„Štai kaip mus nuodija. Kaip tik lietus, taip Žiežmarių Strėva pilna jovalo“, – atsiųsdamas filmuotų vaizdų komentavo gyventojas Marius Balčiūnas. Minėjo, kad tai ne pavienis atvejis.

Komentaro kreipėmės į šią nuotekų valyklą valdančius „Kaišiadorių vandenis“.

Bendrovės direktoriaus pavaduotoja Edita Kerdokienė portalui kaunodiena.lt atsiuntė išsamų komentarą.

„Informuojame, kad Žiežmarių nuotekų valykla veikia pagal galiojantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, kuris nustato konkrečius teršalų ribinius dydžius, o išvalytos nuotekos nepertraukiamu srautu išleidžiamos į priimtuvą, t. y. Strėvos upę“, – teigiama laiške.

Akcentuojama, kad nevalytų nuotekų išleidimas į aplinką nėra vykdomas, kad nuotekų valymo ir išleidimo procesas yra nuolat kontroliuojamas, o išleidžiamų išvalytų nuotekų kokybė vertinama laboratoriniais tyrimais, kurie atliekami mažiausiai kartą per mėnesį, kaip numatyta patvirtintame monitoringo plane.

„2025 m. liepos 9 d. d. bendrovės darbo metu valykla veikė įprastu režimu, nebuvo užfiksuota jokių technologinių sutrikimų ar avarinių situacijų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. liepos 9 d. pavakaryje Žiežmariuose per trumpą laiką iškrito didelis kritulių kiekis, todėl bendras tos paros nuotekų srauto debitas buvo fiksuotas ženkliai padidėjęs. Dėl staigaus ir didelio paviršinio lietaus kiekio į nuotekų valymo įrenginius patenka gerokai padidėjęs mišrių (lietaus ir buitinių) nuotekų srautas, kuris gali viršyti projektinį valymo įrenginių pajėgumą. Dėl to trumpą laiką gali būti paveiktas įrenginių valymo efektyvumas ir pakisti išleidžiamų išvalytų nuotekų parametrai bei spalva“, – komentavo E. Kerdokienė.

Nurodoma, kad 2025 m. liepos 14 d. apie 15.45 val. dėl vienu metu iškritusio didelio kritulių kiekio į Žiežmarių miesto nuotekų tinklus pateko labai didelis kiekis paviršinių (lietaus) nuotekų.

Užtikriname, kad buitinės nuotekos į upę nėra ir nebus leidžiamos.

„Dėl to staigiai išaugo Žiežmarių nuotekų valyklos apkrova. Įprastomis sąlygomis Žiežmarių nuotekų valykloje fiksuojamas apie 40-60 m³/val. nuotekų srautas. Tačiau intensyvaus lietaus metu (07-14) šis debitas padidėjo iki maždaug 160 m³/val. Dėl tokio staigaus pratekėjimo padidėjimo sistema nebespėjo tinkamai apdoroti visų nuotekų, todėl apie 200 m³ paviršinių nuotekų ir aktyviojo dumblo mišinio pateko į Strėvos upę”, – teigė „Kaišiadorių vandenų“ atstovė, pridūrusi, kad apie šį incidentą bendrovė Aplinkos apsaugos departamentą informavo 2025 m. liepos 14 d. 16 val.

Situacija buvo suvaldyta ir pilnai stabilizuota apie 18.15 val. Šiuo metu valykla veikia įprastu režimu”, – nurodė E. Kerdokienė.

Ji patvirtino, kad „esama situacija yra neįprasta, tačiau ne vienetinė”. 

„Į Žiežmarių miesto nuotekų sistemą nuolat patenka didelis kiekis paviršinių nuotekų, surenkamų nuo daugiabučių namų, privačių sklypų, viešųjų įstaigų teritorijų, gatvių. Kai krituliai iškrenta palaipsniui – valykla susitvarko su apkrova. Tačiau staigaus ir intensyvaus lietaus atveju sistema tampa perkrauta, o valyklos darbas – kritiškai įtemptas”, – aiškino atstovė.

Laiške detalizuojama, kad Žiežmarių nuotekų valykla pastatyta 1972 m., jos dumblo ūkis rekonstruotas 1996 m. „Šiuo metu įrenginių techninė būklė patenkinama, bet yra būtina valyklą modernizuoti. Tam reikalingas reikšmingas finansavimas”, – atkreipė dėmesį komentare.

Taip pat pabrėžė, kad jeigu įmonė nutrauktų paviršinių nuotekų priėmimą iš gyvenamųjų namų ir kitų objektų, liūčių metu kiltų reali grėsmė užtvindyti rūsius, kiemus ar net gatves.

„Tuo atveju, atsakomybė už galimą aplinkos taršą teisiškai pereitų gyventojams, nors akivaizdu, kad nei jie, nei bendrovė nėra atsakingi už klimato sąlygas ar ekstremalius gamtos reiškinius. Šiuo metu atliekama įvykio analizė, ieškoma ilgalaikių sprendimų, kaip sumažinti panašių situacijų pasikartojimo riziką. Užtikriname, kad buitinės nuotekos į upę nėra ir nebus leidžiamos”, – tikino E. Kerdokienė.