T. Ivanauskas: jei mes padarome kažką gera, tai virsta geru ir mūsų pačių gyvenime | Diena.lt

T. IVANAUSKAS: JEI MES PADAROME KAŽKĄ GERA, TAI VIRSTA GERU IR MŪSŲ PAČIŲ GYVENIME

Šventinis laikotarpis kaip fejerverkų pažėrė labdaros akcijų, o kas toliau? "Geri darbai neturi pabaigos. Reikia kasdien pamatyti pagalbos stokojantį", – ragina Tomas Ivanauskas. Vaikinas mano, kad siekiant visuomenės gerovės svarbios kiekvieno žmogaus pastangos, o augindami gerus darbus augame ir patys.

Drauge – stipresni

Jau septynerius metus Tomas yra seniausio Lietuvoje – Kauno "Rotaract" klubo narys. Šią tarptautinę nepolitinę jaunimo organizaciją jis pasirinko pasekęs vieno verslo kolegos pavyzdžiu.

"Kai pirmus kartus apsilankiau klubo susirinkimuose, padarė įspūdį čia susibūrusių jaunų žmonių pilietiškumas, gerų darbų laukas", – motyvuoja apsisprendimą 2012 m. įsilieti į klubo, buriančio 18–30 metų rotaraktiečius, veiklą.

Tiesa, medžių priežiūros versle dirbantis T.Ivanauskas dėl įmonės plėtros reikalų kuriam laikui buvo atitolęs nuo klubo reikalų, tačiau dabar jiems skiria visą savo laisvalaikį.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Itin intensyvus buvo šventinis laikotarpis, kai jaunuoliai sukūrė tikrą Kalėdų stebuklą stokojantiems – nuo vaikų iš nepriteklius patiriančių šeimų iki vienišų senelių ir beglobių gyvūnų.

"Įsitikinome, kad judame teisinga kryptimi, – apibendrina jau penktus metus vykdomą projektą "Eglutės". – Mums tai paskatinimas auginti projektą ir skleisti žinią, kad drauge daromi geri darbai sušildo daugiau širdžių."

Kaune vykdomas projektas "Eglutės" ypatingas tuo, kad prisidėti prie jo gali visi miestiečiai. Eglutės puošiamos ne tik žaisliukais, bet ir kalėdiniais troškimais, kuriuos galima išpildyti. "Prieš trejus metus pastatėme vieną norų eglutę Kauno arkikatedroje bazilikoje, prieš dvejus metus – dvi eglutes, praeitais metais – šešias visame mieste, o šiais stovėjo net septynios", – pristato gerumo diagramą.

Norintiems įsijungti į šią akciją tereikėjo nusikabinti atviruką nuo eglutės, išpildyti jame užrašytą norą – nupirkti pageidaujamą daiktą ir pristatyti jį į tam skirtas vietas. Visas dovanas organizatoriams nuvežė projekto "Eglutės" dalyviai, o šią savaitę labdara iškeliavo pas jos gavėjus.

"Ačiū visiems geradariams. Išpildėme 171 vaiko, dešimties senelių svajones, palengvinome 39 beglobių šunų gyvenimą", – džiaugiasi šiųmetės akcijos rezultatu "Rotaract" atstovas.

Gerumo estafetė

Koks jausmas apima regint džiuginančius rezultatus? "Gerumas, lengvumas, pasitenkinimas, pasitikėjimas, – atsakingai ieško žodžių. – Kitąmet galėsime pastatyti dar daugiau norų eglučių ir, ko nespėjome šiemet, – išplėsti projektą į užsienį."

