Šamų veisėjai tikisi atpratinti lietuvius nuo kiaulienos | Diena.lt

ŠAMŲ VEISĖJAI TIKISI ATPRATINTI LIETUVIUS NUO KIAULIENOS

Jokių cepelinų ir kiaulienos kepsnių – mes išmokysime lietuvius valgyti žuvį! Tokiu šūkiu savo veiklą pradėjo Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, įsikūrusi bendrovė "jFish".

Jokių cepelinų ir kiaulienos kepsnių – mes išmokysime lietuvius valgyti žuvį! Tokiu šūkiu savo veiklą pradėjo Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, įsikūrusi bendrovė "jFish".

Pasitelkė naujas technologijas

Šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda esančioje 2 230 kv m ploto įmonėje per metus bus galima užauginti nuo 250 iki 300 t šiltavandenių šamų. Vertinant net Europos mastais, tai – didelė įmonė.

"jFish" generalinis direktorius Gintautas Ramanauskas Kauno rajoną pasirinko dėl geros geografinės padėties ir patogaus susisiekimo, be to, čia jau buvo numatyta pramoninė zona.

Verslininkas įsitikino, kad statyti naują pastatą yra pigiau, nei rekonstruoti seną. Į naują įmonę teko investuoti daugiau kaip 12 mln. litų, iš jų 1,7 mln. litų gauta ES paramos.

Ne vieną didelį projektą įgyvendinęs verslininkas apie žuvivaisą iš pradžių beveik nieko nežinojo."Vis dėlto pavyko", – šypsojosi stambiausios Lietuvoje akvakultūros įmonės vadovas.
G.Ramanauskas įsitikinęs, kad verslas sekasi, jei žinai naujausią informaciją, pasitelki netradicines idėjas ir šiuolaikines technologijas. "jFish" įmonėje įrengta moderni vandens valymo įranga ir rekuperacinė vėdinimo sistema.

Šildyti pastatus galima ir granulinio kuro katilu, ir šiluma, kurią gamina šilumos siurbliai bei saulės kolektoriai. Reikalui esant, galima įjungti atsarginį generatorių. "Jokių sutrikimų tokioje įmonėje negali būti", – tvirtino verslininkas.

Konkurencijos nebijo

Iš pradžių G.Ramanauskas ketino veikti tradiciniu keliu – nusipirkti technologijų iš šioje srityje patirties turinčių įmonių. Tačiau jų vadovai atsisakė bendradarbiauti, o vienas jų paprašė 50 tūkst. eurų už pradinį susitikimą.

"Pagalvojau, kad turiu patirties ir inžinerinio mąstymo, todėl jau geriau veiksiu savo galva, o reikiamos informacijos rasiu internete", – pasakojo verslininkas.

Šiltavandenių šamų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose yra sparčiai pasaulyje besivystanti verslo sritis. Ypač daug šamų veisia olandai ir lenkai. Šios veiklos vis dažniau griebiasi ir lietuviai. Tačiau G.Ramanauskas įsitikinęs, kad ekologiška ir kokybiška produkcija suras vartotoją.

"Lietuviai pripratę valgyti kiaulieną ir, palyginti su kitomis pasaulio tautomis, vartoja mažai žuvų. Mes pasistengsime pakeisti šiuos įpročius", – tvirtino direktorius.

Šiltavandenių šamų mėsa yra liesa ir maistinga: turi daug kalcio, vitaminų, aukštos kokybės baltymų, todėl ją rekomenduoja dietologai. Ji vertinama ir dėl gausaus omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekio.

Dalis gyvos produkcijos bus realizuojama didmeninėje prekyboje. Įmonėje įrengtas ir modernus produkcijos perdirbimo cechas, daugiafunkcė krosnis, rūkyklos, šaldytuvai, todėl čia bus galima nusipirkti ir atvėsintų, ir rūkytų žuvų.

Baigiama įrengti užeiga, kurioje bus galima paragauti ne tik žuvų, bet ir įvairių jūros gėrybių, sraigių patiekalų. "Kol kas mes šią patalpą vadiname degustacijų kambariu. Tikiuosi, kad ateityje ji išaugs į restoraną", – ateities planais dalijosi G.Ramanauskas.

Saugo nuo streso

Šamai nemėgsta triukšmo – pakanka pabelsti į baseiną, kuriame jie laikomi, ir porą valandų žuvys bus neramios, nesimaitins. Todėl dar vienas šamų veisėjų rūpestis – saugoti augintinius nuo streso.

Muniškių akvakultūros įmonės patalpose groja muzika – taip žuvys pratinamos prie neagresyvaus triukšmo fono.

G.Ramanauskas parodė ir "vaikų darželį" – rezervuarą, kuriame laikomi neseniai iš ikrų išsiritę šamukai. Svarbu, kad jie labai nesiskirtų dydžiu, nes didesnieji netrukus ima ryti mažesniuosius gentainius.

Paaugusios žuvys perkeliamos į didesnes talpyklas, kur maitinamos ekologiškais pašarais. Jei pakanka maisto, ramybės ir švaraus vandens, šamukai auga sparčiai ir 1–2 kg svorį pasiekia per 8–9 mėnesius.

Geba kvėpuoti ir šliaužti

Šiltavandenis šamas labiausiai paplitęs Afrikos upėse ir ežeruose. Tai unikali naktinė žuvis, gebanti kvėpuoti oru ir net ropoti sausuma. Išdžiūvus upei, šamas gali nukeliauti kelis kilometrus ir susirasti kitą vandens telkinį.

Šamai minta vandens gyvūnais, žuvimis, varlėmis, moliuskais. Šamo galva didelė, iš viršaus plokščia, oda minkšta, be žvynų, todėl jo skusti nereikia.

Tai tingūs padarai, jei nėra būtinybės, jie beveik nejuda. Ši aplinkybė leidžia auginti šamus pramoniniu būdu. G.Ramanauskas pasakojo, kad šamai mėgsta stabilumą. Optimali vandens temperatūra jiems yra 25–27 laipsniai šilumos, patalpose turi tvyroti prieblanda.

GALERIJA

  • Šamų veisėjai tikisi atpratinti lietuvius nuo kiaulienos
  • Šamų veisėjai tikisi atpratinti lietuvius nuo kiaulienos
  • Šamų veisėjai tikisi atpratinti lietuvius nuo kiaulienos
  • Šamų veisėjai tikisi atpratinti lietuvius nuo kiaulienos
Karolio Montvilos nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (14)

zuvis

Saiubas jus komentatoriai nieko neismanot o komentuojat nesąmones, patyletumet ar pasidometumet...

per brangios zuvys

kol bus brangios zuvys tol nepirksim.nenoriu saldytu kinu zuvu.pagalvokit kiek kaulu dar atsimeta zuvyje.dar ja skust zvynus viduriai kiek sveria.slykstu ja darinet todel neperku.samai bus brangus .pigesniu zuvu veiskit.mielu noru valgyciau zuvi vietoj kiaulienos

o

O kodėl nieko nerašo apie kainą? Žuvis žuvimi, bet jei kaina bus kosminė tai jau gariau kiaulytės arba vištytės mėselė. Ir skanu ir, palyginus su žuvimi, pigu
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS