PAVOJUS: SERGAMUMAS SKARLATINA KAUNE PADIDĖJO PENKIS KARTUS

Sausį Kauno mieste užregistruota 70 susirgimų skarlatina, t. y. penkis kartus daugiau nei pernai metais tuo pačiu laikotarpiu, pranešė Kauno visuomenės sveikatos centras.

Daugiausia sirgo 1-6 metų amžiaus vaikai (97 proc.).  63 susirgę vaikai lankė vaikų ugdymo įstaigas. Iš visų susirgusiųjų septyni asmenys buvo hospitalizuoti.

Stebima, kad sergamumas skarlatina didėja ir kitose Kauno apskrities adminstacinėse teritorijose: Kauno ir Prienų rajonuose. Kauno apskrityje registruota 19 šios ligos protrūkių: 14 – vaikų ugdymo įstaigose, penki – namų aplinkoje (šeimose), kuomet per savaitės laikotarpį toje pačioje įstaigoje ar šeimoje susirgo du ir daugiau asmenų.

Kauno visuomenėse sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Bagdonavičiūtė primena, kad skarlatina yra ūmi infekcinė liga, kurios sukėlėjas – streptokokas. Liga pradžioje pasireiškia karščiavimu (39-40 laipsnių temperatūra), gerklės skausmu, neretai skauda pilvą, vemiama. Vėliau, per 24 – 48 val. nuo simptomų pradžios, liga pasiekia įkarštį, kuomet yra išberiama oda (nugara, krūtinė, šonai, juosmuo, galūnės, lenkiamieji paviršiai) ir pažeidžiama burnos gleivinė (burnos gleivinės paraudimas, padidėja tonzilės, atsiranda apnašos ant liežuvio).

Dažniausiai visiškai pasveikstama, tačiau retais atvejais, sukėlėjams išplitus, galimos komplikacijos (ausų uždegimas, gerklų uždegimas ir kt.). Persirgus skarlatina, susidaro ilgalaikis imunitetas, tad pakartotini ligos atvejai labai reti. Skiepų nuo šios ligos nėra.

Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis ligonis, kuris užkrečiamas nuo ligos pradžios. Skarlatina perduodama oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su ligoniu arba sukėlėjo (streptokoko) nešiotoju. Galima užsikrėsti ir netiesiogiai liečiant streptokokais užterštus aplinkos daiktus, o užsikrėtimas per streptokokais užkrėstą maistą, vandenį gana retas.

Siekiant išvengti susirgimo skarlatina rekomenduojama:

• Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, ligonį izoliuoti ir nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Ligonis izoliuojamas ne mažiau kaip 24 val. nuo antibakterinių vaistų vartojimo pradžios, vėliau ligonis aplinkiniams nebepavojingas. Siekiant išvengti komplikacijų, rekomenduojama mažiausiai 5 d. atsisakyti įprastinės veiklos. Vaikų ugdymo įstaigos rekomenduojama nelankyti iki gydymo pabaigos (apie 10 d.).

• Ligonio indus, drabužius, rankšluosčius ir kt. daiktus laikyti atskirai nuo sveikų asmenų daiktų bei panaudojus plauti karštu vandeniu ir buitinėmis valymo – dezinfekcijos priemonėmis (soda, muilu, 0,16 proc. jodo tirpalu ir kt.).

• Po buvusio kontakto su sergančiuoju, šeimos narių sveikatos būklę stebėti 7 d., ypač mažamečius vaikus. Chemoprofilaktika šeimos nariams ir/ar kitiems artimą sąlytį turėjusiems asmenims neskiriama.

• Užtikrinti tinkamą patalpų valymą drėgnu būdu, naudojant buitines valymo – dezinfekcijos priemones (sodą, muilą, 0,16 proc. jodo tirpalas ir kt.) bei jas kuo dažniau vėdinti.

• Vartoti tik tinkamai ruoštą ir gerai termiškai apdorotą maistą, nes galimas užsikrėtimas skarlatina per streptokokais užterštą maistą, pieną.

• Reguliariai plauti rankas, t. y. ne tik kai jos susiteršusios, bet nepamiršti jų nusiplauti lietus sergančiojo aplinkos daiktus, valgymo įrangius ir kt., taipogi prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą, grįžus iš lauko ir t. t.

• Ugdyti vaikų asmens higienos įgūdžius ir užtikrinti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo reikalavimų vykdymą. Kosint, čiaudint būtina nusisukti nuo kitų žmonių, užsidengti nosį ar burną vienkartine nosinaite, o jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas.

• Po ligos į vaikų ugdymo įstaigą grįžti tik visiškai pasveikus ir gydytojui leidus.