Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų? | Diena.lt

KAS LAUKIA KAUNO CENTRINIO PAŠTO RŪMŲ?

Privatizuoti planuojamuose Kauno centrinio pašto rūmuose, tapusiuose vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų, siūloma įrengti architektūros muziejų, kultūros ir verslo centrą ar modernizmo miestų ambasadą. 

Pristatė pašto rūmuose

Šias idėjas trečiadienį pašto rūmuose pristatė visuomenininkai, susibūrę į iniciatyvinę grupę „Paštininkai“, siekiantys, kad šis architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu reikšmingas būtų išsaugotas ateities kartoms, kad jis būtų atviras visuomenei.

Neseniai paskelbtas kultūros paminklu pastatas kol kas  turi tenkintis vienatve ir nežinia. Naudojama tik labai menka jo dalis, be to, jau šį mėnesį pastato laukia viešas aukcionas.

Neketindami visko palikti likimo ir biurokratų valiai, visuomenininkai per pusmetį išgrynino tris galimus variantus, kaip didingam statiniui suteikti gyvybės bei grąžinti jam deramą pagarbą. 

Pirmas siūlomas variantas – įkurti pastate visą parą atvirą kitų pasaulio modernizmo miestų ambasadą, kurioje būtų pristatoma kitų modernizmo miestų kultūra. Siūloma, kad tai galėtų tapti kultūrinės diplomatijos centru, vieta ekspozicijoms ir atokvėpiui.

„Kviesim kitų modernizmo miestus, kad jie čia kurtų savo ambasadas. Taip pat galėtų įsikurti tarptautinis hostelis, kuris atspindėtų įvairių šalių kultūrą“, – savo ir kolegų bendro darbo vaisius pristatė architektas Linas Tuleikis.

Statytas kaip pareiškimas

Taip pat siūloma, kad čia galėtų atsirasti Lietuvos architektūros ir dizaino muziejus su ekspozicijomis, archyvu, tyrimo ir edukacinėmis erdvėmis. Pastate galėtų veikti ir dizaino viešbutis bei restoranas.

„Linksta ausys, kai girdžiu, kad pastatas vertingas, geros architektūros, bet jis valstybei neapsimoka. Tai rodo, kad esame krizėje. Absurdiška situacija. Kam, jeigu valstybei architektūros šedevrai labiausiai turėtų apsimokėti?“ – klausė  architektas Audrys Karalius, kitas iš aktyvių visuomeninkų, pristatydamas antrąjį kelią paštui. Jis priminė, kad 1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas, vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių, buvo statytas kaip tam tikras valstybės pareiškimas.

„Nacionalinio ir tarptautinio lygio architektūra turi būti tinkamai įdarbinta“, – akcentavo A. Karalius, pateikęs pavyzdį, kad pasaulinio lygio fizikui vieta yra dėstyti universitete, o ne prekiauti saulėgrąžomis Aleksoto turguje. 

Trečiasis pasiūlymas – kultūrinių industrijų, kultūros įstaigų bei verslo biurų erdvė su studijomis, kūrybinių inkubatorių patalpomis.

Visi šie pasiūlymai, anot jų autorių, būtų pelningi. „Pastatas galėtų gyvuoti pelningai“, – įsitikinusi Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Asta Kiaunienė, pristačiusi trečiąją galimą išeitį rūmams.

Visus pasiūlymus jungia tai, kad siūloma būtinai išnaudoti šio šešiaaukščio pastato aukštingumą – nuo jo atsiveria nuostabi Kauno panorama, tad  nebūtų prašauta pro šalį, jeigu būtų įrengtas pasivaikščiojimo takas, terasos ar pan.

Dalį pastato pavesti gyvenamosiomis patalpomis, įkurdinti maitinimo įstaigų. Akcentuotas pastato vieta, išdėstymas ir sąsajos su gretimais kiemais. Visuomenei atvėrus pastato išėjimą į kiemą, paštą būtų galima kirsti kiaurai ir per kiemą patekti tiesiai į E. Ožeškienės gatvę. Taip pat įžvelgta galimybių ir būtinybių į pastatą patekti per keturis skirtingus įėjimus vis per kitus kiemus. 

Daug galimybių naujom statybom

Visuomeninikų teigimu, šios idėjos buvo pristatytos Turto bankui bei Lietuvos paštui.

Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė sutiko, kad pastatas turi būti gyvas, teigė, kad būtent todėl ieškomas socialiai atsakingas investuotojas. Ramino, kad pasaulyje daugybė pavyzdžių, kai centrinių paštų pastatai yra privatizuoti. „Pastatai visur parduoti. Gente įrengtas viešbutis, Čikagoje – multifunkcinė erdvė“, – vardijo atstovė.

Pristatymą išklausęs architektas Jurgis Rimvydas Palys, kad dar reikia pagalvoti, ką daryti su vienu Kauno simbolių. „Nereikia iš fortepijono daryti šaldytuvo. Geriausia, kai pastato funcija išlieka ta pati arba artima, kokiai jis ir buvo statytas“, – dėstė architektas. 

Architektas Rimgaudas Miliukštis priminė, kad pašto funkcija yra pastato vertingoji savybę, kurias privalu išsaugoti. V. Budrienė kalbėjo apie galimybę rūmuose veiktų filatelijos parduotuvėlė ar nedidelis siuntinių priėmimo skyrelis.

Ji tikino, kad šiai žiemai pastatas paruoštas kur kas geriau nei pernykštei. Anuomet trūko vamzdis ir kilo grėsmė pastato išsaugojamumui. „Dedam visas pastangas, pastatą konservuosim“, – teigė V. Budrienė.

Nekilnojamojo turto ekspertas Martynas Židonis, paprašytas įvertinti išgirstus siūlymus, sakė, kad svarbu plačiau ažvelgti į visus pašto rūmus, nes daugybė gyventojų susipažinę tik su fasadine pastato puse.

„Labai įdomi vidinė teritorija.Ten daug galimybių naujom statybom, pavyzdžiui, viešbučiui su konferencijų centru“, – komentavo M. Židonis. 

Nurodė parduoti

2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.

Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Lietuvos paštas Kauno centrinio pašto rūmus parduoti norėjo dar pernai, kai kilo pasipiktinimas, kad jie netinkamai prižiūrimi. Aktyvūs kauniečių suskubo tam priešintis, reikalauta, kad  pastato  atgaivinimu būtų susirūpinta valstybiniu lygmeniu. Deja, bet toliau kalbų nepasistūmėta. Vyriausybė Lietuvos paštą įgaliojo rūmus parduoti.

GALERIJA

  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
  • Kas laukia Kauno centrinio pašto rūmų?
Rašyti komentarą
Komentarai (28)

...

Raudonajam Krabui Kauno paveldas NERŪPI, jis geriau tuos milijonus išmes propagandai bandant pateisinti savo suplanuotą rajono aneksiją.

kaunietis

Manau kad pastatas tikrai būtų išsaugotas , jei jį perduotume T. Ivanausko muziejui. Jie galėtų daugiau eksponatų rodyti, jame apsilanko daug žmonių, tad išlaikymas būtų nesunkus [ gal kiek prisidėtų ir valdžia ]. Klausimas kyla tik dėl dabar tvarkomo zoologijos sodo. AR JIS BUS TOLIAU TVARKOMAS ? AR JĮ NAIKINS [ NESUSITUPĖJĘS APLINKOSAUGOS MINISTRAS ] ?

Kaunietė, užaugusi Ožeškienės gatvėje

Širdis plyšta, stebint Centrinio pašto pastato likimą.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS