Kaunas man davė vieną labai svarbų dalyką – aš tikrai supratau kuo aš esu, kas yra mano širdyje. Kaunas yra mano gyvenimas“, – sako vienas garsiausių kauniečių, prezidentas Valdas Adamkus. Atviras pokalbis su Jo Ekscelencija apie Kaune prabėgusią vaikystę, prisiminimus, brangiausias vietas ir pokyčius mieste.
– Gerbiamas prezidente, kokį Kauną prisimenate iš vaikystės ir jaunystės laikų? Ar tai buvo kosmopolitiškas miestas? Kuo jis žavėjo žmones iš kitų miestų? Kur slypėjo ir tebeslypi Kauno patrauklumas?
– Jaunystės prisiminimai yra ne tik gražioji mano gyvenimo pusė, mano brandaus gyvenimo pradžia. Didžiuojuosi savo Jono Jablonskio pradine mokykla, kuri šiuo metu yra gimnazija. Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje žengiau pirmuosius lietuviškumo žingsnius. Tai yra brangi gyvenimo dovana, kuri mane lydėjo visą gyvenimą. Kaunas davė vieną labai svarbų dalyką – aš tikrai supratau, kuo esu, kas yra mano širdyje. Ten prasidėjo mano gyvenimo rezistencinė pradžia. Tai buvo visuomeninės veiklos, viso gyvenimo pradžia. Kaunas yra mano gyvenimas. Su Kauno vardu kėlėmės, su Kauno vardu ėjome miegoti. Tai išliko visam gyvenimui.
– Prezidente, Jūs tarsi augote kartu su Kaunu, nes ypač ketvirtasis dešimtmetis buvo intensyvių statybų, architektūrinių inovacijų laikotarpis. Kaip Jūs tą Kauno augimą priėmėte? Kaip per visą šį laiką pasikeitė Kaunas?
– Didžiuojuosi Kaunu šiandien. Matau tą didžiulį skirtumą, koks miestas buvo mano vaikystės, jaunystės metais ir dabar. Aš matau, kaip Kaunas po 50 metų pasikeitė labai gera linkme. Šiandien su malonumu pažvelgus į Kauną jautiesi kaip moderniame Europos mieste. Aš norėčiau Kauną matyti dar sparčiau augantį, dar daugiau gyvybės, trykštančios mieste. O iš mano širdies Kauno niekas neišbrauks.
– Gyvendamas JAV niekuomet nepraradote ryšio su Lietuva, su Kaunu, aktyviai dalyvavote lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje, rengėte protesto akcijas prieš Lietuvos okupaciją. Kas Jus skatino nepamiršti savo šaknų, kas buvo Jūsų varomoji jėga?
– Mano pirmosios mokyklos. Kauno Jablonskio pradžios mokykla išmokė vienų dalykų, o „Aušros“ gimnazija mane brandino. Aš subrendau lietuviškos dvasios aplinkoje. Supratau, kas yra rezistencija, kas yra laisvė, kas yra okupacija. Pasitraukimas iš Lietuvos buvo politinis. Kaunas net ir okupacijos metu išliko rezistenciniu miestu, o ta aplinka formavo žmogų.
– Koks Kaunas yra Jūsų akimis? Kur jo stiprybė, o kur dar reikėtų pasistengti?
– Nėra abejonių, kad Kaunas yra akademinis miestas. Čia yra daug universitetų. Mieste vyksta daug kūrybinių procesų. Kaunas visais laikais mokėjo išlikti patrauklus, gyvybingas, žengdamas kartu su gyvenimu. Norėčiau širdyje tikėti, kad Kaunas nusipirks dažų ir dar labiau pašviesės visi pastatai. Kaunas turi begalę gražios architektūros pastatų. Reikia juos atnaujinti. Be galo džiaugiuosi Vytauto Didžiojo karo muziejumi, kuris, atrodo, tarsi nušvito. Prisikėlimo bažnyčia, Senamiestis žavi savo patrauklumu. Tai yra traukos centrai – tuo Kaunas ir išsiskiria.
– Kurios vietos Kaune Jums yra pačios brangiausios?
– Sunku būtų išskirti. Noriu pabrėžti, kad Kaunas nuo mano jaunystės laikų iki šių dienų labai išsiplėtė. Kaunas yra vienas išskirtinių miestų. Senamiestis brangus savo unikalumu, o Žaliakalnis artimas širdžiai, nes ten augau.
– Ko palinkėtumėte kauniečiams ir Kauno miestui?
– Kauniečiams palinkėčiau išlaikyti gyvastingumą, veržlumą. Norėčiau, kad Kaunas dar gražėtų, nes yra visos galimybės tobulėti. Noriu, kad Kaunas liktų visų širdyse kaip antras pagal dydį miestas – lygus sostinei ir būtų mūsų visų pasididžiavimas.
Naujausi komentarai