Kur statyti automobilį – svarbu tiek daugiabučių gyventojams, tiek verslui. Kai vietos užimtos, neapsiribojama vien barniais ar policija – dėl situacijos Kaune prireikė ir teismų.

„Paskutinius penkis metus namo gyventojai prisikentėjo pakankamai daug: turėjo kiekvieną mėnesį papildomas teisines išlaidas bei jiems buvo trukdomas patekimas į aikštelę“, – pasakojo namo bendrijų pirmininkas Giedrius Šatkauskas.

Name yra apie 90 būtų. Anot advokato, gyventojams buvo pareikšta, kad aikštelė yra privati. Tačiau jeigu norite naudoti – galite, bet maža dalimi ir mokamai.  

„Atsirado du pakeliami užtvarai, su numerių nuskaitymo sistemomis ir tikslu apmokestinti“, – teigė G. Šatkauskas.

„Juridinis asmuo, kadangi tai yra jo nuosavybė, laikėsi pozicijos, jog tai yra mano nuosavybė ir aš galiu daryti, tai ką noriu“, – aiškino advokatas Aris Damušis. 

LNK stop kadras.

Aikštelės klausimas nusirito iki Aukščiausiojo Teismo, kuris paskelbė, jog šiuo atveju verslas negali elgtis, kaip nori.

„Negali būti taip, kad kažkas įsiregistruoja savo vardu, kaip savarankišką statinį, ir butų savininkai, kurie moka nuompiniginius, netenka teisės ja naudotis“, – akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algirdas Taminskas. 

Trumpiau tariant, namo gyventojai turi teisę naudotis kiemo automobilių stovėjimo aikštele, priklausančia kitam.

Visgi į tokią teismo formuluotę sureagavo ir investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtros lyderė. Ką išaiškinimas reikš ne su byla susijusiems, bet kitiems aikštelių turėtojams ir vairuotojams? 

„Tai yra precedentas. Jeigu yra Aukščiausiojo Teismo sprendinys, pagal juos formuojasi praktika. Remiantis šiuo sprendiniu, galima taikyti tokias teisines nuostatas ir visais kitais atvejai. Gali būti, kad tokių bylų atsiras ne viena dešimtis ir gali atsirasti chaosas“, – kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Teisėjas bando paaiškinti, jog spendimas nereiškia perversmo arba tai, kad statyti automobilius nuo šiol bus galima į kaimynui priklausančią vietą. 

„Uždaroji akcinė bendrovė, byloje dalyvavusi kaip ieškovas, įregistravo nuosavybės teisę, kaip savarankišką daiktą, tarsi aikštelė nebūtų susijusi su namu. Tų, kurie yra įsigiję konkrečias vietas, jų vietomis kiti naudotis negali“, – pasakojo A. Taminskas. 

Kitos pusės advokatės teigimu, galutinis teismo sprendimas nemaloniai nustebino. Teismo pateikti išaiškinimai, bendrovės nuomone, iš esmės prieštarauja Konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O parkavimas nėra tik Kauno problema.  

„Skundų netrūksta, vairuotojų kultūra nepasikeitė: kaip jie norėjo privažiuoti prie durų, taip ir tebenori“, – tikino Vilniaus viešosios tvarkos grupės vyr. patarėjas Gintaras Leperskas. 

Kaip elgtis tais atvejais, jei grįžus namo pamatote, jog jūsų vieta užstatyta? Policija gali padėti tik tiek.  

„Pareigūnai gali suteikti pagalbą piliečiui, nustatydami priparkuoto automobilio savininką ir informuodami, kad patrauktų, tačiau tai nėra KET pažeidimai“, – patikslino Vilniaus policijos atstovas Tomas Bražėnas. 

O savivaldybės patarimas toks: 

„Tai yra jūsų privati vieta, tai jūs savo turtu ir rūpinatės“, – patarė Vilniaus viešosios tvarkos grupės vyr. patarėjas.

Policija pažymi, jog privati stovėjimo vieta privalo būti tinkamai pažymėta. Tuos, kuriems mieste taisyklės negalioja, auklėjama ir taip – automobiliai paprasčiausiai nutempiami. 

„Iš kiemų nenutempinėjame, nes nėra sąlygos, kad trukdo eismui“, – aiškino G. Leperskas.

Vadinasi, automobilį gali išvežti tik iš bendro naudojimo, bet ne privačių aikštelių.