RUMŠIŠKIŲ LIAUDIES MUZIEJUJE – PABĖGIMO KAMBARYS APIE REKRŪTŲ DALIĄ

Rumšiškėse įsikūrusiame Lietuvos liaudies buities muziejuje įrengtas pabėgimo kambarys, kurio lankytojai galės įsijausti į jaunuolio, sumedžioto į caro kariuomenę, dalią, ir pamėginti nuo tokio likimo pabėgti.

Šį kambarį lankytojai galės išbandyti pasibaigus karantinui.

Kaip praneša muziejus, pabėgimo kambarys įrengtas autentiškoje XVIII amžiaus troboje, menančioje žiaurius baudžiavos ir rekrūtų, kurių tarnyba trukdavo 25-erius metus, gaudymo laikus.

„Įsivaizduokite balanos gadynės laikmetį – nėra ne tik elektros, radijo ir televizijos, bet kokio telefono, ką ten mobilaus – nėra interneto, elektroninio pašto. Vienintelė kaimui prieinama medija – gandai ir panašiu atstumu sklindantys parapijos bažnyčios varpo garsai, kviečiantys pamaldoms, išlydintys į paskutinę kelionę, pranešantys apie gaisrus ar kitokias bendruomenei gresiančias nelaimes“, – rašo muziejus.

Įsivaizduokite balanos gadynės laikmetį – nėra ne tik elektros, radijo ir televizijos, bet kokio telefono, ką ten mobilaus – nėra interneto, elektroninio pašto.

Sugautuosius surakindavo geležiniais pančiais arba dviem suvožiamomis kaladėmis, kuriose iškapotos skylės kojoms. Juos apie du mėnesius saugodavo vienoje iš gaudytojų trobų iki tolimesnio pristatymo.

Būtent į tokią trobą ir pateks pabėgimo kambario lankytojai.

„Anuomet surakintieji, besistengdami išsilaisvinti, dažniausiai išgirsdavo ratų girgždėjimą. Tai buvo ženklas, kad atvyksta pastotė – vežimas išgabenimui į Kauną ir pristatymui tarnybai caro kariuomenėje. Įsivaizduokite, kad toks likimas ištiko Jus ir dabar jis – Jūsų pačių rankose. Jei vienas paspruktų, vietoj jo išgabentų bet kurį kitą. Veikdami drauge, pabandykite tai padaryti per vieną valandą!“, – rašoma muziejaus pranešime.

Pabėgimo kambarys įrengtas buities muziejaus Kartenos sodyboje, Žemaitijos sektoriuje, įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą.

Kambarį įrengė pabėgimo kambarių kūrėjų „Rūsys“ komanda.