Ukrainietis Oleksii Rudenko – doktorantas, praėjusių metų vasarą dalyvavo lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje. Oleksii mokosi lietuvių kalbos tam, kad galėtų rašyti disertaciją. Moksliniame darbe analizuoja Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos praeitį, naujausių laikų mitus.

Dalyvaus kursuose

„Man lietuvių kalba padeda skaityti įvairiausius istoriografijos veikalus, knygas Vilniaus bibliotekose, diskutuoti su bendraminčiais, pristatyti tyrimus“, – sako doktorantas.

Šių metų vasario mėnesį prieš pat karą O.Rudenko atvyko stažuotis į Vilnių, tad jaunasis tyrėjas pradėjo savanoriauti Ukrainos kariuomenėje projekte #StandWithUkraine.

„Aš didžiuojuosi drąsiais lietuviais, kurie karo akivaizdoje padeda mano šaliai. Mokėdamas lietuvių kalbą galiausiai noriu tapti Lietuvos ir Ukrainos vienybės ir draugystės ambasadoriumi ir padėkoti lietuviams už paramą Ukrainai“, – sako O.Rudenko.

VDU nuotr.

Po penkiolikos metų pertraukos lietuvė Greta Kšivickaitė grįš į gimtąjį Kauną, kur dalyvaus lietuvių kalbos kursuose. „Būdama devynerių metų su savo mama iš Kauno išvažiavau į Vokietiją, kur mama su manimi nustojo kalbėti lietuviškai. Nuo trylikos, deja, užmiršau lietuvių kalbą, tačiau man dėl to skaudu iki šiol. Jaučiuosi kaip žmogus, kuris neturi savo tam tikros kūno dalies. Man svarbu rasti savo tikrąją tapatybę“, – pasakoja 22-ejus metus  Vokietijoje gyvenanti G.Kšivickaitė.

Šią vasarą Oleksii ir Greta su daugiau nei 190 užsieniečių dalyvaus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose VDU Kaune ir Vilniuje. Vokietijoje gyvenanti Greta po penkiolikos metų pertraukos viešės Kaune.

Atrasti Lietuvą

VDU Tarptautinių projektų koordinatorės Agnės Poderytės teigimu, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų misija – suteikti galimybę užsienio lietuviams atrasti ryšį su savo šaknimis, patirti ir pačiupinėti lietuviškumą, atpažinti Lietuvą iš senelių pasakojimų, pamatyti kultūrinius simbolius, pajausti, kokią svarbą lietuviškumas turi jų tapatybei.

Neeilinės studentų patirtys įkvepia toliau sėkmingai organizuoti kursus ir burti lietuvių kalbos ambasadorių šeimą visame pasaulyje.

Šešerius metus kuruojanti kursus Agnė vis dar žavisi užsieniečių motyvacija mokytis mūsų šalies kalbos. „Tai labai jautrus ir įdomus procesas. Man darbas su šiais kursais – tarsi terapija nuo lietuviškų „taigi mes niekuo neįdomūs“, „ko čia pas mus važiuoti“ ir panašių mantrų. Sudarinėjant kursų programą, reikia labai gerai apsidairyti – nuspręsti, ką įdomaus nori parodyti, pristatyti, papasakoti, tačiau tuo pat metu išvengti tam tikrų savęs matymo pinklių – suprasti savo kultūrines traumas, bet suvokti, kad ne visiems aplinkui jos tokios skausmingai įdomios kaip mums“, – pastebėjo koordinatorė A.Poderytė.

Kursų metu užsieniečiai klausosi Lietuvos istorikų, filosofų, politologų, žinomų žmonių paskaitų, keliauja po Lietuvą, aplanko Trakus, Anykščius, Platelius, Nidą, Aukštadvario regioninį parką, garsiausius Kauno ir Vilniaus muziejus. „Ir čia galiu pasakyti yra, ko gero, didžiausia šių vasaros kursų dovana man, kaip žmogui, – pamatyti Lietuvą kitomis akimis – įsivardyti, kas tau pačiai patinka, kad galėtum tai perteikti kitiems. Kaip ir žmogui, žiūrėsiančiam tavo mėgstamą serialą pirmą kartą, kartais imu jiems pavydėti, ką reiškia patirti lietuvišką vasarą, rūku apsivėlusias pievas, raudonus Vilniaus stogus, švelnius Kauno modernizmo linkius, žemuoges ant smilgų, tankius miškus, valtelės ežere tylą“, – teigė A.Poderytė.

Įdomu: šešerius metus kuruojanti kursus Agnė vis dar žavisi užsieniečių motyvacija mokytis mūsų kalbos. (VDU nuotr.)

Sulaužo mitą

Daugiau nei 22-ejus metus lietuvių kalbos ir kultūros kursus organizuojanti VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė griauna mitą, kad lietuvių kalba yra sunkiausia.

Mes patys sukuriame baubą, kad mūsų kalba yra sunki, bet kiekvienos užsienio kalbos mokymasis – nelengvas kelias. Šiandien užsienietis moka daugiau nei tris užsienio kalbas, tad tikrai įveikia ir lietuvių kalbą. Per 22-ejus metus ne vienas užsienietis išmoko puikiai lietuvių kalbą, liko gyventi Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, perujietis Diego su žmona lietuve Kristina nutarė siekti savo svajonės Lietuvoje ir įkūrė lietuvišką ūkį, turkas Jazminas baigė teisės magistrantūros studijas lietuvių kalba, Japonijoje japonė Aya verčia lietuvių knygas į japonų kalbą, japonai sužinojo apie literatūrologę Viktoriją Daujotytę, rašytoją Eveliną Daciūtę ir mūsų šalies muziejus. Tokios neeilinės studentų patirtys įkvepia toliau sėkmingai organizuoti kursus ir burti lietuvių kalbos ambasadorių šeimą visame pasaulyje“, – pasakojo V.Leonavičienė.

Ji netiki vadovėliais ar paskaitomis, kur per dešimt dienų galima išmokti lietuvių kalbos. Vilma tiki: jei studentas intensyviai mokosi lietuvių kalbos visus metus, gali pasiekti B1 kalbos lygį. Be abejo, visas kalbos mokymosi procesas yra kompleksinis, tad, jei studentas integruojasi šalyje, pajaučia jos kultūrą, per penkerius metus jis lietuviškai gali imti kalbėti puikiai. „Žinoma, mūsų studentai ir po mėnesio gali kalbėti lietuviškai, rašyti rašinius ar užsisakyti picos, bet, norint suvokti ir kalbėti lietuviškai, – reikia laiko“, – teigė kursų vadovė.

Patirtis: V.Leonavičienė griauna mitą, kad lietuvių kalba yra sunkiausia. (VDU nuotr.)

Mokytojų indėlis

Šiuo metu pasaulyje – daugiau nei 200 lituanistinių mokyklų ir 40 Baltistikos centrų, didžioji dalis juose dirbančių mokytojų – savanoriai ir jiems reikia pagalbos.

Tad penktus metus VDU Švietimo akademijoje rengiamos Lituanistinės studijos, kurių metu užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai klausosi įvairių paskaitų, tobulina didaktines, pilietiškumo, kalbos kompetencijas.

„Tie mokytojai moko ne tik ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ugdymo amžiaus vaikus, bet ir suaugusiuosius. Tie pedagogai – tikri lietuvių kalbos ambasadoriai pasaulyje, padedantys ne tik išsaugoti lietuvių kalbą, bet ir lietuvišką tapatybę. Mes dažniau turime kalbėti apie šiuos mokytojus, kurie nuo tolimosios Amerikos iki Australijos skleidžia lietuvybę“, – sako V.Leonavičienė.

Pasaulyje vykstantys globalūs reiškiniai – pandemija, Ukrainoje besitęsiantis karas – išmokė daugybės esminių pamokų ir priimti pokyčius. Dar prieš kelerius metus lietuvių kalbos kursai nuotoliniu būdu buvo sunkiai įsivaizduojami. Lietuvoje vis populiaresnė tampa ir savanorystė.

„Prieš pandemiją užsieniečius veždavome į senelių namus, kur jie dainuodavo, skaitydavo eilėraščius ar bendraudavo su senoliais. Šiemet prikelsime iniciatyvą „Pasaulio sumuštiniai“, kurios metu užsieniečiai gamins savo šalies sumuštinius ir juos pristatys Vilniaus ir Kauno gyventojams“, – pasakojo V.Leonavičienė.