SAVANORIŲ KASDIENYBĖ: NOJUS VISĄ LAIKĄ RĖKĖ, REIKĖJO KARTU IŠBŪTI JO NERIMĄ IR BAIMĘ

Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanorių pasakojamos istorijos leidžia pajausti ir suprasti, kad svarbiausi dalykai šiame gyvenime vertinami ne pinigais.

Visą naktį rėkė

„Radau Nojų (vardas pakeistas) su dviem slaugytojomis palatoje, kurioje nebuvo įjungta šviesa. Jos sakė, kad jei šviesą uždega – nė metukų neturintis berniukas pamatęs svetimus žmones verkia. Jis buvo labai išsigandęs.

Kadangi buvo jau dešimta valanda vakaro, badžiau jį užmigdyti liūliuodama. Tačiau Nojus naktį labai dažnai prabudinėjo šaukdamas, rėkdamas. Bandžiau jį raminti, sakyti, kad viskas gerai, bet tai neveikė: greičiausiai dėl to, kad jam mano balsas buvo svetimas. Padėjo švelnus lopšinių dainavimas, glostymas, ėmimas už rankytės.

Jaučiausi šimtu procentų reikalinga tam vaikui.

Tačiau po valandos-pusantros jis vėl išsigandęs pabusdavo. Taip visą naktį ir išbuvau su juo. Paryčiais pasidarė lengviau, jis turbūt apsiprato su mano šnabždėjimu, leidosi paimamas ant rankų.

Džiaugiuosi, kad tą naktį galėjau pas jį nueiti, nes jis tikrai nebūtų išbuvęs vienas, jis visą laiką rėkė... Su Nojumi reikėjo būti, kartu išbūti jo nerimą ir baimę. Jaučiausi šimtu procentų reikalinga tam vaikui“, – apie budėjimą prie kūdikio, į ligoninę patekusio dėl krizinės situacijos šeimoje, pasakojo savanorė Marija.

Ryte gydytojams atlikus visus reikalingus tyrimus, paaiškėjo, kad berniukui viskas gerai ir jis su globėjais išvyko iš ligoninės.

Marija – viena iš iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanorių. Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ komunikacijos specialistė portalui kauno.diena.lt Dovilė Stoškutė teigė, kad šiuo metu labiausiai žmonių, norinčių ir galinčių padėti vienišiems vaikams ligoninėse, trūksta Šiauliuose, Panevėžyje ir Kaune. Geriausia situacija – Vilniuje. „Sostinėje yra daugiau norinčių padėti nei mes galime priimti. Labai smagu, kad žmonės yra sąmoningi ir nori padėti. Labai kviečiame prisijungti Šiaulius, Panevėžį ir Kauną“, – sakė Dovilė.

Žmonės kviečiame prisijungti tam, kad tokie vaikai kaip Nojus ligoninėje niekada neliktų vieniši: https://bit.ly/40ZyOp7

Apie „Niekieno vaikus“

Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ pagrindinė misija – padaryti taip, kad nė vienas vaikas neliktų vienišas. Savanoriai to siekia rūpindamiesi vaikais ligoninėse ir krizių centruose.

Į ligonines patenka vaikai iš globos namų arba krizinių situacijų šeimose. Ten jie lieka visiškai vieni. Ligoninės personalas negali atliepti visų vaikų poreikių, darbuotojų yra per mažai.  Maža to,  medikų pagrindinė paskirtis – medicininė priežiūra. Iniciatyva „Niekieno vaikai“ įsikūrė prieš daugiau nei penkerius metus. Šios iniciatyvos savanoriai per tą laiką sugebėjo pasirūpinti beveik 1 tūkst. vaikų, kurie ligoninėse neliko vieniši.

Reikalingi savanoriai

Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai yra pasirašę sutartis su šešioms ligoninėmis Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Palangoje. Paprastai ligoninėse dirba socialinės darbuotojos, kurios matydamos vaiką, atvežtą iš globos namų ar krizinės situacijos šeimoje, supranta, kad vaikas bus vienas ir kviečia į pagalbą savanorius.

Jei šeimoje būna krizinė situacija, tuomet iš jos vaiką dažniausiai paima Valstybės vaiko teisių ir apsaugos tarnybos atstovai ir perduoda ligoninės personalui. Tokiose situacijose savanoriams tenka reaguoti žaibiškai bet kuriuo paros metu. Gavus žinutę iš ligoninės, ji perduodama savanoriams, kurie laukia, nori ir gali padėti. Toks savanoris išskuba į ligoninę.

Kam padeda?

Vaikų, kuriems reikia savanorių pagalbos amžius – labai įvairus: nuo naujagimio iki aštuoniolikos metų jaunuolių.

Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriams teko budėti prie naujagimio, kurį mama paliko Gyvybės langelyje. Šalia mažesnių vaikų stengiamasi užtikrinti nepertraukiamą budėjimą visą parą. Tokiais atvejais savanoriai keičia vienas kitą.  Mažyliui labai reikia žmogaus šalia – jis jaučiasi saugesnis O ir ligoninės personalui lengviau dirbti, kai šalia mažo ligoniuko yra suaugęs žmogus.