D. Česnauskas: gatve lėkti dideliu greičiu – sunkus nusikaltimas (interviu) Pereiti į pagrindinį turinį

D. Česnauskas: gatve lėkti dideliu greičiu – sunkus nusikaltimas (interviu)

2014-10-17 10:00 diena.lt inf.

Šiandien portale kaunodiena.lt viešėjęs Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas ne tik atsakė į skaitytojų klausimus apie spūstis, avaringas gatves, bet ir įvardijo dažniausiai vairuotojų daromas klaidas.

D. Česnauskas: gatve lėkti dideliu greičiu – sunkus nusikaltimas (interviu)
D. Česnauskas: gatve lėkti dideliu greičiu – sunkus nusikaltimas (interviu) / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Šiandien portale kaunodiena.lt viešėjęs Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas ne tik atsakė į skaitytojų klausimus apie spūstis, avaringas gatves, bet ir įvardijo dažniausiai vairuotojų daromas klaidas. Pareigūno nuomone, kauniečiai vis dar mėgsta viršyti greitį, o mieste lėkti 200 km/h greičiu yra nusikaltimas, prilygstantis pasikėsinimui nužudyti.

– Ką manote apie naujausius Kelių eismo taisyklių pakeitimus?

– Pakeitimai iš esmės Kelių eismo taisyklių nekeičia, tik sukonkretina vairuotojų veiksmus. Anksčiau jie ne visiškai teisingai suprasdavo reikalavimus. Pavyzdžiui, sukant sankryžoje į dešinę, kai prie šviesoforo yra papildoma žalia rodyklė.

– Ilgainiui turbūt nebeliks lentelės su žalia rodykle, leidžiančios sukti į dešinę. Ar dėl to dar labiau nepadaugės spūsčių?

– Jei nuo 2020 metų bus panaikinta žalia rodyklė, leidžianti sukti į dešinę, mieste automobilių spūstys truputį padidės.

– Ar pasiteisino naujos Kelių eismo taisyklės dviratininkams? Ar jų laikomasi?

– Nauji reikalavimai pasiteisino 100 procentų. Mano nuomone, jei dviratis be atšvaitų, žibintų, o dviratininkas – be liemenės, tai dviratis yra pavojingesnė transporto priemonė nei motociklas. Šiais metais Kauno apskrityje žuvo vienas motociklininkas ir trys dviratininkai. Pasitaiko, kai dviratininkas nesuvaldęs dviračio nuvirsta ir sunkiai ar mirtinai susižaloja.

– Kas kaltas, kad Kauno gatvėse tiek daug spūsčių? Neįmanoma normaliai grįžti namo.

– Nuo spalio 20 d. turėtų būti atidarytas eismas A. Baranausko gatvėje, jei pavyktų, gruodį bus leidžiama važiuoti visam transportui Savanorių pr. įkalne, o nuo kitų metų lapkričio planuojama atidaryti Panemunės tiltą. Todėl spūsčių mieste turėtų sumažėti.

– Ar neplanuojama Baltų prospekte vėl padidinti greičio? Jis jau apšviestas.

– Neplanuojama, nes Baltų pr. yra pakankamai avaringa gatvė. Padidinus greitį avarijų su skaudžiomis pasekmėmis tik padaugėtų.

– Kokia pagrindinė avarijų Kaune priežastis?

– Yra pagrindinės dvi priežastys. Pirmiausia – dėl leistino greičio viršijimo vairuotojas negali laiku sustabdyti automobilio ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kad praleistų pėsčiuosius ar pats nesuvaldęs transporto priemonės sužaloja save ir kitus.

Antra – pėsčiųjų ėjimas per gatvę, neįsitikinus, kad tai yra saugu. Net ir nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pėsčiasis, prieš įžengdamas į važiuojamąją kelio dalį, privalo įsitikinti, kad tai saugu. Kaune pasitaiko atvejų, kai pėstieji net ir draudžiamoje vietoje eina per gatvę net neapsidairę prieš pat atvažiuojantį policijos automobilį.

– Kokios dažniausios vairuotojų klaidos prie vairo?

– Greičio viršijimas, skubėjimas, vairavimas išgėrus.

– Kokiu didžiausiu greičiu per Kauną yra spaudęs koks nors nesubrendęs vairuotojas? 200 km/h ar daugiau?

– Užpernai Kaune į Savanorių pr. nuokalnę BMW automobiliu važiavęs vairuotojas jo nesuvaldė, trenkėsi į apšvietimo stulpą ir žuvo. Tyrimo metu automobilio keleivis nurodė, kad prieš avariją spidometras rodė apie 180km/h greitį. Mano nuomone, mieste važiuoti 200 km/h greičiu yra nusikaltimas, kuris prilygsta pasikėsinimui nužudyti keletą žmonių, nes per avarijas, įvykusias dėl didelio greičio, paprastai žūva ne vienas eismo dalyvis.

– Ar esate kada nors pats pakliuvęs į avariją?

– Buvau pakliuvęs į avariją prieš 18 metų. Stabdomas nestojo neblaivus vairuotojas, o kai jį prisivijome, jis taranavo policijos automobilį.

– Kokia situacija dėl vairuotojų sveikatos tikrinimo? Pasitikrinti kas 10 metų šiuo metu yra greičiau formalumas, kurio niekas nekontroliuoja.

– Sunkvežimių, autobusų vairuotojai sveikatą privalo tikrintis kas penkerius metus. Policija, gavusi informacijos iš gydymo įstaigų, artimųjų ar pati nustačiusi, kad vairuotojas dėl sveikatos problemų negali vairuoti, gali kreiptis į medikus, kad jie patvirtintų šį faktą. Jei tai pasitvirtina, teisė vairuoti atimama visam gyvenimui. Tokių atvejų Kauno mieste per šiuos metus buvo apie 10.

– Kaune masiškai pažeidinėjamos taisykles išvažiuojant iš žiedo. Gal klaidina vairavimo instruktoriai? Pats vairuoju kasdien 30 metų.

– Reikia laikytis kelio ženklų nurodymų. Jei kelio ženklų žiedinėje sankryžoje nėra, akivaizdu, kad išvažiuoti iš sankryžos antra eismo juosta nesaugu ir draudžiama.

Visą pokalbį su D. Česnausku skaitykite čia.