Iki paskutinės šių metų dienos Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veiks rinkinių saugotojos Eglės Jesulaitytės ir muziejininko Roko Sinkevičiaus parengta paroda „Mėsininkas Nr. 1 Kaune. Archeologinius kasinėjimus Šv. Gertrūdos gatvėje atskleidžiant“.

2016 metais archeologai kasinėjo sklypą Kauno senamiestyje, Šv. Gertrūdos g. 51A (pagal Lino Girlevičiaus ir Olego Fediajevo parengtas archeologinių tyrimų ataskaitas). Iš šios kasinėjimų teritorijos muziejui perduota 1500 radinių.

Muziejininkų teigimu, nors sklypas nuo Kauno pilies nutolęs vos per 200 metrų, anksčiau jis buvo drėgnas, į šiaurę Neries link – žemėjo. Pietinėje dalyje, buvusiame kalvos šlaite, rasta palaidojimų – šešiolika karstų (XVII-XVIII a.). Ypač gausi ir vertinga medžiaga, liudijanti šioje vietoje veikus mėsos prekybos punktą ir kauladirbio dirbtuves. Tai – mėsai kapoti skirtas kirvis su meistro ženklu, kiti įrankiai, rasti daugiau kaip 3000 gyvulių kaulų ir jų ruošinių (net 148 kilogramai), daugybė monetų.

Neskaičiuojant pavienių, atsitiktinių antrojo tūkstantmečio pradžios radinių (apyrankės ir segės fragmentai, smeigtukas), ankstyviausias miestiečių palikimas siekia XV-XVI amžius. Intensyvėjant užstatymui, toje teritorijoje iškilo medinis svirnas su mūriniu rūsiu, kiti pastatai. Kiemas tarp jų buvo grįstas akmenimis, su latakais vandeniui nubėgti. Viename pastatų prekiauta mėsa, netoliese buvo kauladirbio dirbtuvė.

„Greičiausiai 1655-1661 metų maskvėnų okupaciją liudija didelio pastatus sunaikinusio gaisro pėdsakai. Po jo sklypas kelis dešimtmečius buvo apleistas, tačiau netrukus vėl apgyvendintas. Viename naujų namų įsikūrė spalvotojo metalo apdirbėjo dirbtuvės, ką liudija aptikti įrankiai ir gamybos atliekos. XVIII a. pabaigoje kilęs gaisras vėl sunaikino pastatus, tačiau jau 1798-aisiais miesto plane matome šioje vietoje pažymėtą žydų mokyklą. Nuo XIX amžiaus vidurio čia veikė žuvų turgavietė“, – teigiama Kauno miesto muziejaus pranešime.