Neslepiu suglumimo: paprastai užsienyje gyvenantys lietuviai padeda tautiečiams, o kuo mes jiems galime padėti? "Šio projekto esmė platesnė – mes norime ne dovanoti jiems daiktų, o paskatinti gerumo iniciatyvas savo bendruomenėse. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse yra žmonių, kuriems reikalinga parama. Galbūt užsienio "Rotaract" klubai noriai perimtų šią gerumo estafetę", – paaiškina projekto plėtrą T.Ivanauskas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gerumo estafetę perima ir patys kauniečiai. Štai sostinės "Rotaract" klubas juos įkvėpė prisijungti prie paramos projekto "Pirmoji kuprinė". Vilniečiai, šį projektą vykdantys jau trejus metus, vien 2019 m. parengė mokyklai 70 pirmokų, už 13 tūkst. eurų nupirkę jiems būtinųjų mokymosi reikmenų ir būtinų mokyklai daiktų.

"Nutarėme prisidėti prie šio projekto. Tai labai prasminga pagalba – padėti suruošti į mokyklą stokojančių šeimų vaikus. Paskaičiuota, kad suruošti pirmoką į mokyklą prireikia iki 200 eurų. Daugeliui šeimų tai dideli pinigai. Vilniaus "Rotaract" klubas pirmokus atrinko bendradarbiaudamas su įvairių Lietuvos regionų, kuriuose skurdas, nedarbo lygis ir socialinės problemos šeimose yra didžiausias, socialiniais darbuotojais", – pasakoja apie dar vieną prasmingą veiklą.

Jei mes padarome kažką gera, tai virsta geru ir mūsų pačių gyvenime.

Įkvepiantys pavyzdžiai

"Jei mes padarome kažką gera, tai virsta geru ir mūsų pačių gyvenime, – neabejoja Tomas, atjautos geną paveldėjęs iš šeimos. – Mano tėvai visada tuo tikėjo. Nors tėtis – stalius, o mama – mokytoja, jie visą gyvenimą rasdavo galimybių aukoti. Ne tūkstančiais, bet kiek galėdami – pinigais, daiktais. Augdamas ir aš supratau, kaip svarbu dalytis."

Pastebėti esantį šalia, ištiesti pagalbos ranką išmoko ir Tomas su sese. Savo šeimos kol kas nesukūręs jaunas vyras žino – kai turės, ir joje puoselės tas pačias vertybes. Išsigryninti svarbiausias gyvenimo vertybes padėjo ir rotariečiai.

Tomas pasakoja apie dar vieną projektą "Rotary akademija", kurio naudą patyrė ir pats. "Šiuo projektu siekiama prisidėti prie jauno žmogaus asmenybės vystymosi, drąsinti jį pavyzdžiu. Geriausi įvairių veiklos sričių profesionalai, sukaupę verslo, profesinės ir gyvenimiškos patirties, padeda jaunuoliams atrasti save, šviestis, vystyti savo gabumus. Man toks žmogus buvo ir yra mentorius, kurį pažinau dalyvaudamas kitame mentorystės projekte, – Karolis Karalevičius. Jis padėjo ne tik gauti atsakymus į profesinius klausimus, bet ir išspręsti sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Iš dalies dėl jo pasirinkau tokią aktyvią poziciją", – vertina gautą galimybę mokytis ne iš vadovėlių, bet iš autoritetų.

Provokuojamas pasvarstyti, ar gerumas šiomis dienomis netampa parodomasis, ar geri darbai neturėtų būti daromi tyliai, Tomas turi tvirtą nuomonę. "Bet kokia parama – tyli ar parodomoji – yra geriau nei jokia. Kita vertus, viešumas kartais gali būti ir labai naudingas. Paskleidus žinią apie kokią nors akciją, lengviau pritraukti paramos, paskatinti žmones prisijungti. Tai kaip sniego gniūžtė – didėja ritinama", – randa paprastą paaiškinimą, kodėl kiekvieno žmogaus gyvenime turėtų rusenti gerumo kibirkštis.

GALERIJA

  • T. Ivanauskas: jei mes padarome kažką gera, tai virsta geru ir mūsų pačių gyvenime
  • T. Ivanauskas: jei mes padarome kažką gera, tai virsta geru ir mūsų pačių gyvenime
  • T. Ivanauskas: jei mes padarome kažką gera, tai virsta geru ir mūsų pačių gyvenime
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS