Kauno vairuotojai klausia, kada bus ištesėti pažadai ir valstybinės reikšmės kelias Vilnius – Kaunas – Klaipėda bus išplatintas. Panašu, kad greitu metu platesnio kelio nebus, nes gyventojai nenoriai perleidžia žemės sklypus, o ir finansavimo klausimai dar neišspręsti.

Dideli srautai

Magistraliniu A1 keliu nuolat juda dideli automobilių srautai. Skaičiuojama, kad praėjusių metų vidutinis paros intensyvumas ties Kaunu buvo didžiausias ir siekė virš 50 tūkst. automobilių apkrovą. Iš šio srauto per parą Kauną aplenkia ir beveik 5,5 tūkst. sunkvežimių.

Kadangi kelias Vilnius – Klaipėda yra ne tik kaip valstybinės svarbos tranzitinis kelias, tačiau ir kaip Kauno miesto gatvė. Ypač rytinio ir vakarinio piko metu stebimos eismo spūstys, tad Automobilių kelių direkcijos specialistai nutarė rekonstruoti kelio ruožą ties Kaunu.

Bus 6 juostos

Pagal projektą numatoma rekonstruoti Vilnius – Kaunas – Klaipėda kelio ruožą nuo 95,52 iki 101,92 km. Pagal numatomą projektą, šioje atkarpoje kelias turėtų būti išplatintas iki šešių eismo juostų. Šiuo metu yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Įgyvendinus rekonstrukcijos planus, automobilių pralaidumas ties Kaunu gerokai padidėtų.

Į numatytą ruožą įeina ir Alfonso Meškinio, dar vadinamas Kleboniškio tiltu. Ko gero, kad ši vieta bus brangiausia rekonstrukcijos dalis, nes čia reikės statyti du papildomus tiltus tam, kad galima būtų išplatinti kelią iki trijų juostų.

Planuose yra numatyta sutvarkyti ir išvažiavimus į magistralinį kelią bei sankryžas. Specialistai pateikia ir siūlymus valstybinės reikšmės keliuose, kuriuose yra didelis srautas automobilių, atsisakyti ir vieno lygio sankryžų. Taip būtų padidintas eismo saugumas.

Neatiduoda žemės

Automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus atstovas Evaldas Tamariūnas informavo, kad platesnio kelio dar reikės palaukti, nes stringa žemės paėmimo procedūros.

„Šiuo metu parengtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Jis teikiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tikrinti, tvirtinti ir priimti sprendimus. Po to bus vykdomos žemės paėmimo procedūros“, – tikino specialistas.

Anot E. Tamariūno, kai bus suformuotas reikalingas žemės sklypas, bus rengiamas techninis projektas. Kol kas sunku nuspėti, kada galėtų prasidėti realūs kelio rekonstrukcijos darbai, nes žmonės nėra linkę parduoti savo sklypus valstybės reikmėms. Pasitaiko, kad santykius pradeda nagrinėti teismai, nes žmonėms netinka siūloma rinkos kaina už jų sklypus.

Dėl to, jog dar nėra parengtas techninis projektas, negalima kalbėti ir apie rekonstrukcijos kainą. E. Tamariūnas pažymi, kad kol kas nėra aiškus ir finansavimo šaltinis. Tai patvirtina, kad kauniečiams ir pro Kauną važiuojantiems vairuotojams dar teks kurį laiką stovėti spūstyse.