SPORTO METAI KAUNE: NESTIGS NEI VARŽYBŲ, NEI STATYBŲ

2017-ieji, Lietuvoje paskelbti sporto metais, bus itin intensyvūs Kaunui ir ne vien varžybomis – miestas jau ėmėsi ambicingų projektų rekonstruoti ir modernizuoti senąsias bazes bei planuoja statytis naujas.

– Drįsčiau tvirtinti, kad šie metai Kaunui bus sportiškiausi per pastarąjį dešimtmetį, – sakė miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas. – Pagrindinis akcentas – du grandioziniai sporto renginiai, svarbūs ne vien Lietuvai, bet ir tarptautiniu lygiu: Pasaulio lietuvių ir Tarptautinės vaikų žaidynės. Be to, numatyti ir individualių sporto šakų Europos bei pasaulio čempionatai, tradiciniai turnyrai.

– Kurie organizaciniai darbai šiuo metu karščiausi? – paklausėme pašnekovo.

– Abiejų žaidynių. Pasaulio lietuvių sporto forumas bus jubiliejinis, dešimtasis, šį renginį globoja Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jau prasidėjo registracija į 20 sporto šakų varžybas. Kaune jėgas išmėgins badmintono, boulingo, futbolo, jėgos trikovės, keliautojų sporto, krepšinio, ledo ritulio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, smiginio, sportinės žūklės, stalo teniso, šachmatų, šaudymo, šaudymo iš lanko, teniso ir tinklinio mėgėjai. Tik kalnų slidininkai varžysis Druskininkų žiemos sporto bazėje, o golfo mėgėjai – Elektrėnuose.

Paraiškas dalyvauti premjero Sauliaus Skvernelio globojamose Tarptautinėse vaikų žaidynėse, kurios dar vadinamos Vaikų olimpiada, jau pateikė 92 miestų iš 36 šalių jaunųjų sportininkų rinktinės. Su kolegomis juokaujame, kad Kaune nebus tik Pietų Amerikos ir Antarktidos atstovų. Be to, pakvietėme savo komandas suburti Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį. Kauno rajoną reprezentuos Garliavos ekipa. Maždaug 1,5 tūkst. vaikų dalyvaus krepšinio "3 prieš 3", mažojo futbolo, paplūdimio tinklinio, lengvosios atletikos, dziudo, plaukimo, stalo teniso ir buriavimo varžybose.

Simboliška, kad žaidynių ambasadore tapo Rūta Meilutytė – jos žvaigždė ryškiai įsižiebė būtent per Vaikų olimpiadą 2010-aisiais Bahreine, kur mūsų plaukikė, būdama vos dvylikos metų, iškovojo keturis medalius.

Simboliška, kad žaidynių ambasadore tapo Rūta Meilutytė – jos žvaigždė ryškiai įsižiebė būtent per Vaikų olimpiadą 2010-aisiais Bahreine, kur mūsų plaukikė, būdama vos dvylikos metų, iškovojo keturis medalius, du iš jų – aukso. Ne veltui šias žaidynes pripažįsta ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) – jose atsiskleidžia nauji sporto talentai. Galbūt ir Kaune pamatysime būsimųjų olimpiečių? Miesto biudžete šiam renginiui numatyta 800 tūkst. eurų, tačiau tai – negalutinė suma. Tikimės, kad dar prisidės rėmėjai, pateikėme paraišką Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui, bendradarbiaujame su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.

Svečių būrio iš užsienio lauksime ir į pasaulio štangos spaudimo čempionatą, Europos jaunių dziudo pirmenybes, puikiai tarptautinėje arenoje užsirekomendavusį "Gintarinės poros" sportinių šokių konkursą, Algirdo Šociko bokso turnyrą.

– Kada Kaune aukšto lygio tarptautines varžybas galės rengti irkluotojai?

– Tikimės, kad jau šiemet Lampėdžio ežere prasidės irklavimo 2000 m aštuonių takų trasos įrengimo darbai. Jie buvo įstrigę dėl to, kad ši teritorija yra Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio dalis. Tačiau gamtosauginiai reikalavimai nebus pažeisti. Tereikės nukasti ir ar nusiurbti ežero viduryje esančią salelę, šiek tiek pagilinti pačią trasą, įrengti starto ir finišo bokštelius. Darbams planuojama skirti šiek tiek daugiau nei 1 mln. eurų, tiksli suma paaiškės baigus techninį projektą. Be to, bus sutvarkyta ir irklavimo bazė. "Kauno energija" perims ir pertvarkys katilinę – nereikės kūrenti anglių. Atnaujinsime irkluotojų inventorių.

Tai ne vienintelis žingsnis gerinti sąlygas ir sporto mokyklų auklėtiniams, ir aukštojo meistriškumo atletams. Jau numatytos lėšos "Gajos" sporto mokyklos priestato Partizanų gatvėje projektui, jis turėtų būti parengtas iki vasaros. Trijų aukštų, beveik 3 tūkst. kv. m pastate bus pakankamai erdvės stalo teniso, bokso, imtynių, kitų sporto šakų treniruotėms ir varžyboms. Todėl atsisakysime patalpų K.Baršausko gatvėje, kur yra bokso salė.

Neries krantinėje, šalia Futbolo mokyklos aikštyno, rengiamas detalusis planas statyti pripučiamą uždarą maniežą su dirbtine danga. Bus galima žaisti futbolą bet kokiomis oro sąlygomis.

– Vienas ambicingiausių projektų – Ąžuolyno daugiafunkcis sporto ir laisvalaikio kompleksas. Kaip jis įgyvendinamas?

– Projektavimo darbai artėja pabaigtuvių link. Šiomis dienomis su Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) ekspertais susitiks mūsų projektuotojai, savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus bei S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro specialistai – kad stadiono modernizavimas atitiktų visus aukščiausius tarptautinius reikalavimus, neliktų jokių trūkumų. Tikimės, kad po Pasaulio lietuvių ir Tarptautinių vaikų žaidynių ši arena bus uždaryta rekonstrukcijai.

– Netrukus finišuos sporto mokyklų veiklos optimizavimo procesas. Koks reformos efektas?

– Beveik prieš dvejus metus, kai pradėjau dirbti Sporto skyriuje, mieste veikė vienuolika biudžetinių sporto mokyklų, dabar jų – formaliai kol kas aštuonios, bet nuo kovo 1-osios bus septynios, nes tuomet "Starto" pavadinimu kaip vienas juridinis vienetas pradės veikti buvusios Centro ir "Vilties" sporto mokyklos.

Buvo tam tikrų aistrų, tačiau iš esmės reforma skirta jaunųjų sportininkų, trenerių interesams. Atsisakę išpūstų administracijos ir aptarnaujančio personalo etatų, sutaupytas lėšas skyrėme ugdymo reikmėms, inventoriui, aprangoms. Antai vien Plaukimo mokyklos kiekvienas baseinas turėjo po tris ar keturis santechnikus.

Sporto mokyklų finansavimas nesumažėjo, be to, joms daugiau galimybių atsinaujinti. Šiemet biudžeto projekte numatytos lėšos ne vien šaulių ilgalaikiui turtui, bet ir dviratininkams – sportininkai mina kelių dešimčių metų senumo pedalus, o treneriai gaišta laiką remontuodami.

– Savivaldybė, skyrusi sporto klubams biudžeto lėšų, pageidavo, kad jie patys rengtų ar aktyviau dalyvautų mieste rengiamose socialinėse akcijose. Kokio atgarsio sulaukėte?

– Pirmiausia ypač sveikintini ir sektini "Žalgirio" krepšinio klubo darbai. Apskritai mūsų kvietimų dalyvauti akcijose nė vienas sporto klubas neignoravo. Artimiausiu metu peržiūrėsime ir įvertinsime šių metų programos "Iniciatyvos Kaunui" paraiškas dėl mūsų miesto įvaizdį gerinančių bei stiprinančių naujų ar tęstinių sporto renginių organizavimo. Preliminariais duomenimis, yra beveik trys dešimtys paraiškų, sutartis turėtume pasirašyti kovą.

Finansiniu požiūriu, situacija mūsų mieste nėra prasčiausia.

– Po Rio de Žaneiro parolimpiados neįgalieji sportininkai sukritikavo valstybės požiūrį į juos: strategijos nėra, finansavimas – apverktinas, bazės – nepritaikytos. Kokia padėtis Kaune?

– Finansiniu požiūriu, situacija mūsų mieste nėra prasčiausia. 2015-aisiais Kauno savivaldybė skyrė iš biudžeto 87 tūkst. eurų, pernai – 87 tūkst. ir dar 48,492 tūkst. eurų pridėjo Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD), šiemet – atitinkamai miesto 100 tūkst. ir 56,949 tūkst. eurų iš NRD.

Tačiau dėl šios finansavimo sistemos kyla problemų, nes NRD remia kitą programą – neįgaliųjų integravimąsi į visuomenę per sportą, kūno kultūrą. Tad klubai nepatenkinti, kad pinigai tenka ne vien sportinei veiklai. Manau, neįgaliųjų sporto klubams derėtų suburti jėgas – susijungus būtų paprasčiau parengti didesnius projektus ir tikėtis solidesnio finansavimo.

Savo ruožtu vis ieškome pozityvių sprendimų. Tikimės, kad šiemet "Vilijos" baseine bus įrengtas mobilusis hidraulinis keltuvas neįgaliesiems – turėsime dar vieną bazę ir sveikatinimo, ir parolimpiečių reikmėms.

Numatomos tarptautinės varžybos Kaune

Balandis: plaukimo varžybos "Jūrų arkliukas" (1 d.) ir "Vilijos taurė" (29–30 d.), Adolfo Liaugmino imtynių taurės turnyras (28–30 d.).

Gegužė: sportinių šokių varžybos "Gintarinė pora" (6–7 d.), Europos buriavimo "Laser" jachtų klasės taurės varžybų etapas (12–14 d.), Europos jaunimo (iki 21 metų) dziudo taurės varžybų etapas (13–17 d.), Algirdo Šociko bokso turnyras (16–20 d.), pasaulio štangos spaudimo jaunių, jaunimo, suaugusių, veteranų čempionatas (22–27 d.), vaikų ir jaunių fechtavimosi turnyras "Dvikova-Gaja Cup" (27–28 d.).

Birželis: Ričardo Tamulio bokso turnyras (5–9 d.), badmintono turnyras "Yonex Lithuanian International" (8–11 d.), Kauno maratonas (11 d.), plaukimo varžybos "Kaunas Grand Prix" (22–23 d.), Europos jaunių dziudo čempionatas (birželio 30 – liepos 2 d.), Pasaulio lietuvių žaidynės (birželio 30 – liepos 2 d.).

Liepa: Pasaulio vaikų sporto žaidynės (4–9 d.).

Rugsėjis: stalo teniso turnyras "Kaunas Open" (23–24 d.), buriavimo regata "Rudens vėjas" (rugsėjo 29 – spalio 1 d.).

Spalis: Viliaus Buikos bokso turnyras.

Lapkritis: sportinių šokių varžybos "Rudens taurė" (7–8 d.), "Kaunas Open" (11–12 d.), "KTU taurė" (25 d.).