Tarsi aligatoriaus nasrai

"Vaizdžiai tariant, tai tas pats, kaip rodyti triukus kišant galvą į aligatoriaus nasrus, tikintis, kad jis neužsičiaups", – sakė savanoriu ligoninėje tapęs Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinkinės šaulys Kęstutis Ščevinskas. "Bet kas, jei ne mes, kada, jei ne šiandien?" – tokį šūkį mėgsta cituoti šauliai ir akivaizdu, kad juo vadovaujasi. Savanoriai pasitelkti trūkstant medikų ir kito personalo, o pacientų skaičiai ligoninėje auga nenumaldomai.

Antradienio naktis buvo trečias K.Ščevinsko budėjimas karštojoje zonoje, į kurią patekti galima tik dėvint specialią COVID-19 ekipuotę.

"Dvi šaulių pamainos išvežė penkis mirusiuosius nuo COVID-19, tarp skyrių pervežta penkiolika ligonių. Iš šių penkiolikos trys reisai buvo į centre esančią kauniečių iš įpročio vadinamą Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Šį kartą dauguma ligonių – pagyvenusio amžiaus, t.y. priklausantys rizikos grupei. Rodos, prie tokio krūvio jau pradedame priprasti, nors, žinoma, prie žmonių mirčių neįmanoma priprasti ir su tuo taikstytis", – kalbėjo šaulys.

Būdas: K.Ščevinskas nusiteikęs savanoriauti ligoninėje ir kitur tol, kol turės sveikatos.

Teikdama pagalbą ši savanorių grupė asmeniškai susiduria su pervežamais COVID-19 ligoniais, perkelia pacientą iš lovos arba skyriaus vežimėlio ant automobilinio horizontalaus vežimėlio, padeda jiems apsirengti, apsiauti, paneša jų daiktus, kvėpavimo aparatus, padeda paeiti, atsisėsti į vežimėlį, jeigu žmogus dar turi sveikatos atsistoti, sėdėti. Pervežę į kitą skyrių palydi pacientą, kartu palaukia, kol jo pasitikti ateis medikai.

Vaikščiodami tarp skyrių savanoriaujantys šauliai neišvengiamai mato daugybę įvairios būklės kitų pacientų, kurių nemažai patys jau nebekvėpuoja. "Skaudu, kai matai dūstančius mūsų tėvų, senelių, net ir mūsų amžiaus žmones. Matai, kaip su mirtimi baigiasi didelės jų kančios, kurias, galime sakyti, padovanojo kiti žmonės, nes virusu užsikrėtė juk nuo kito, kuris nesaugojo ir nesisaugojo", – teigė K.Ščevinskas.

Pavyzdžiui, per antrąjį budėjimą jis padėjo maždaug 30-ies metų vyrui. Jį reikėjo vesti už parankės, nes šiam buvo sunku lipti laiptais savo jėgomis – duso. "Per du pirmuosius budėjimus padėjau pervežti dvylika pacientų. Bandžiau juos užkalbinti, bet toks jausmas, kad žmonės galvoja kaip kvėpuoti, kaip išgyventi", – slogiais įspūdžiais dalijosi kaunietis.

Bejėgiai prieš neatsakingumą

Šaulys K.Ščevinskas neslėpė, kad dar nebuvo buvęs taip arti žmogaus palaikų, neskaitant savo močiučių laidotuvių. Bet laidotuvės – viena, o visai kas kita – pačiam transportuoti mirusiuosius, pačiam pamatyti, kiek daug COVID-19 aukų.

"Mums, šauliams, nemačiusiems tikro karo, tikiuosi jo ir nematysime, tai panašu į karo frontą. Tenka grūdintis. Iš esmės tai yra tarsi bakteriologinis karas. Ir mes tam esame paruošti", – kalbėjo kaunietis.

Į pagalbą suvaldant koronavirusą jis pasinėrė nuo pat pandemijos pradžios, kai sėdo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio vairo ir vežė žmones į patikros punktus. Vėliau savanoriavo Karštojoje 1808 linijoje.

"Iš pradžių buvo nežinomybė, aprangos, ekipuotės trūkumas. Dabar mūsų įstaigos bet kam pasiruošę, žinome, ką darome. Bet medikai, savanoriai yra bejėgiai prieš piliečių neatsakingumą, dėl to ir toliau vis labiau plinta COVID-19", – pastebėjo šaulys.

Jis pats šio pavojingo viruso kol kas išvengė, tačiau ne jo artimieji. "Savo aplinkoje jau turiu ir mirčių. Teta mirė ir vienas užsakovas. Ir šitą ratą reikia sustabdyti, kol dar labiau neįsisiautėjo", – pasiryžęs vyras. Jis pridūrė suskaičiuojantis, kad kas kelios valandos ateina pranešimas, kad iš skyriaus reikia paimti dar vieną kūną. O už kiekvieno mirusiojo yra jo šeima, susidurianti su netektimi.

"Dabar, kai dirbame nuotoliniu būdu, ši savanorystė – tai kartu ir proga pakilti nuo kompiuterio. Kol turime sveikatos, tol ir dalysimės ja su visais po lygiai. Yra šaulių, kurie turi mažų vaikų, gyvena su tėvais, jie pasisaugo. Mano visos aplinkybės man leidžia elgtis drąsiau. Aišku, saugant save, nepamirštant šeimos, nepametant darbų. Šiąnakt, kai išeisiu į ligoninę, šeima jau miegos, net nepajaus", – kalbėjo prieš vieną iš budėjimo pamainų K.Ščevinskas, dirbantis architektu.

Elementari pagalba

Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinkinės savanoriaujančių šaulių pagalbą šioje ligoninėje koordinuojantis Žilvinas Neliubšys pats kaip savanoris į ligoninės padalinį, esantį Šilainiuose, įžengė praėjusios savaitės pirmadienį.

Priėmimo skyriuje jo laukė labai stipriai kosėjusi moteris. Šalia – deguonies aparatas. Moteriai padedama nusigauti iki medikų automobilio, atnešami jos daiktai, ji aprengiama apsauginiu kostiumu, nuvežama į kitą skyrių, palydima ir perduodama kitam ja pasirūpinsiančiam personalui.

Kitas guldomas į šį COVID-19 padalinį ligonis pats sugebėjo eiti, bet reikėjo pagalbos apsirengiant COVID-19 kostiumą. "Atsiklaupi, padedi užkelti kojas ant vežimėlio pakojų, pakalbini, parodai nuoširdų dėmesį", – apie, atrodytų, elementarią pagalbą kalbėjo Ž.Neliubšys, Šaulių sąjungos Medicininio būrio vadas.

Jis apibūdino, kad šauliams ligoninėje tekęs darbas fiziškai nesunkus, nereikalauja specialių žinių, bet ligoninėje tiesiog trūksta rankų.

Budėjimai šauliams ligoninės siūlymu suskirstyti po keturias valandas. Toms kelioms valandoms jis pasiryžęs akinius pakeisti į lęšius, kurių iki šiol kratėsi. Dėvint COVID-19 kostiumą, kitas apsaugos priemones akiniai gali tapti trukdžiu, nes prireikus nėra kaip jų pasitaisyti.

Nemažai šaulių dar pavasarį buvo instruktuoti, kaip dėvėti COVID-19 apsaugos priemones, ir jau buvo išbandę tai praktiškai, kai teko budėti oro uostuose, kituose karštuose taškuose, tad ir įsitraukimas į šią savanorystę yra kiek lengvesnis.

Apsirengimas trunka apie 10 minučių, bet kur kas ilgiau – apie pusvalandį trunka ir reikalauja dar didesnio atidumo – nusirengimas. Ir viskas – dėl to, kad nuo klastingo viruso apsaugotume save ir kitus.

Tiesiog laukia pagalbos

Kalbinti šauliai pasakojo, kad laikas ligoninėje tarsi sprogsta. "Net nesupranti, kaip jis praeina. Kol perrengi žmogų, padedi persikelti, dokumentus kol paruošia, nuveži, grįžti atgal… Tik spėk suktis. Bet nuovargio nesijaučia. Tik gaila sergančių žmonių, kuriuos ten sutinku", – sakė Ž.Neliubšys.

Jis savanoriauja pavojingoje zonoje, bet jaučia suteikiąs visuomenei realią naudą. "Tai nėra tas pats, kaip saugiai žiūrint TV nusiųsti SMS su pinigine auka. Čia pagalbą suteiki tiesiogiai ne tik panešdamas žmogaus daiktus, bet kartu su juo ir pabendraudamas, nuoširdžiai padėdamas sunkiu jam metu", – teigė šaulys.

Vyras negirdėjo nė iš vieno šaulio ir pats nesusidūrė nė su vienu priešiškai nusiteikusiu pacientu. Žmonės supranta, kad jie serga, ir tiesiog laukia pagalbos. Personalas, kiek jam ir kitiems šauliams teko susidurti, išvargęs, bet paslaugus, malonus, suvienytas sunkių išbandymų.

"Labai įstrigo personalo nusiteikimas. Suvokia realią grėsmę sau, savo artimiesiems, bet vis tiek dirba", – komentavo kaunietis, veterinarijos specialistas, būsimasis paramedikas, net neužsiminęs, kad šauliai ir šioje pavojingoje zonoje dirba už dyką.

Ž.Neliubšys stengiasi kruopščiai paisyti saugumo rekomendacijų. Tą daryti ragina ir kitus. Juk kitiems padėti galėsime tik tada, kai patys būsime sveiki.

Kaip reagavo jo artimieji į žinią apie savanoriavimą COVID-19 židinyje? "Sunkus klausimas. Kai einu pas pacientus, visuomet galvoju, kad jų vietoje gali būti mano artimieji ar aš pats, ir reikės kažkieno pagalbos. Pats nesirinkau, kur norėčiau. Nepasirinkau šios srities. Tiesiog mūsų paprašė būtent tokios pagalbos, nes trūksta personalo", – sakė kaunietis, savanoriavęs pandemijos pradžioje oro uoste, Karštojoje 1808 linijoje ir budėjęs prie miesto ribų, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas pavasarį. Viruso iki šiol pavyko išvengti ir jam asmeniškai, ir jo šeimos nariams.

Vaikai jau įpratę

"Net nesvarsčiau, eiti ar neiti. Reikalinga pagalba, galiu padėti, galiu būti naudinga, mano vakarai – laisvi, kodėl gi neprisidėti? Laiko visiems artimiesiems užteks. Vaikai jau suaugę, kiek reikia, tiek ir jiems padedu. Taip, rizikos užsikrėsti COVID-19 yra, bet užsikrėsti galima visur. Todėl saugomės", – samprotavo dar viena šaulė savanorė Rita Kybartienė, pridūrusi, kad jos vaikai jau įpratę, kad mama įsijungia į vieną ar kitą visuomenei naudingą savanorišką veiklą.

Iš savanorystės ligoninėje jai labiausiai įsiminė pagyvenęs pacientas, kuris išsipasakojo sirgęs visokiausiomis ligomis, o dabar dar ir COVID-19. "Sakė, prašiau vaikų, kad nevažiuotų, nelankytų manęs. Ir atvežė ligą. Užsikrėtė ir jis, ir žmona. Gaila žmonių", – sakė kaunietė ir pacitavo minėto ligonio mintį: "Visi pasaulį matome tomis pačiomis akimis. Bet kodėl protas ne taip veikia?"

Mirusio paciento kūną jai teko transportuoti jau per pirmąjį savo budėjimą. "Per tas keturias valandas buvo labai daug iškvietimų. Eini, veži, darai, ir vėl naujas skambutis. Laikas tiesiog ištirpsta. Septyni žmonės ir vienas maišas. Baisi realybė. Ir pikta, kai komentuoja kai kurie žmonės, kad kam lemta, tam lemta. Neturi taip būti. Reikia saugoti save ir aplinkinius", – akcentavo R.Kybartienė.

Komentaras

Dr. Svetlana Kauzonienė

LSMU Kauno ligoninės direktorė valdymui ir infrastruktūrai

Šauliai mums pagelbėja nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Pavasarį jie pastatė savo palapines prie Infekcinių ligų korpuso – jos buvo skirtos persirengti greitosios medicinos pagalbos komandoms ir reguliuoti pacientų srautus. Šis gražus bendradarbiavimas tęsiamas ir dabar, dar sudėtingesniu laikotarpiu.

Šauliai nakties metu ir savaitgaliais padeda ligoninės darbuotojams pervežti COVID-19 sergančius pacientus į kitus ligoninės skyrius ar į kitas ligonines, taip pat atlieka fizinės jėgos reikalaujančius pagalbinius darbus.

Šiuo metu darbo krūviai didesni ne tik medicinos personalui, bet ir medicinos įrangos technikams, IT specialistams, viešųjų pirkimų komandai, infrastruktūros, ūkio aprūpinimo bei transporto sektorių darbuotojams. Jie padeda užtikrinti nepertraukiamą ligoninės techninį, logistinį, ūkinį, administracinį funkcionavimą, kitų padalinių darbo ir gydymo sąlygas. Deja, jų darbo ir poilsio grafikus tenka nuolat koreguoti dėl padidėjusio krūvio ir mūsų personalo sergamumo. Taigi, šaulių pagalba yra labai laiku.

LSMU Kauno ligoninėje, kaip ir visuomenėje, sergančių COVID-19 darbuotojų nemažėja – šiuo metu saviizoliacijoje yra apie 250 įvairių padalinių specialistų. Iš viso nuo rugsėjo COVID-19 jau persirgo ir tebeserga beveik 500 darbuotojų, kai pavasarį jų būta vos 20.