PARDUODAMI „PAŽANGOS“ RŪMAI PASKELBTI NACIONALINIO REIKŠMINGUMO PASTATU

Šią savaitę suskubta nustatyti parduodamų „Pažangos“ bendrovės rūmų, suprojektuotų Felikso Vizbaro, vertingąsias savybes. Rūmus VDU nusprendė parduodami, paskelbdami aukcioną.

Šis pastatas yra tarp tų, kuriems prieš ketverius metus suteiktas Europos paveldo ženklas, tačiau tik šią savaitę jis priskirtas Lietuvos nacionalinio reikšmingumo lygmeniui.

Per antradienį vykusį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį nuspręsta patikslinti  minėto pastato, esančio Laisvės al. 53, duomenis Kultūros vertybių registre, nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti teritorijos ribas bei nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį.

„Šis objektas jau buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau dar nebuvo nustatytos jo vertingosios savybės“, – aiškino Kultūros paveldo departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė.

Taip nutiko todėl, kad iki 2006 metų galiojo senoji dokumentacijos tvarka, ir visi objektai buvo be nustatytų vertingųjų savybių. Įsigaliojus naujai tvarkai iki dabar spėta nustatyti dviejų trečdalių (apie 70 proc.) registro pastatų vertingosios savybės, tai yra, įvardinta, ką konkrečiai viename ar kitame objekte saugome.

„„Pažangos“ rūmai tiesiog laukė savo eilės“, – teigė R. Kuncevičienė.

Nustačius pastato vertingąsias savybes kultūros paveldo specialistai reikalauja, kad pastato savininkai, planuodami atlikti bet kokius tvarkybos, restauravimo ar kt. darbus užtikrintų, kad pastato vertingosios savybės būtų išsaugotos.

„Pažangos“ rūmai tiesiog laukė savo eilės.

„Ten nemažai vertingųjų savybių. Pats pastatas labai įdomus, vertinimo taryba jam nustatė net nacionalinį reikšmingumo lygmenį, kas reiškia pačią aukščiausią kategoriją“, – apie rūmus sakė R. Kuncevičienė.

Į Kultūros vertybių registrą įtraukti objektai yra tiesiog esantys šiame registre, dar vertingesni pastatai paskelbiami valstybės saugomais, o patiems pačiausiems suteikiamas  kultūros paminklų vardas. Pastarasis Vyriausybės nutarimu gali būti suteikiamas tik objektams, kuriems yra nustatytas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.

Objektai gali būti vietinės, regioninės ar nacionalinės reikšmės.

„Pažangos“ rūmai mums tikrai yra svarbūs, bet šiandien dienai šis pastatas yra kol kas tik  kaip esantis registre. Jis net nepaskelbtas valstybės saugomu. Bet pagal visas vertingąsias savybes, pagal jų kiekį, išlikimo laipsnį, šis objektas siekia nacionalinį lygmenį“, – vardijo Kultūros paveldo departamento atstovė.

Pasidomėjome, kada pastatas bus paskelbtas kultūros paminklu? Anot pašnekovės, kultūros paminklais objektai skelbiami retai ir tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jeigu jiems kažkokios grėsmės iškiltų. Bet kalbant apie „Pažangos“ rūmus, jie pirmiausia turėtų būti paskelbti valstybės saugomais, o tik po to galėtų pretenduoti į nacionalinio kultūros paminklo vardą.

Dr.Marija Oniščik nuotr.

Departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių  ir edukacijos skyriaus vyriausioji duomenų bazės operatorė Dovilė Ruibytė, diktuodama vertingąsias „Pažangos“ rūmų savybes, vardijo ir fasado, ir konstrukcijos, ir vidaus dekoro išskirtinumus, tarp kurių – pastato tūris, aukštingumas, sudėtinis U raidės planas, sudarytas iš trijų skirtingų korpusų, pagrindinio – penkių aukštų Šiaurės korpuso su dviem rizalitais šonuose, su juo sujungtais Rytų ir Pietų kiemo korpusais bei rūsiu, įrengtu po visu sklypu.

Taip pat reikšmingos yra fasado architektūrinės tūrinės detalės, tokios kaip minėti Laisvės alėjos fasado  rizalitai su į šonus einančiomis lodžijomis bei po jomis esančiais įėjimais ir kt.

Būtinai turės būti išlaikytos keraminių plytų mūro sienos, monolitinio gelžbetonio stogo konstrukcija, fasado dvigubos medinės langų konstrukcijos, jų skaidymas ir metaliniai uždarymo mechanizmai ir rankenėlės, gelžbetoninės kolonos, esama jų bei sienų apdaila, medinis eglutės raštu klotas parketas, esamos mozaikinio betono grindys ir t.t.