Rūmai traukia socialiai atsakingą verslą | Diena.lt

RŪMAI TRAUKIA SOCIALIAI ATSAKINGĄ VERSLĄ

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai per keletą metų gerokai padidino narių skaičių bei savo įtaką ir reikšmę visuomenei, todėl niekas nenustebo, kad praėjusią savaitę vykusios Generalinės asamblėjos metu prezidentas Benjaminas Žemaitis buvo išrinktas antrai kadencijai. Kaune susirinkę nariai naujai kadencijai išrinko ne tik rūmų vadovus, bet ir nubrėžė strategines veiklos gaires.

Asamblėjoje išrinkti penki nauji viceprezidentai: Vaida Butkuvienė, Vytas Čičelis, Zigmantas Dargevičius, Eduardas Jasas ir Saulius Valunta. Rūmų taryba atnaujinta trečdaliu. Pirmajame naujos kadencijos tarybos posėdyje rūmų generaliniu direktoriumi paskirtas Vytautas Šileikis, vadovaujantis organizacijai nuo 1992 m. pabaigos.

B.Žemaitis pasakojo, kad rūmų misija – įgyvendinti verslo savivaldą – iš esmės nekinta nuo 1599 m. Ji vykdoma trimis kryptimis: atstovaujant bendriesiems verslo interesams, buriant verslo bendruomenę ir skatinant verslų plėtrą Kauno ir Marijampolės regionuose.

– Per kelerius metus narių skaičius išaugo daugiau kaip trečdaliu. Kokios priežastys paskatina verslininkus tapti nariais? – "Kauno diena" pasiteiravo B.Žemaičio.

– Rūmų nariai yra labai skirtingi tiek veiklos pobūdžiu, tiek dydžiu. Todėl ir motyvai yra skirtingi. Pabrėžčiau kelis bendrus argumentus, kurie ypač svarbūs rūmams kaip verslą jungiančiai ir jo įvaizdį visuomenėje kuriančiai organizacijai. Pirmiausia tai įmonių socialinė atsakomybė. Mūsų nariai ne tik daug dėmesio skiria savo darbuotojams, aplinkai, kurioje veikia jų verslai, korektiškiems tarpusavio santykiams, bet ir vykdo įvairias visuomenines, socialines ir labdaros akcijas. Rūmai kaip verslo savivaldos organizacija yra pripažįstama ir su mumis konsultuojasi kontroliuojančios valdžios institucijos, joms svarbi mūsų nuomonė. Rūmai, kaip socialinis partneris, yra vertinami ir vietos savivaldybėse bei ministerijose. Susijungus daug paprasčiau kalbėtis su valdžia ir būti išgirstam nei pavieniui.

Auganti narystė susijusi ir su konkrečia gaunama nauda per mokymus, konsultacijas, informaciją, su išaugusiu verslininkų išprusimu ir suvokimu, kad valstybės bei visuomenės gerovė ir santarvė priklauso nuo mūsų pačių. Rūmuose veikia dešimt klubų, kurie jungia žmones pagal profesinius interesus. Juose vadovai, atskirų sričių – personalo, finansų, rinkodaros ir kiti specialistai gali bendrauti neformalioje aplinkoje ir keistis žiniomis, gauti patarimų iš labiau patyrusių kolegų ir pan., sužinoti, ko nesužinosi iš oficialios informacijos ar tiesiog gerų draugų.

Trečias aspektas – būti rūmų nariu yra reputacijos dalis. Narystę rūmuose, ypač užsienio partneriai, vertina kaip rekomendaciją ir patikimumo ženklą. Tokia nuostata formuojasi ir mūsų aplinkoje. Rūmuose šios kadencijos metu viešėjo LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, eurokomisaras Algirdas Šemeta, užsienio valstybių ambasadoriai. Tai rodo, kad narystė atveria kelią tiesiogiai bendrauti su aukščiausiais valstybės pareigūnais, kartu tai yra pasitikėjimo organizacija išraiška.

– Kokią naudą rūmai duoda Kaunui?

– Rūmai Kaune jau seniai veikia kaip valdžios socialinis-ekonominis partneris. Esame įsteigę Verslo tarybą, kurioje diskutuojame su savivaldybės vadovais ir specialistais, siūlome tam tikrus sprendimus. Vieni pirmųjų mieste pradėjome rengti viešus debatus su politikais prieš rinkimus. Iki tol ši tradicija nebuvo paplitusi, vėliau iniciatyvos ėmėsi ir kitos nevyriausybinės organizacijos. Praktiškai visų politinių partijų dalyvavimas debatuose rodo rūmų reikšmę ir įtaką visuomenėje.

Galima dar pridėti, kad verslui teikiame daug reikalingų paslaugų, kad verslas būtų konkurencingesnis, rastų užsienio partnerių ir eksporto rinkų, susitiktų su investuotojais, visų lygių darbuotojai keltų savo kvalifikaciją. Tai investicijos į Kaune dirbančius žmones.

Per kadencijos metus Kalniečių parke pasodinome rūmų ąžuolyną – 90 medžių, simbolizuojančių rūmų 90-metį. Jau trejus metus rūmų labdaros ir paramos klubas "Verslas Kaunui" gėlėmis puošia visą Savanorių prospektą nuo įvažos į Kauną iki Laisvės alėjos. Miestui kasmet dovanojame po kelis tūkstančius pelargonijų.

Pradedame naują projektą – sukurti verslo istorijos erdvę Parodų kalne, kur prieškariu vyko didžiausios Lietuvos ūkio parodos. Jau įvyko konkursas, patvirtinti architektūriniai sprendiniai, gautas statybos leidimas. Bus sutvarkytas nemažas mažojo ąžuolyno plotas, sukurtos poilsio zonos ir kt. Ant vadinamojo Pinigų kalno bus inkrustuotos senosios lietuviškos monetos – Vytauto Didžiojo, Žygimanto Augusto valdymo ir kitų laikų pinigų atvaizdai, o pasėdėti to kalno viršūnėje galės kiekvienas norintysis.

 

– Kokius pagrindinius praėjusią kadenciją nuveiktus darbus išskirtumėte?

– Išskirčiau du faktus – tai, kad mūsų atstovavimo tinklas išaugo nuo 57 iki 102 darbo grupių, komisijų ir tarybų, kuriose dirba rūmų atstovai, ir nuo 282 iki 430 padidėjusį narių skaičių. Vadinasi, rūmų įtaka didėja, o verslas gauna naudos.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai dirba trylikoje savivaldybių (Kauno ir Marijampolės apskrityse). Per praėjusius ketverius metus atidarėme filialą Jonavoje ir atstovybes Prienuose, Šakiuose ir Kėdainiuose. Rūmai veikia arti verslo.

– Kokius sau uždavinius keliate šią kadenciją?

– Mūsų siekis – būti pagrindine verslo įmones bei mokslo ir studijų institucijas buriančia ir jų bendriesiems interesams atstovaujančia regiono verslo organizacija, atsakingai veikiančiu valdžios socialiniu-ekonominiu partneriu, ugdyti motyvuotą narystę, teikti verslui reikalingas paslaugas ir burti socialiai atsakingą verslą.

Generalinės asamblėjos metu išgirdome nemažai pasiūlymų, kaip keisti organizacijos įstatus, formuoti valdymo institucijas, pritraukti jaunimą ir kt. Esame atviri, visus pasiūlymus nagrinėsime įtraukdami narius, kad kurtume daugiau vertės tiek verslui, tiek visuomenei.


Apie rūmus

Rūmai yra viena iš dviejų organizacijų Lietuvoje, veikiančių pagal atskirą savo įstatymą. LR prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas apibrėžia rūmų vietą valstybės sistemoje ir nustato jai valstybės deleguotas funkcijas. Rūmų pajamas sudaro nario mokesčiai, uždirbtos lėšos iš paslaugų ir projektinės veiklos bei valstybės deleguotų funkcijų. Rūmai nėra iš biudžeto finansuojama organizacija.

Rūmai veikia trylikoje savivaldybių: aštuoniose – Kauno regiono ir penkiose – Marijampolės. Nuo 2012 m. pradžios iki 2015 m. pabaigos rūmų narių skaičius išaugo nuo 282 iki 430 įmonių. Jose dirba daugiau kaip 30 tūkst. darbuotojų. 93,02 proc. narių yra smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai. 31,86 proc. narių – gamybinės įmonės, 17,91 proc. – paslaugų teikėjai, 15,81 proc. verčiasi prekyba. Švietimo, viešbučių ir turizmo, transporto, finansų ir draudimo, statybos sektoriuose veikiančių įmonių apytikriai yra po 6 proc.

Daugiausia rūmų narių veikia Kaune (64,41 proc.), Marijampolėje (10,47 proc.), Jonavos rajone (8,14 proc.) ir Kauno rajone (7,91 proc.).

Rūmų atstovai dirba 102-ose komisijose, tarybose ar darbo grupėse tiek nacionaliniu, tiek regioniu lygiu. Atstovų tinklas nuo 2012 m. padidėjo beveik 69 proc. – nuo 61 iki 102 komisijų, tarybų ar darbo grupių. Iš jų kauniečiai atstovauja 57-iose.

Kauno PPA rūmai turi didžiausią regioninių padalinių tinklą iš visų penkių Lietuvoje veikiančių rūmų. Per kadenciją įsteigtos keturios rūmų atstovybės: Jonavoje, Prienuose, Kėdainiuose ir Šakiuose. Jonavos atstovybė, subūrusi 30 įmonių, 2014 m. tapo antruoju filialu (1997 m. filialas buvo įkurtas Marijampolėje).

Rūmuose veikia dešimt pagal profesinius interesus susibūrusių klubų (Kauno finansininkų, Personalo vadovų, Verslo vadovų, Verslo moterų tinklas ir kt.). Pastaraisiais metais rūmuose įsteigti trys nauji – Eksportuotojų, "Verslas Kaunui" ir Marketingo vadovų klubai.

GALERIJA

  • Rūmai traukia socialiai atsakingą verslą
  • Rūmai traukia socialiai atsakingą verslą
  • Rūmai traukia socialiai atsakingą verslą
  • Rūmai traukia socialiai atsakingą verslą
  • Rūmai traukia socialiai atsakingą verslą
  • Rūmai traukia socialiai atsakingą verslą
R. Žiemio nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS