Paveldas pakaunėje: neleisti niokoti, išsaugoti ateities kartoms | Diena.lt

PAVELDAS PAKAUNĖJE: NELEISTI NIOKOTI, IŠSAUGOTI ATEITIES KARTOMS

Neretai pasitaiko, kad žmonės, gyvenantys kultūros paveldo objektų pašonėje, šias vertybes niokoja ne iš blogos valios, o nežinodami, kad tai vertybė. Kad taip neatsitiktų, prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą, patariama išsiaiškinti, ar jam taikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai.

Nepasidomi įgyjamu objektu

Naujausias netinkamo gyventojų elgesio su paveldu pavyzdys – nukasta dalis Noreikiškėse esančio Kauno tvirtovės I forto pylimo. Panašu, kad forto vertingąją savybę – reljefą – šios neteisėtos veiklos iniciatoriai galėjo sunaikinti nežinodami, jog tai vertybė. Dėl valstybės saugomos teritorijos nuniokojimo policija atlieka tyrimą. Atsižvelgiant į surinktą medžiagą, nustačius padarytą žalą, bus sprendžiama, ar pagal šį atvejį bus keliama administracinė, ar baudžiamoji byla.

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Černiauskienė primena: nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. "Prieš įsigyjant žemės sklypą ar statinį, kurie yra kultūros vertybių registre, reikėtų skaityti nuosavybės Registrų centro pažymą. Joje paprastai būna įrašas apie daikto priklausymą nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijai, – jei tokio įrašo nėra, savivaldybės atstovė siūlė patikrinti, ar specialių įrašų apie minėtus objektus nėra portaluose www.kpd.lt, www.regia.lt. – Iškilus klausimų, visada galima kreiptis į savivaldybės Urbanistikos skyrių ar Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrių. Be to, sudarant pirkimo-pardavimo sandorį pas notarą, visi duomenys, susiję su nekilnojamuoju turtu, turi būti tikrinami. Pardavėjas turėtų pateikti kultūros paveldo objekto būklės apžiūros aktą."

Žmonės, pirkdami automobilį už keletą tūkstančių eurų, išpurto jį visą, tačiau, pirkdami žemės sklypą ar statinį, esantį kultūros paveldo teritorijoje, nelabai pasidomi, ar jiems taikomi tam tikri apribojimai.

Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, pardavėjas apie ketinimą parduoti ar kitaip perduoti nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą ne vėliau kaip prieš mėnesį privalo informuoti savivaldybės paveldosaugos padalinį (Kauno rajone – savivaldybės Urbanistikos skyrių). Per tą laiką šis padalinys turi patikrinti, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotą būklę. Patikrinus objekto būklę, pareigos ir atsakomybė rūpintis kultūros paveldo objektu pereina naujam valdytojui.

"Mane vis dar stebina, kad žmonės, pirkdami automobilį už keletą tūkstančių eurų, išpurto jį visą, tačiau pirkdami žemės sklypą ar statinį, esantį kultūros paveldo teritorijoje ir ne tik, nelabai pasidomi, ar jam taikomi tam tikri apribojimai, ar nekils nesklandumų vykdant rekonstrukciją ar statybas, – pasak Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos, dėl to vėliau dažnai iškyla problemų. – Pavyzdžiui, ateina tokio turto savininkas pasidomėti, sužino apie apribojimus, tada skuba parduoti už nedidelę kainą. Jį įsigijęs pirkėjas atėjęs į savivaldybę sužino apie apribojimus ir pyksta ant mūsų, nes pardavėjas jam sakė kad "viskas galima, tik jis neturėjo laiko tai sutvarkyti, todėl pigiai ir pardavė". Kyla klausimas – kodėl būsimas pirkėjas nepasidomėjo prieš pirkdamas? Kodėl neatėjo, nepaklausė?"

Išsiaiškinti taikomus apribojimus būsimieji kultūros paveldo objektų pirkėjai į savivaldybės Urbanistikos skyrių turėtų ateiti kartu su pardavėju. Toks reikalavimas taikomas dėl to, kad savivaldybėje reikia pateikti objekto nuosavybės dokumentus.

Ragina ieškoti galimybių

Nepaisant kai kurių apribojimų, R.Černiauskienė ragino nebijoti kultūros paveldo objektų: "Tai nėra kažkoks baubas. Mitas, kad jei tai paveldas, vadinasi, ten nieko daryti negalima (išskyrus archeologinį ar viešosios pagarbos paveldą, tai yra piliakalnius, kapinynus, senovės gyvenvietes, kapines). KPD Kauno skyrius ir savivaldybė visada geranoriškai žiūri į savininkus, ypač tuos, kurie nori tvarkytis, ir jiems padeda." Pašnekovė ragino ne bijoti, o kartu su kultūros paveldo specialistais ieškoti galimybių tvarkyti tokius objektus. Kaip vieną tokių pavyzdžių moteris įvardijo Kačerginėje sutvarkytą Prano Vaiciuškos vilą.

Kauno rajone yra per 550 kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų. Anot valdininkės, daugelio pakaunės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų būklė yra gera. "Savivaldybė skiria didelį dėmesį jų apsaugai, todėl bėgant metams jų būklė ne prastėja, o gerėja. Tačiau yra ir keletas statinių, kurių būklė kelia nerimą, – pašnekovės žodžiais, šie statiniai dažniausiai priklauso pensinio amžiaus privatiems asmenims, neturintiems lėšų gyvenamajam būstui tvarkyti. – Savivaldybės teritorijoje yra privatus Panevėžiuko buvusios dvaro sodybos kompleksas, priklausanti keletui savininkų. Šį objektą jau ilgą laiką bandoma parduoti, tačiau pirkėjų kol kas neatsirado. Vieta puiki, tačiau pats statinys gerokai sunykęs, nors savininkai stengiasi konservuoti, kiek įmanoma prižiūrėti."

Vis dėlto ne vienas pakaunės dvaras yra nupirktas ir tvarkomas privačių savininkų. Tai Padauguvėlės, Zacyšių buvusios dvaro sodybos. Jau kuris laikas verslininkas Mindaugas Šventoraitis išskirtinę vietą kuria Žemaitkiemio dvare. "Džiaugiamės, kad atsiranda jaunų žmonių, kurie perka statinius, esančius Kultūros paveldo objektų registre, stengiasi juos tvarkyti ir pritaikyti ne tik savo gyvenimui ar verslui, bet ir visuomenės pažinimui", – sakė savivaldybės atstovė.

Tęs paveldosaugos darbus

Nemažai paveldosaugos darbų pakaunėje atliekama savivaldybės iniciatyva ir lėšomis. Taip užpernai dešimt piliakalnių (Piepalių, Lantainių, Lepšiškių, Vainatrakio, Samylų, Jaučakių, Ringovės, Altoniškių, Jadagonių, pradėtas tvarkyti Pyplių) tapo patrauklesni turistams ir bendruomenėms: sutvarkyta jų aplinka, juose įrengti laiptai, apžvalgos aikštelės, jie pažymėti informaciniais kelio ženklais, įtraukti į pakaunės turistinius maršrutus.

Pernai didžiausi paveldosaugos darbai vyko Pyplių piliakalnyje ir Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje bei šalia jos. Atliktas išskirtinis darbas įamžinant holokausto vietas – pastatytas memorialas nužudytiems Vandžiogalos žydams, kompleksiškai sutvarkytos šalia esančios senosios žydų kapinės. Savivaldybės lėšomis atlikti archeologiniai ir kiti tyrimai, suremontuotas privažiavimo kelias į minėtas kapines, įrengta automobilių aikštelė, nuvalyti paminklai. Memorialas iškilo žydų kilmės JAV piliečio, išeivio iš Vandžiogalos sūnaus Jacko Lyono iniciatyva, nemaža dalimi ir lėšomis. Įamžinant žydų istorinį ir kultūrinį paveldą, pernai savivaldybės iniciatyva ir lėšomis taip pat išleista knyga "Žydai Pakaunėje".

Praėjusiais metais tvarkyti ir su Lietuvos nepriklausomybe susiję paminklai, dažyti fasadai Vilkijos istorinio urbanistinio miesto dalyje, atlikti archeologiniai tyrimai. Pyplių piliakalnyje, atliekant archeologinius kasinėjimus, aptikta akmens amžiaus stovyklos vieta, Zapyškyje rastas didžiulis senovinių monetų kiekis – slaviškų, prūsiškų, švediškų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kitokių.

Šiemet tęsis Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkybos darbai ir Zapyškio senojo miesto teritorijos atgaivinimo ir pritaikymo bendruomenės poreikiams darbai. Planuojama, kad šiemet šie projektai bus baigti. Savivaldybės lėšomis toliau bus tvarkomos ir prižiūrimos Kauno tvirtovės I ir III fortai bei jų prieigos, taip pat prižiūrima Tado Ivanausko sodyba Obelynėje.

Vieši kultūros paveldo objektai pakaunėje prižiūrimi ir tvarkomi ne tik savivaldybės lėšomis. Anot R.Černiauskienės, šiame krašte gyvena daug geranoriškų žmonių, kurie prisideda prie kultūros paveldo objektų priežiūros ir darbais, ir paremdami finansiškai.

Šiais metais toliau bus tvarkomi pakaunėje esantys Lietuvos nepriklausomybės paminklai, partizanų kovų, žūties ir laidojimo vietos, sukilėlių kapai.

Kauno rajone jau dešimtmetį vykdoma bažnyčių finansavimo programa. Pagal šią programą, visose pakaunės bažnyčiose savivaldybės lėšomis įrengtos priešgaisrinės ir apsaugos sistemos, žaibosauga, keičiama elektros instaliacija, atliekami kiti darbai. Savivaldybės atstovė pabrėžė, kad, skiriant lėšų bažnyčių tvarkybos darbams, prioritetas teikiamas kultūros vertybių registre įrašytoms bažnyčioms ir jose esančiam kilnojamajam kultūros paveldui. Į šį registrą įtrauktos penkios (Lapių, Margininkų, Zapyškio, Panevėžiuko, Čekiškės) pakaunės bažnyčios ar jų kompleksai ir priklausiniai. Beveik visose yra kilnojamojo kultūros paveldo.

Informaciją apie Kauno rajone esančius kultūros paveldo objektus galima rasti www.krs.lt arba www.kpd.lt.


Dainos iš marių dugno – išskirtinės

Be materialiojo paveldo, siekiama išsaugoti ir nematerialųjį kultūros paveldą. Tam Lietuvoje pradėtas kurti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas. Vasario pradžioje į šį sąvadą įtraukti devyni reiškiniai, tarp jų – dainos iš Kauno marių dugno. Sąvade šiuo metu yra 22 vertybės, trys iš jų įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (tai kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, lietuvių polifoninės dainos – sutartinės bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje).

"Manau, kad mūsų surinktos dainos į Nematerialųjį kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos ir dėl to, kad jos liudija išskirtinę dainavimo tradiciją, ir dėl to, kad tie kaimai, kur jos buvo dainuojamos, jau seniai atsidūrė giliai po vandeniu. Per dvidešimt metų surinkome per pusšimtį užlietiems kaimams būdingų dainų, padavimų", – pasakojo chorvedė, etnografinio ansamblio "Samylų senolės" vadovė Gražina Gutmanienė. Ansamblyje dainuoja moterys, kilusios iš pastačius Kauno HE užlietų kaimų.

GALERIJA

  • Pasklidę: Kauno rajone yra 23 piliakalniai, 14 iš jų yra dažniau lankomi turistų.
Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Alex

Puikiai sutvarkytas Pyplių piliakalnis, nuostabūs vaizdai!

ataskaita

........ už 2018

P.

Nežinia kodėl visai pamiršta Digrių koplyčia kuri dar sovietmečiu buvo saugomas paminklas.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS