S. Skvernelis: tik aklas gali nematyti pokyčių Kaune | Diena.lt

S. SKVERNELIS: TIK AKLAS GALI NEMATYTI POKYČIŲ KAUNE

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

„Didžiulis potencialas yra Kaune“, – sako ekspremjeras, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Kaune įkurtas partijos skyrius žada pasiūlyti kandidatą į merus.

– Kauniečiai kalba, kad S.Skvernelis nori vadovauti Kaunui – nori tapti miesto meru. Ką galite atsakyti žmonėms?

– Tikrai ne. Nežinau, iš kur tokios kalbos. Malonios, aišku, kalbos, bet tikrai ne. Paskalos politikoje manęs jau nebestebina. Tai vyksta ne tik Kaune, tai vyksta ir centrinėje valdžioje. Aš ir negalėčiau būti Kauno meru, nes reikia gyventi Kaune. Aš – ne Aurelijus Veryga, nepersiregistruosiu. Nedalyvausiu savivaldos rinkimuose niekur, nors Kaune būtų smagu. Miestas man artimas, malonus, pagaliau – gimtasis miestas.

– Jeigu savivaldai sakote griežtą ne, matyt, galvojate apie rimtesnę politinę karjerą. Prezidento rinkimai?

Procedūros: pasak S.Skvernelio, partijos Kauno skyrius siūlys kandidatą į merus, o partijos valdyba spręs, ar jis tinkamas, ar ne. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

– Ne. Nenoriu daug prikalbėti. Pasakai ne, o paskui tenka. Jau išbandžiau, tas bandymas nebuvo sėkmingas ir antrą kartą bandyti nematau didelės perspektyvos. Taip, mes būtinai turėsime surasti kandidatą į prezidentus. 2024 m. bus unikalūs, nes vyks treji rinkimai. Tos rinkimų kampanijos praktiškai persidengs, ir mes norime turėti realų kandidatą į prezidentus, bet tai tikrai greičiausiai būsiu ne aš.

– Koks turėtų būti demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į Kauno mero kėdę? Jau esate numatę konkretų asmenį?

– Turime tikslą dalyvauti savivaldos rinkimuose visose 60-yje Lietuvos savivaldybių – pateikti sąrašus į tarybos narius ir kandidatus į merus. Tikrai bus iššūkis.

Kaune ką tik įkurtas mūsų partijos skyrius, buvo apie 200 steigėjų. Jie demokratiniu būdu, slaptu balsavimu metams išrinko skyriaus pirmininką Gintautą Labanauską. Laikas parodys, kaip viskas bus, kaip skyrius veiks, ar taps tikra komanda, ar skyriaus pirmininkas gali tinkamai vadovauti skyriui, ar gali pritraukti kauniečių dėmesį. Baltas popieriaus lapas ir jį reikia pradėti rašyti.

Iš pradžių buvo iškelti trys realūs asmenys, iš jų du – tarybos nariai. Mano preferencijos buvo tarybos nariai, nes dirbant taryboje matomumas, žinomumas yra žymiai didesnis. G.Labanauskas iškeltas susirinkimo metu, tokia galimybė numatyta procedūrose, ir susirinkimas jį išrinko. Pasakyti, kas būtų geriau ar blogiau, dabar tikrai sunku. Viskas žmonių rankose.

Skyrius taip pat siūlys, kas galėtų kandidatuoti į merus. Partijos valdyba spręs, ar kandidatas tinkamas, ar ne. Kol kas dar nieko nesame numatę. Esame politinė jėga, kurioje susibūrė dauguma politikoje nedalyvavusių žmonių, bet yra ir tokių, kurie jau dalyvavę kitų politinių partijų veikloje. Kauno skyriuje atėjusių iš kitų partijų yra nemažai. Pirmiausia reikia komandą sulipdyti, kad jie vieni kitus pažintų, ir svarbiausia – paruošti programą Kaunui ir Kauno miesto gyventojams, ką mes galėtume per ketverius kadencijos metus kauniečiams pasiūlyti. Tada tikriausiai ir išsikristalizuos, kas turėtų būti kandidatas į merus. Tai bet kokiu atveju būtinai turėsime padaryti vasarą.

– Kol kas nežinoma, ar meras Visvaldas Matijošaitis sieks trečios kadencijos. Bet konkuruoti, panašu, teks – jeigu ne su pačiu V.Matijošaičiu, tai su „Vieningu Kaunu“ ir jo atstovu. Kaip vertinate partijos „Vardan Lietuvos“ ir kandidato į merus galimybes?

– Jeigu tai bus konkurencija idėjomis, mintimis, natūralu. Turime santykį su Kauno meru, ir anksčiau turėjome. Jeigu jis nuspręs kandidatuoti trečią kadenciją, matyt, bus pagrindinis favoritas. Esame politinė partija, privalome dalyvauti rinkimuose, privalome oponuoti: kur matome, kad yra blogai, tikrai kritikuosime, o ten, kur yra gerai, tuos darbus įvardysime kaip teisingus žingsnius. Svarbu konkuruoti oriai. Ir iš Kauno skyriaus tikiuosi, kad jie tai darys ne populistine retorika, kaip lengviausia politikoje daryti, arba pasinaudoti kokiais nors politikų paslydimais ir juos hiperbolizuoti, išryškinti. Reikia konkuruoti darbais ir idėjomis. Kaunas – didžiulį potencialą turintis miestas, ir tų idėjų, minčių galime pasiūlyti kauniečiams, kad jie galėtų rinktis. Tai svarbiausia. Mums svarbiausia – turėti savo frakciją miesto taryboje ir konkurencingai sudalyvauti mero rinkimuose.

– Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus, dar laukia mero įgaliojimų pokyčiai. Ar tai, jūsų manymu, turės įtakos renkantis kandidatą į Kauno mero postą tiek jūsų partijoje, tiek kitose politinėse jėgose?

– Manau, kad tai visur turės įtakos. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai dar laukia didelių diskusijų Seime. Visi sutarėme, kad tiesioginiai merų rinkimai reikalingi, bet kas yra meras, politinės jėgos mato skirtingai. Kompromisinis variantas lyg ir pasiektas: meras renkamas tiesiogiai, jis pirmininkauja tarybai, sudaro darbotvarkę. Šiandien man nuostabą kelia vienintelis dalykas – siūloma, kad, nesant mero, jį pavaduotų ne vicemerai, o vienas iš tarybos narių. Tada paneigiama viskas, kas dabar daroma: sakoma, kad meras negali būti tarybos narys, bet pavaduoti jį gali tarybos narys. Čia dar reikės pakovoti. Manau, kad mero įgaliojimai bus pakankami, aišku, tai bus eksperimentinė kadencija, bet nematau didelio blogio, jeigu įsigalios tas modelis, kuris dabar siūlomas.

– Ilgamečių konservatorių Editos Gudišauskienės ir Vyganto Gudėno sprendimas jungtis prie demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nustebino daugelį kauniečių. Kaip jūs, kaip partijos lyderis, vertinate – tai jūsų naujai partijai labiau pranašumas ar trūkumas?

– Šią politinę jėgą gal labiau vertina nacionalinėje politikoje, ji vadinama ir Tėvynės sąjunga, ir konservatoriais, nors pusė jų turbūt labiau liberalai nei konservatoriai. Miestuose svarbiau yra žmonės, kurie vertinami pagal jų veiklą ir darbus. Kiek teko matyti tiek vieną, tiek kitą asmenį, kuriuos jūs paminėjote, manau, jie tikrai turi patirties. Čia, Kaune, darbas miesto tarybos opozicijoje, patys suprantate, yra ypač sunkus, kai yra monolitinė didžioji dauguma. Manau, kad žmonės, kurie turi gebėjimų savivaldoje, tinkamą išsilavinimą, partijai yra pranašumas. Ir nemanau, kad tą partinę etiketę reikia klijuoti. Kiekvienoje politinėje jėgoje yra žmonių, kurie jau yra buvę kitose politinėse partijose. Kaip jau sakiau, pas mus didžioji dauguma – nebuvę niekur, todėl tie žmonės, kurie turi patirties, vertinami.

– Kauno meras V.Matijošaitis ne kartą viešai yra sakęs, kad kai premjeru buvo S.Skvernelis, nekildavo problemų dėl Kaunui svarbių projektų įgyvendinimo ir jų finansavimo iš valstybės. Dabar, kai Vyriausybei vadovauja konservatorė Ingrida Šimonytė, juntama įtampa, trintis tarp Kauno mero ir premjerės. Kaip pakomentuotumėte?

– Mūsų Vyriausybė stengėsi ir manau, kad mums tai pavyko – bendraudami su miestų ir rajonų savivaldybėmis, jų merais, nežiūrėjome į partiškumo liniją. Jeigu projektas geras, racionalus, pagrįstas, finansiškai neišpūstas, Vyriausybė tikrai prisidėjo. Ir čia ne vien Kaunas pavyzdys, yra daugybė savivaldybių Lietuvoje. Matėme, kad tai ne oro pilių statymas, o projektai, reikalingi ten gyvenantiems žmonėms, ir susitarimų remti tokius projektus laikėmės. Pavyzdžiui, Kauno Dariaus ir Girėno stadiono kaina dabar yra gerokai didesnė, nei buvo pradiniame etape, bet tada sutarėme, kad 50 proc. bus miesto indėlis, 50 proc. – mūsų. To ir laikėmės iš abiejų pusių. Neatbėgo Kauno meras sakyti, kad štai pabrango dabar darbai, kainos kitos, duokite dar. Tas susitarimų laikymasis buvo stiprus. Jeigu merai sugeba būti aktyvūs, žino kelią į Vyriausybę, kaip reikia ginti savo miestiečių interesus, ir tai darė, tai ir dirbome kartu. Kaunas nebuvo išskirtinis. Gal tik tas kontrastas buvo labai ryškus, nes iki tol Kaune situacija buvo išties prasta, ir tie pokyčiai, kurie įvyko, labai akivaizdžiai išryškėjo.

Svarbu konkuruoti oriai. Ir iš Kauno skyriaus tikiuosi, kad jie tai darys ne populistine retorika.

– Kokį Kauną matote šiandien? Kokias stipriąsias puses galite įvardyti? Kur Kauno silpnybės?

– Kad Kaune reikėjo infrastruktūrinių pokyčių, kiekvienas miestietis supranta. Gatvės, pastatai, kai kur ir griuvėsiai tikrai badė akis. Atvažiuoti į Kauną, ypač su užsienio delegacija, buvo gana komplikuota. Dabar Kaunas pasikeitęs. Nors daug kas vertina skeptiškai, kad investuojama į gatves, šaligatvius, į infrastruktūrą, bet tai duos didžiulę grąžą reprezentacine, gyvenimo kokybės prasme. Kai reikia pritraukti investuotojų, aplinka taip pat yra labai svarbi.

Žinoma, labai pasiteisino Laisvoji ekonominė zona (LEZ). Nors ji ir rajono teritorijoje, bet be Kauno miesto nieko nebūtų, nes čia yra visas potencialas: ir mokslininkai, ir darbo jėga, ir universitetai. Į LEZ pavyko pritraukti tikrai labai daug investicijų, tuo rūpinosi ir mūsų Vyriausybė, ir specialiai tam skirta agentūra. Nebūtume į plyną lauką tų investicijų pritraukę, jeigu Kaunas nebūtų augantis. Tai, be jokios abejonės, investuotojai vertina.

Kita vertus, viešieji pastatai, ar tai būtų Ledo arena, ar baseinas ir tas pats stadionas, nėra tik kauniečių, jais naudosis visa Lietuva.

Yra ir kita medalio pusė. Ne veltui merams ir taryboms yra įvestos kadencijos, nes kuo ilgiau būni toje pozicijoje, vis mažiau girdi žmonių balsą, jautiesi viską žinantis ir neklystantis. Matėme, kad Kaune su bendruomenėmis susitarti sudėtinga, yra nesusikalbėjimo. Girdime, kad mieste kai kuriais atvejais verslui sunku prasimušti. Bet čia ne tik Kauno problema, visur tokių dalykų pasitaiko. Kaip ir visur – nėra tik juoda ir balta, yra ir pilkoji zona. Bet tik aklas gali nematyti pokyčių, kurie Kaune yra įvykę.

– Kaip politinės jėgos, sieksiančios vietų Kauno miesto taryboje, lyderis, įvardykite pirmus darbus, kurių, jūsų manymu, būtina imtis Kaune?

– Nenoriu kalbėti už Kauno miesto skyrių, kuris tik įsisteigė. Esame preliminariai pasitarę, kokiomis kryptimis reikėtų darbuotis, bet palikime tai jiems patiems parodyti. Nenorėčiau uzurpuoti jų teisės ir pareigos kalbėti apie darbus, kurie Kaune reikalingi.

Mūsų partijos savivaldos rinkimams ruošiama programa apims visą savivaldą. Norisi suteikti daugiau galių savivaldai, pradedant žeme, ir kalbant apie, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybą ar kitas agentūras, kurios parodė, kad, kilus krizių – pandemija, migrantai, karas ir karo pabėgėliai, pagrindiniu smuiku groja savivalda. Savivaldybės geba pačios spręsti daugybę klausimų, kur nereikia centrinės valdžios įsikišimo. Mokestinės sistemos pakeitimų mums žada jau dvejus metus, bet jų nėra. Dalis mokesčių, ypač susijusių su nekilnojamuoju turtu, infrastruktūros mokesčiai privalėtų likti savivaldybėje ir skatintų savivaldą priimti pačiai naudingus sprendimus. Reikia spręsti ir dėl iš verslo gaunamų mokesčių, kad savivaldybės būtų dar labiau suinteresuotos ne tik iš gyventojų pajamų mokesčio gauti kuo didesnę grąžą, bet ir iš investicijų, kurios ateina į savivaldą.

Pozicija: S.Skvernelis tikina savivaldos rinkimuose nedalyvausiantis. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

– Kokias Kauno vystymosi, plėtros kryptis matote artimiausią dešimtmetį? Juk negalima apsiriboti tik gatvių tvarkymu.

– Tikrai ne. Manau, kad didžiulis potencialas yra Kaune ir dar didesnės galimybės kalbant apie proveržį yra tikrai stiprūs universitetai – Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų. Tą potencialą Kaunas turi ateityje išnaudoti, kurti aukštą pridėtinę vertę kuriančias veiklas ir darbo vietas.

Aišku, tradicinės pramonės šakos, kurios dabar yra LEZ, vis dėlto yra gamybinės investicijos. Vadinasi, yra puikių galimybių plėtrai, bet plėtra priklausys nuo to, ar bus, kas galės darbuotis tose įmonėse. Vis dėlto mes jau kalbame ne apie nekvalifikuotus darbuotojus, o apie aukštos kvalifikacijos reikalingas darbo rankas.

Kaunas ir Vilnius – miestai prie upių. Pažiūrėjus į vakarietiškų miestų prie upių gyvenimą, matome, kad pas mus tos gyvybės dar trūksta. Reikėtų kalbėti apie turizmą, susijusį su upėmis, ir ne tik. Krovinių gabenimas upėmis taip pat turi perspektyvą, nes ieškome alternatyvų – žalesnių, ekologiškesnių krovinių gabenimo būdų. Kaunui kalbant apie turizmą apskritai yra daug perspektyvų, nes tikrai yra ir ką parodyti, ir yra tradicijų, ir dabar Europos kultūros sostinės renginiai rodo, kad yra daug gebančių žmonių tokius renginius organizuoti. Kaunui tai reikia išnaudoti.

Geležinkelis „Rail Baltica“, jo atšaka į oro uostą ir oro uosto plėtra atvertų milžiniškų galimybių Kaunui.

Neabejoju, kad ir Kauno oro uostas turi daugiau galimybių – jo infrastruktūra atveria galimybių kitokio pobūdžio skrydžiams. Pakilimo ir nusileidimo takas gali priimti tokius lėktuvus, kurių negali Vilnius priimti, ir erdvė plėtrai yra. Galėtume turėti oro uostą, kuris priimtų jungiamuosius skrydžius ne tik Europos regione, bet ir aptarnauti transatlantinius skrydžius kalbant tiek apie krovinius, tiek apie keleivius.

Tikiuosi, kad visas perspektyvas pavyks išnaudoti ir įgyvendinus amžiaus projektą „Rail Baltica“. Tai vėlgi aktualu ir turizmui, ir gabenant krovinius. Geležinkelis „Rail Baltica“, jo atšaka į oro uostą ir oro uosto plėtra atvertų milžiniškų galimybių Kaunui.

GALERIJA

  • S. Skvernelis: tik aklas gali nematyti pokyčių Kaune
  • S. Skvernelis: tik aklas gali nematyti pokyčių Kaune
  • S. Skvernelis: tik aklas gali nematyti pokyčių Kaune
  • S. Skvernelis: tik aklas gali nematyti pokyčių Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (145)

Onė

Aha tik aklas gali nematyti pokyčių sovietske....

Švarkelis \\\\\.../////

Kaip ten su Garliava?

Niekas nepasikeite

Infrastruktura naujinama taciau kalbant apie posovietine milicija tai niekas nepasikeite,parodikite kaip atrodo arestines sovietmeciu ir kaip dabar?Koks pareigunu mentalitetas buvo sovietmeciu ir dabar?Gal dar papasakokite kad korupcijos kauno meslasaugoje ira maziau!?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS