SAVIVALDYBĖS BŪSTO FONDAS TRAUKIASI, SOCIALINIŲ BŪSTŲ SĄRAŠAS ILGĖJA

Antradienį nuotoliniame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje politikai tvirtins du su nekilnojamuoju turtu susijusius pakeistus sąrašus, būsto fondo ir jo dalies – socialinio būsto fondo.

Prieš nepilnus metus, 2020 m. balandžio 28 d. patvirtintame Savivaldybės būsto fondo sąraše buvo nurodyt1 3684 adresai, šiemetiniame sąraše jų kiek mažiau – 3604.

Kaip šį pirmadienį naujienų agentūrai ELTA paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, dalis būstų, kuriuos savivaldybė nuomoja gyventojams, gali būti parduodama (privatizuojama), išskyrus (ar su labai retomis išimtimis) socialinius būstus. Pastarųjų kaip tik stengiamasi dar papildomai įsigyti, kad sumažėtų socialinių būstų Kaune laukiančiųjų eilės. Jei 2014-aisiais Kauno miesto savivaldybės sąrašuose buvo įrašyta apie 3000 pavienių gyventojų ar šeimų, turinčių teisę nuomotis socialinį būstą, tai šiais metais yra maždaug 700 laukiančiųjų tokių būstų.

Iš 3604 Savivaldybės būstų fonde įrašytų adresų, dabar 1113 yra socialinių būstų. Jų bendras plotas – 47 064,03 kv. m. O viso būstų fondo – 60 355,04 kv. m.

Savivaldybės būstų fondą, atmetus socialinius būstus, sudaro gyventojų, kurie prieš 25-erius metus nepasinaudojo teisę išsipirkti (privatizuoti) ar jų palikuonių dabar iš Savivaldybės nuomojami butai. Taip pat – tie butai, kuriuose buvo apgyvendinti iš savininkams grąžintinų namų iškeldinti nuomininkai.

Vieni nuomininkai ramiai išsikelia, kai nuomos terminas baigiasi, bet yra tokių, kurie laikosi įsikabinę ir nė už ką neišsikrausto.

Socialiniai būstai nuomojami terminuotam 3 metų laikotarpiui. Pasibaigus sutarties galiojimui, sąlygos, kuriomis šeima ar gyventojas gavo tokį būstą, peržiūrimos. Neretai nebeatitinkant lengvatinių kriterijų, nuomininkui tenka užleisti būstą kitam gyventojui, turinčiam teisę į socialinį būstą (neįgalius vaikus auginančiai ar daugiavaikei šeimai, socialiai remtinam asmeniui, arba anksčiau turėtą būstą praradusiam dėl gaisro ar potvynio, sąlygas pasigerinti norinčiam socialinio būsto nuomininkui ir pan.)

Eltai pasidomėjus, ar be ginčų būna paliekamas socialinis būstas, jei nuomos laikas pasibaigia ir toliau nepratęsiamas, skyriaus vedėjas D. Valiukas sakė, kad visaip nutinka.

„Vieni nuomininkai ramiai išsikelia, kai nuomos terminas baigiasi, bet yra tokių, kurie laikosi įsikabinę ir nė už ką neišsikrausto. Kai kada ir teismo gali prireikti, kad būtų iškeldinti iš užimamo ploto, kuris jiems nebepriklauso. Būna, pernuomoja, patys išvažiuoja iš Kauno ar iš Lietuvos, bet socialinį būstą laiko „atsargoje“. Todėl ir sąrašus tiksliname, ir aiškinamės, ar konkretaus nuomininko teisė į socialinį būstą tebegalioja“, – teigė Nekilnojamojo turto skyriaus vadovas.

Pagal numatomą tvirtinti pakeistą sąrašą, socialinių būstų Kaune yra įvairaus dydžio, – nuo 8,4 kv.m ploto Lampėdžių g. (Vilijampolėje) iki 84 kv.m Šv. Gertrūdos g. (Senamiestyje), ar 108,92 kv.m (Žaliakalnyje) arba 128,47 kv.m. Perlojos g. (Panemunėje). Būstų kokybė sąraše niekaip neatspindima, tačiau suprantama, jog ji irgi ne vienoda, – priklausomai nuo pastatymo datos, buvusių ar nebuvusių remontų ir netgi nuo nuomininkų skiriamos savo, nebūtinai nuosaviems, namams (kad ir laikiniems) priežiūros.