TEISMO PIRMININKAS A. PURVAINIS PRISIKALBĖJO?

Teisėjų tarybos pirmininkė inicijuoja Kauno apylinkės teismo pirmininko viešų pasisakymų vertinimą.

Nacionalinė teismų administracija informavo, kad šiandien, balandžio 3 d., Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė tarybai pasiūlė artimiausiame posėdyje svarstyti klausimą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio viešai išsakytų vertinimų apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklą.

Pirmininkės teikime įvardijama, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko vieši pasisakymai galimai pažeidžia pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principus ir peržengia saviraiškos ribas.

Teisėjų tarybos pirmininkės nuomone, po kovo 31 d. naujienų portale paskelbtos publikacijos ir vėliau kilusių diskusijų apie teismų sistemos įsitraukimą į politinius procesus, teisėjo A. Purvainio pasisakymai visuomenei suponuoja nuomonę, jog tai teismų (teisėjų) pateiktas teisinis vertinimas.

Sigita Rudėnaitė (D. Labučio/ELTOS nuotr.)

Teisėjų tarybos pirmininkės manymu, teisėjo A. Purvainio viešus pasisakymus, apie Seime vykstančius politinius procesus, būtina įvertinti Teisėjų etikos principų laikymosi kontekste – vadovaudamasis pagarbos ir lojalumo valstybei principais teisėjas, be kita ko, privalo elgtis politiškai neutraliai ir korektiškai, viešai nereikšti savo politinių įsitikinimų, neužsiimti agitacija.

Viešais pasisakymais, kuriais nesilaikyta politinio neutralumo ir korektiškumo, gali būti pažeistas ir teismų nepriklausomumas, kuris yra būtina teisinės valstybės sąlyga ir pagrindinė teisingo teismo proceso garantija.

Teisėjui tai gali būti gera proga užsidirbti paaukštinimą.

Teisėjų tarybos pirmininkės teikime akcentuojama, kad, kaip ir kitas pilietis, teisėjas turi teisę į žodžio, tikėjimo, susivienijimų ir susirinkimų laisves, tačiau naudodamasis šiomis teisėmis teisėjas visada turi elgtis taip, kad išsaugotų savo pareigų orumą, teismų nešališkumą ir nepriklausomumą.

Nagrinėjamoje situacijoje teisės į teisėjo saviraiškos laisvę ribos galėjo būti peržengtos.

Paskutinę kovo dieną žiniasklaida paviešino A. Purvainio nuomonę. Kauno apylinkės teismo pirmininkas pareiškė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo laikinoji komisija galimai buvo sudaryta neteisėtai. Pasak jo, komisijos tyrimo tikslas nebuvo aiškiai apibrėžtas, o pati komisija ėmėsi Konstitucinio Teismo (KT) vaidmens – nors to daryti negali. 

Toks A. Purvainio  išstojimas neliko nepastebėtas. „Konstitucija, nacionaliniai ir tarptautiniai teisėjų etikos standartai įpareigoja teisėjus būti politiškai neutraliais ir korektiškais. Savaime suprantama, tai reiškia draudimą kištis į politinių institucijų – šiuo atveju Seimo (jo laikinosios komisijos) ir prezidento – ginčus ir palaikyti kurią nors ginčo šalį“, – socialiniuose tinkluose pastebėjimais dalijosi buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

D. Žalimas tęsė, esą tikrai rizikinga ir nevienareikšmiškai vertinama tema – kur šiuo konkrečiu atveju pagal Konstituciją prasideda parlamentinės kontrolės ir parlamentinio tyrimo ribos.

„Kadangi anksčiau konstituciniuose ginčuose šio teisėjo matyti neteko, gali pradėti daryti visokias prielaidas. Pavyzdžiui, kadangi prezidentas G. Nausėda bijo apkaltos nuo pat inauguracijos dienos, šiandien jis mobilizuoja visus, ką turi. Nepaisydamas nieko, net Konstitucijos, kurios jis niekad ir negerbė. Teisėjui tai gali būti gera proga užsidirbti paaukštinimą, nes prezidentas jau yra pasižymėjęs kaip stumiantis į aukščiausius teisminius postus tuos, kurie jam įsiteikia profesionalumo sąskaita“, – dėsto D. Žalimas.

„Kauno diena“ ne kartą rašė apie Kauno apylinkės teismo pirmininko A. Purvainio autoritarinį vadovavimo stilių Kauno rūmuose. Savo pastebėjimai apie pirmininką Kauno rūmų teisėjai dalinosi su Prezidentūra, tačiau liko neišgirsti.