciatyva lėmė ir kito unikalaus projekto – 5200 m ilgio Panemunės šilo gamtinio-pažintinio tako, taip pat finansuoto Vietos bendruomenių savivaldos programos lėšomis, atsiradimą.

Jo idėjos autorius – Panemunėje gyvenantis Lietuvos ornitologų draugijos narys Juozas Miškinis.

Vienas informacinių stendų pastatytas prie bibliotekos, kur prasideda ir baigiasi pažintinė ekskursija. Grįžus iš jos, galima užsukti ir į biblioteką. Jos fondai neseniai papildyti knygomis apie tuos augalus ir gyvūnus, kuriuos galima pamatyti per šią ekskursiją.