V. Mažeika: emigrantų vaikams stengiamasi sudaryti kuo platesnes galimybes mokytis | Diena.lt

V. MAŽEIKA: EMIGRANTŲ VAIKAMS STENGIAMASI SUDARYTI KUO PLATESNES GALIMYBES MOKYTIS

Paskutiniame 2019-ųjų vasaros Kauno miesto tarybos tarybos posėdyje, įvykusiame šią savaitę, savivaldybės politikai priėmė nemažai sprendimų, susijusių su švietimo bei ugdymo įstaigų darbu. Vienu tokiu sprendimu patikslinti priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiai miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose bei viešosiose švietimo įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė. Priimti sprendimai ir dėl ikimokyklinio ugdymo programų bei didžiausio leistino pareigybių (etatų) skaičiaus savivaldybės biudžetinėse ikimokyklinėse įstaigose. Visi šie sprendimai būtini, nes iki naujų mokslo metų, kuriems reikia kuo geriau pasiruošti, liko vos keliomis dienomis daugiau nei mėnuo.

– Kiek moksleivių šį rudenį susirinks į mokyklų klases? – naujienų agentūra ELTA pirmiausia paklausė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėją Virginijų Mažeiką.

– Tikslaus skaičiaus dar negaliu pasakyti, nes jį žinosime tik rugsėjo pradžioje, kai visi susirinks į savo mokyklas. Galvojame, kad šiais mokslo metais bendrojo lavinimo įstaigose mokysis apie 31,5 tūkstančio moksleivių. Panašiai tiek, kiek pernai, gal kokiu šimtu mažiau, – bus matyti. Tačiau jau dabar aišku, kad moksleivių skaičius stabilizuojasi ir, galima konstatuoti, kad didysis jo mažėjimo periodas Kaune baigiasi.

– Daugelis švietimo bei ugdymo įstaigų – mokyklų, gimnazijų, daugiafunkcių centrų, vaikų darželių (o jų iš viso Kaune, kaip minėjote, yra 155) vasaros atostogų metą gražinasi, remontuoja vidaus patalpas, tvarko aplinką. Kuriose iš mokyklų vyksta ryškiausi pokyčiai?

– Remontuojama V. Adamkaus gimnazija, Inžinerijos licėjus Vaidoto gatvėje, artėja prie pabaigos priestato statyba Žaliakalnio progimnazijoje, tvarkomasi ir daugelyje kitų mokyklų. Nemažiau svarbūs kitokie pokyčiai. J. Dobkevičiaus progimnazijoje nuo rugsėjo 1-osios numatytas dvikalbis ugdymas pagal pradinio ugdymo programą bei dalį pagrindinio ugdymo programos. A. Puškino gimnazijoje, esant poreikiui, leistina formuoti išlyginamąją klasę (nuo 5 iki 8-os) Lietuvos Respublikos piliečiams ir mokiniams, atvykusiems iš užsienio bei nemokantiems lietuvių kalbos.

– O kitose Kauno mokyklose nebus galimybių mokytis grįžusių emigrantų vaikams?

– Jau dabar yra ir ateityje bus. Pagal teisės aktus jie gali mokytis visose mokyklose. Tačiau stengiamasi sudaryti kuo platesnes galimybes mokytis ne tik grįžusių mūsų valstybės piliečių, bet ir atvykusių į Lietuvą (Kauną) gyventi bei dirbti užsieniečių vaikams.

Kalbėdamas apie naujoves, kurios miesto švietimo tinkle bus nuo rudens, turėčiau paminėti ir tai, kad J. Jablonskio gimnazijoje bei J. Dobkevičiaus progimnazijoje diegiama bakalaureato programa, – gimnazijoje integruota anglų kalba, progimnazijoje – prancūzų. Tarptautiniame projekte dalyvauja ir A. Puškino gimnazija, kurioje mokosi ir užsieniečių vaikai, ypač pastaraisiais metais daugėja ukrainiečių moksleivių.

– Prieš sprendimų priėmimą politikams paaiškinote, kad pagal mokinių skaičių nustatomas klasių skaičius, o pagal šį skiriamos mokytojams kontaktinės valandos bei etatai. Pernai liepą Vyriausybės nutarimu patvirtintame Mokymo lėšų apskaitos, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašė nurodyta, kad 1 – 10 klasėse minimaliai turėtų būti po 8 mokinius, o 11 – 12 – po 12 mokinių. Maksimalūs moksleivių skaičiai galimi 1 – 4 klasėse – ne daugiau kaip 24, bet 5 – 12 – jau po 30 mokinių. Priešmokyklinėse grupėse siūloma 10 – 20 vaikų klasėje. Kaip pavyksta tokios tvarkos laikytis komplektuojant klases Kauno mokyklose?

– Kauno miesto savivaldybėje orientuojamasi į didelių klasių komplektavimą (nuo 21 iki 30 mokinių klasėje). Rengiant sprendimo projektą, pastebėta, kad dalis tėvų nenori vesti vaikų į mokyklą, kuri priskirta pagal gyvenamąją vietą. Daugelis pageidauja, kad pradinis vaiko ugdymas (1 – 4 kl.) vyktų mokykloje – darželyje ir pradinėje mokykloje. Tuo pasižymi dažnai toliau nuo miesto centro esančios mokyklos. Kai kurios jų turi pakraščio mokyklos statusą. Pavyzdžiui, nėra tėvelių, pageidaujančių vežioti savo vaikus mokytis į Vaišvydavos pagrindinę mokyklą, todėl joje ir dar kelių daugiafunkcių centrų komplektuojamose klasėse mokinių skaičius bus mažesnis. Dalis mokyklų (tarp jų yra ir kelios gimnazijos) nesukomplektuoja klasių iki reikiamo mokinių skaičiaus. Yra ir prašymų sumažinti klasių komplektų skaičių, kuris Kauno miesto tarybos sprendimu buvo patvirtintas šių metų vasarį. Bet dalis kitų mokyklų jau dabar norėtų daugiau sutalpinti moksleivių, nes sulaukė nemažai jų tėvų prašymų. Taip yra Šilainiuose – didžiausiame Kauno miesto gyvenamajame rajone, kurs pastaraisiais metais netgi paaugo.

Jau dabar aišku, kad moksleivių skaičius stabilizuojasi ir, galima konstatuoti, kad didysis jo mažėjimo periodas Kaune baigiasi.

Išanalizavus mokinių pasiskirstymą bei atsižvelgus į nuo vasario įvykusius pokyčius, teko skaičius tikslinti. Dabar mokyklos turi galimybę užbaigti komplektuoti klases 2019 – 2020 mokslo metams ir rengti ugdymo planų projektus, atsižvelgiant į gaunamas valstybės dotacijas, taip pat – planuoti etatus.

– Kai pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie mokytojų trūkumą, gal ir Kauno mokyklos su tokia problema susiduria?

– Kritinės situacijos dėl to tikrai Kaune nėra, ir mokytojų mokyklose netrūksta. Gal tik vienoje ar kitoje reikia ikimokyklinio ugdymo pedagogo ar matematikos mokytojo. Bet Kauno švietimo tinkle šiuo metu labiau trūksta vadovų. Sudėtingos mokyklų ar darželių direktorių atrankos procedūros iš dalies irgi nulemia tokį trūkumą.

Galiu dar paminėti, kad nuo šių mokslo metų pradžios pedagogai algas gaus pagal etatinį apmokėjimą, – atlyginant už dirbtas kontaktines ir už nekontaktines valandas.

– Dėkoju už pokalbį.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

...

NE tos žiurkės Lietuvą ant kojų pastatė!!! (o 'konservus' susodinę dar ir klestėt pradėtume!)

Anonimas

Komentaristai o kas isvijo.Ar ne Lietuva?.Kai zmoniu sumazejo sugalvojo prisisaukt visokiais budais.Zmones nekalti kad Lietuva nesirupino.

AS

O kokias kas salygas jiem sudare isvykus ir pradejus kitoj salyje mokintis.Ismoko,prisivijo .O cia mat visos salygos.Nereikia isskirti kai kuriu .Visi vienodi ir tegu kimba ir mokosi.Tai ju reikalas.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS