ŠAULIAI ŠVENČIA: KARTU IR TARP ĄŽUOLŲ

Šįryt finišuoja 160 km pėsčiųjų žygis „Šauliams – 105“. Per tris dienas įveikta trasa vingiavo per partizanų bunkerius, kovų ir žūties vietas. Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) sukaktis paminėta ir malda, ir dainomis po ąžuolais.

Tėvynės labui

Į žygį pajudėta iš Lietuvos šaulių sąjungos vadų ąžuolyno. Jis įkurtas Kauno rajone, prie Ringovės piliakalnio. Ąžuolyno atidarymo proga savo ąžuoliuką iškilmingai pasodino ir dabartinis šaulių vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

„Kaip ir buvo minėta, lengvi darbai – ne mums. Jeigu būtų buvę lengvi darbai, reikėtų atidaryti drebulių parką“, – prieš pasodindamas savo ąžuoliuką sakė L. Idzelis. Anot jo, šauliai visada būdavo ten, kur reikėjo ir kada reikėjo Tėvynei.

Šis ąžuolynas yra ženklas, kiek Šaulių sąjunga nuveikė per 105 metus. Ąžuolas yra stiprybės ir tvirtumo simbolis. Tokia yra ir Lietuvos šaulių sąjunga, tokie ir šauliai.

„Kiekvienas vado – savas indėlis: jie kūrė, stiprino. Jeigu nėra vado – nėra krypties, nėra vektoriaus. Šie ąžuoliukai kažkada užaugs ir bus giria“, – į ateitį žvelgė L. Idzelis. Jis pasidžiaugė, kad šauliai kartu turės ir vietą, kurioje galės rinktis rinktis ir stiprinti bendrystę, generuoti naujas idėjas gal net ir „su stalais, armonikomis ir antikomunistinėmis dainomis“.

Aukščiausias ąžuoliukas šiame parke stiebiasi LŠS įkūrėjui ir ideologui Vladui Putvinskiui-Pūtviui atminti. Po ąžuoliuką žaliuoja kiekvienam LŠS vadovui. Vienas tokių – ir Vincas Krėvė-Mickevičius, visuomenėje  geriau žinomas kaip lietuvių literatūros klasikas. Jis, kaip šaulių vadas, organizavo Klaipėdos sukilimą.

Parko viduryje įkurdintoje informacinėje lentoje – visų LŠS vadovų vardai, pavardės, nuotraukos, vadovavimo sąjungai laikotarpis.

Dalyviai: į šventę, po kurios leistasi į 160 km žygį, susirinko įvairaus amžiaus ir rango šauliai. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Pradėjai ir baik!“

Vienas tokio parko iniciatorių – šaulys Stasys Ignatavičius, 1990 m. sausį–vasarį buvęs LŠS laikinosios tarybos pirmininkas, o dabar vadovaujantis Vlado Putvinskio-Pūtvio klubui, jungiančiam LŠS atkūrėjus veteranus.

„Kaupiasi ašaros akyse. Pagaliau įgyvendinta idėja. Čia galės rinktis šauliai su savo šeimomis. Ypač mums padėjo Šaulių sąjungos vadas. Jis pasakė: „Pradėjai ir baik!“ Buvo taip, vade?“ – į L. Idzelį kreipėsi S. Ignatavičius.

Vėliau jis pakvietė Šiaulių „Aušros“ muziejaus atstovą, kuriam perdavė trijų svarbių LŠS sukakčių proga išleistą atminimo ženklą Nr. 001, skirtą V. Putvinskiui.

„Būkime ištikimi sau, Tėvynei ir Šaulių sąjungai, – linkėjo S. Ignatavičius. – Tėvynės labui!“

Šalia šimtamečių ąžuolų

25 kiti ąžuoliukai parke buvo pasodinti dar pavasarį, kad geriau prigytų. Visi sodinukai prigijo. „Jie vietiniai – lietuviški“, – „Kauno dienai“ sakė laisvės kovomis besidomintis savo krašto mylėtojas, miškininkas, šaulys Kęstutis Markevičius.

„Labai ilgai ieškojome vietos šiam parkui. Pagaliau radome – prie senosios Vilkijos girininkijos. Išlikę dar iki Lietuvos nepriklausomybės sodinti ąžuolai. Ši girininkija minima nuo XIX a. 3–4 dešimtmečių. Visi tos girininkijos miškininkai buvo šauliai“, – kalbėjo K. Markevičius ir paminėjo, kad pirmas šaulių būrys Vilkijoje įsteigtas 1919 m. lapkritį. Pirmasis būrio vadas – kunigas Mališauskas.

Kiekvienas vado – savas indėlis: jie kūrė, stiprino. Jeigu nėra vado – nėra krypties, nėra vektoriaus. Šie ąžuoliukai kažkada užaugs ir bus giria.

K. Markevičiaus paminėti šimtamečiai ąžuolai, puslankiu supantys naująjį parką, – ne tik istorinis akcentas. Jie šventės dalyviams tą itin karštą pavakarę teikė ir malonų pavėsį.

„Man garbė būti šauliu, garbė būti miškininku“, – sakė pašnekovas ir kvietė jaunimą, ir ne tik, apsilankyti Karalgirio miške. Čia atkurti Lietuvos laisvės armijos Vanagų karinė stovyklavietė, bunkeris, pasodintas generolo Povilo Plechavičiaus ąžuolynas.

Istoriniais takais

Visą žygį be pertraukos neštos Lietuvos Respublikos ir Lietuvos šaulių sąjungos vėliavos. Dalį atstumo įveikę žygeiviai vėliavas perduodavo kitiems dalyviams, laukusiems iš anksto numatytose vietose.

„Žygio tikslas – ne tik aktyviai praleisti laiką kartu su broliais ir sesėmis šauliais, bet ir pagilinti žinias apie Lietuvą ir laisvės kovų istoriją“, – įvardijo organizatoriai.

Kartu su žygeiviais keliavo Seimo narys, karo istorikas prof. Valdas Rakutis ir kiti istorikai, Pėsčiųjų asociacijos vadovas Vidmantas Genys, taip pat ir K. Markevičius.

Jie dalijosi savo žiniomis apie tose vietovėse vykusius istorinius įvykius, partizanų ir kitų laisvės kovotojų kovas už Lietuvos laisvę.

Žygio maršrutas driekėsi dalimi vadinamojo Panemunės pilių kelio: Veliuona–Vencloviškiai–Jovališkė–Juodaičiai–Čekiškė–Vilkija–Kulautuva–Raudondvaris–Kaunas.

Vienas punktų – Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado ir pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatoriaus, Lietuvos valstybės vadovo generolo Jono Žemaičio Vytauto bunkeris.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kartu su žygeiviais istoriniais takais leidosi ir LŠS vadas L. Idzelis, žurnalistas, TV laidų kūrėjas, keliautojas, „Pasaulio puodų“ šeimininkas, šaulys Vytaras Radzevičius, NATO sąjungininkai Vokietijos kariai, šiuo metu tarnaujantys Lietuvoje.

Žygio finišas – šeštadienio rytą prie Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Kaune. Čia po šv. Mišių lauks šaulių rikiuotė. Lydimi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro, šauliai Laisvės alėja atžygiuos į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, kur rengia šventę sau ir visuomenei su šauliškomis veiklomis ir koncertais.

Lietuvos šaulių sąjunga įkurta prieš 105-erius metus, 1919 m. birželio 27 d.