Prokuroras D. Valkavičius apie pasitikėjimo svarbą: nusivylimas teisingumu veda į niekur | Diena.lt

PROKURORAS D. VALKAVIČIUS APIE PASITIKĖJIMO SVARBĄ: NUSIVYLIMAS TEISINGUMU VEDA Į NIEKUR

Virusas, griežti karantinai palietė kiekvieną, bet ir 2020-aisiais gyvenimas nesustojo. "Kauno diena" pakalbino žinomus kauniečius apie šių metų įvykius ir viltį, kad viskas bus gerai. Vos prasidėjus 2020-iesiems "Fox News" Kauną pristatė kaip žmogžudžių sostinę. Tokia tarptautiniu mastu nuskambėjusi žinia išties privertė krūptelėti. Negi Kaune kriminogeninė situacija tokia bloga?

"Nežinau, iš kur jie tokią statistiką ėmė, bet bendra tendencija tokia, kad apskritai nusikalstamumas mažėja. Negalėčiau sakyti, kad šie metai kokie nors išskirtiniai, blogi. Gyvenimas tęsiasi", – gerokai šviesiau Kauną mato Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Anot jo, karantino metu galbūt padaugėjo internetinio sukčiavimo atvejų. Pirmojo karantino metu buvo labai didelis apsaugos priemonių stygius. Tai pajutę kai kurie nesąžiningi žmonės, pasak prokuroro, pardavinėjo apsaugos priemones žymiai didesnėmis kainomis, o kiti tiesiog sukčiavo ir savinosi pinigus siūlydami tokių prekių įsigyti, nors jų net neturėjo. "Iš tiesų matėme tokių sukčiavimų pagausėjimą, nes didelė mūsų gyvenimo dalis persikėlė į interneto erdvę. Žmonės ten atrado galimybę elgtis nesąžiningai ir sukčiauti. Tuo šie metai gal ir būtų labiau išskirtiniai nei kiti", – sako pašnekovas.

Labai svarbu, kad žmonės tikėtų tiek policija, tiek prokuratūra, tiek teismais, nes nusivylimas teisingumu veda į niekur.

Tiesa jis prisipažino vis dar besistebintis žmonių naivumu. "Atrodo, tiek kartų kalbėta per televizijas, radiją, rašyta žiniasklaidoje, bet žmonės vis tiek susigundo neįsitikinę, kas tuos skelbimus paskelbė, neįsitikinę jų ir tuos skelbimus dedančių žmonių realumu, moka gana dideles pinigų sumas ir juos praranda. Čia matyčiau didesnę problemą", – priduria prokuroras.

Jis pastebi, kad karantinas šiais metais turėjo įtakos ir tam, kad paaštrėjo smurtas artimoje aplinkoje. "Žmonės karantinavosi ir tų problemų natūraliai pasidarė daugiau, nes reikėjo būti vienoje uždaroje erdvėje, tėvai gal dirbo nuotoliniu būdu, vaikai mokėsi per nuotolį. Kai kurie žmonės emociškai tikrai nebuvo pasiruošę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl papildomos socialinės įtampos taip pat atsirado, ir mes tai tikrai stebėjome", – konstatuoja D.Valkavičius.

Su trikoju nesusitarsi

Vienas bene didžiausią visuomenės reakciją sukėlusių dalykų buvo vadinamųjų trikojų atsiradimas gatvėse: vieni gyrė šią naujovę, kuri tramdys lakstančius gatvėse ir viršijančius greitį, kiti pradėjo kurti feisbuko grupes, įspėjančias, kur stovi trikojai, ar ieškančius įrangos, kuri automobilyje įspėtų apie kelyje atsiradusią kliūtį.

"Trikojus tikrai vertinu pozityviai dėl labai paprastos priežasties: Kelių eismo taisyklės galioja visoje Lietuvos teritorijoje, ir jeigu kelio ruože nustatytas 70 km/val. greitis, visi mes privalome laikytis nustatytos tvarkos ir taisyklių. Prevenciškai tai, manau, labai stipri priemonė. Niekaip nevertinu tų žmonių, kurie ragina kažkokius ženklus statyti, bando kažkaip įspėti, mirksėti šviesomis. Kita vertus, man labai keista: juk jeigu esame susitarę, kad niekada nevažiuosime per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tai degant jam turime sustoti. Jeigu kelio ženklas rodo 70 km/val., vadinasi, turime važiuoti ne greičiau", – palygina pašnekovas.

Jeigu ieškoma būdų susitarti, greičiausiai atsiras, kas iš pareigūnų norės kalbėtis ir tartis. Keiskime savo mąstymą.

Jo manymu, yra ir dar vienas labai pozityvus dalykas dėl trikojų. "Jie veikia automatiniu principu ir informacija apie pažeidimą generuojama automatiniu būdu, nėra jokio sąlyčio su pareigūnais. Kalbant apie korupcijos prevenciją tai labai svarbu, nes su trikoju nesusitarsi ir nepakalbėsi. Baudos neišvengiamumo principas yra labai stiprus. Mes turime įprasti laikytis Kelių eismo taisyklių, ir kuo daugiau bus priemonių, kontroliuojančių eismo saugumą, tuo labiau, laikui bėgant, įprasime elgtis gatvėje tvarkingai ir padoriai, taip išvengdami skaudžių eismo nelaimių, o svarbiausia – saugosime savo, savo artimųjų ir kitų gyvybę bei sveikatą", – sako prokuroras ir primena, kad dar prieš gerą dešimtmetį segėti saugos diržą automobilyje buvo tiesiog nemadinga, o šiandien kiekvienas, įsėdęs į automobilį, jį kone automatiškai prisisega. "Todėl ir greičio kontrolė turi būti. Trikojis kaip priemonė – ne išimtis", – priduria pašnekovas.

Pokyčiai policijoje

2020-ieji buvo pasikeitimų Kauno policijoje metai: atleistas Darius Žukauskas; laikinai pareigas ėjęs Elanas Jablonskas, atrodo, puikiai tvarkėsi, bet, metams baigiantis laimėjęs Marijampolės policijos vadovo konkursą, šių pareigų atsisakė ir tapo vidaus reikalų viceministru, o prie Kauno apskrities policijos vairo stojo naujasis vadovas Mindaugas Baršys.

"Manau, kad viskas bus tik į gera dėl vienos labai paprastos priežasties: Vyriausiojo policijos komisariato kolektyvas turi nuolatinį vadovą", – įsitikinęs D.Valkavičius. Jis pats sako darbo reikalais ne kartą bendravęs su M.Baršiu ir vertina jį kaip jauną, pozityvų ir energingą vadovą, kuris, anot pašnekovo, Kaune tikrai nieko nesugadins,  priešingai – įneš daug naujų gerų dalykų užtikrinant visuomenės saugumą, tiriant nusikalstamas veikas. "Jis tikrai deda daug pastangų, kad Kauno apskrities gyventojai jaustųsi kuo saugiau", – neabejoja D.Valkavičius.

Rezonansiniu galima vadinti dar 2019-aisiais nutikusį atvejį, kai pabėgo už žiaurius nusikaltimus nuteistas Andrius Kalasiūnas, kuriam buvo suteikta galimybė dirbti be priežiūros. Deja, šiais metais pareigūnams sučiupti pabėgusio nusikaltėlio nepavyko. "Tenka tik apgailestauti, kad kai kurie pareigūnai, matyt, netinkamai įvertino jo galimybes būti be sargybos, kai nuteistasis gali išeiti iš įkalinimo vietos ir dirbti. Buvo tiesiog priimti neteisingi sprendimai įvertinant jo asmenybę. Ar jis bus surastas? Net neabejoju. Žiūrint į teisėsaugos veiklą asmenų paieškos srityje, turime bendras duomenų bazes ne tik Lietuvoje, bet visose ES valstybėse ir kitose valstybėse, keičiamės informacija su kolegomis užsienyje ir turime labai gerų pavyzdžių, kai mūsų informacija padeda identifikuoti asmenis kitose valstybėse. Tarptautinis bendradarbiavimas tiek tiriant nusikaltimus, tiek ieškant asmenų, nesustoja. Manau, kad tik laiko klausimas, kada A.Kalasiūnas bus sulaikytas ir sulauks papildomos bausmės", – įsitikinęs prokuroras.

Pasitikėjimas šiandien iš principo yra labai svarbus ir tai padės lengviau išgyventi kritines situacijas valstybėje, tokias kaip karantinas.

"Labai svarbu, kad žmonės tikėtų tiek policija, tiek prokuratūra, tiek teismais, nes nusivylimas teisingumu veda į niekur. Jeigu abejojame teisingumu, savo valstybe, tada žmonės yra lengvai paveikiami. Jeigu kas ir nepasitiki, tegul duoda tam tikrą pasitikėjimo kreditą – reikėtų nesiremti tik žmonių subjektyvia nuomone, o vertinti objektyvius dalykus. Dažnai kalbame, kad labai ilgai trunka ikiteisminis tyrimas ir policija jo niekaip negali užbaigti. Dažnai taip nutinka, nes negaunamos specialistų išvados, ne laiku atliekamos ekspertizės. Pareigūnai susiduria ir su kitomis kliūtimis gauti informaciją, kad galėtų kuo greičiau duomenis perduoti prokurorams ir byla pasiektų teismą. Tos priežastys dažnai nepriklauso tiesiogiai nuo policijos pareigūno, prokuroro ar teismo. Pasitaiko situacijų, kurioms mes negalime daryti įtakos, – tai išoriniai veiksniai, o žmonės tą savo neigiamą požiūrį dažnai nukreipia į konkrečius pareigūnus. Pareigūnai deda pastangas dirbti kuo geriau, ir jeigu bus pasitikėjimas, bendrystė, atsiras galimybė gauti informaciją iš aktyvių žmonių, ją panaudoti baudžiamajame procese ar aiškinantis kitus teisės pažeidimus, tai prisidės kuriant saugią visuomenę. Tas pasitikėjimas šiandien iš principo yra labai svarbus ir tai padės lengviau išgyventi kritines situacijas valstybėje, tokias kaip karantinas", – pabrėžia D.Valkavičius.

Rašyti komentarą
Komentarai (39)

ponas

valkavicius, gal jau pradėk SODINTI, o ne pūst miglą :), klounas...

B

Blogai kad prokurorai klaiso policijos o jie viska meluoja prokurorai žmogaus neklauso tai koripsija

nuomonė

pasitikėjimą reikia užsidirbti .kas kaltas ,jei ne patys ,kad žmonės nepasitiki ?Jeigu teismuose nėra tarėjų ,visuomenės atstovų ,kas buvo net sovietinėje diktatūroje,jeigu tie patys žmonės kenčia nuo korumpuotų teisėsaugininkų ,viskas viename puode ,juk kalbos sklinda ir iš lūpų į lūpas,ne tik per žiniasklaidą .Kam čia reikia dar tokias tezes kelti?Apsivalykite ,tarnaukite tautai ir Temidei ir atsiras tas pasitikėjimas.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS