VĖLYVĄ LIETINGĄ ŠEŠTADIENIO VAKARĄ – OPERACIJOS „VANAGAS“ KELIAIS

Būrys kauniečių šeštadienio vakarą lyjant lietui vaikštinėjo po, atrodytų, nieko neišsiskiriančią Kampo gatvę, retkarčiais nuklysdami į šalimais esančias. „Gyveni čia žmogus daugybę metų ir nežinai, kad anksčiau būtent čia buvo nutikę tokie dalykai“, – sakė vienas iš pasivaikščiojimo dalyvių, prisijungusiųjų prie ekskursijos „Operacija – „Vanagas“.  

Lemtinga spalio 12-oji

Ekskursijai šis šeštadienis pasirengtas neatsitiktinai. Būtent spalio 12-ąją prieš 63 metus Kaune, Kampo g., sulaikytas vienas iškiliausių partizanų vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona partizanė Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė-Vanda.

Būdamas mokytoju sovietams okupavus Lietuvą jis nusprendė įsijungti į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę.

A.Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją, kuri pripažinta Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Tačiau dar iki tol jis su kitais partizanais ir jų vadais buvo pakliuvęs į KGB akiratį. Jo paieškoms buvo dėtos didžiulės pajėgos ir pastangos. 

„1956 m. spalio 12 d., Kaunas, Kalniečių mikrorajonas. Į gatvę su dviračiu išrieda antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Lietuvos laisvės kovos sąjungos prezidiumo narys A.Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona. Diena graži, saulėta, pučia kiek žvarbokas vėjas. Nuvažiavus kelis šimtus metrų juos sulaiko KGB agentai... KGB ilgai sekė ir kruopščiai ruošėsi šiai operacijai“, – kviesdamas kauniečius ir miesto svečius į nemokamą ekskursiją rašė gidas Deimantas Ramanauskas.

Ekskursija pradėta ties Kalniečių ir Kampo g. sankryža, prie paminklinio akmens A.Ramanauskui-Vanagui atminti. Paminklas pastatytas prieš septynerius metus, o pernai prie jo įrengtas stiebas ir iškelta valstybės vėliava.

Susidomėjo ir kaimynai, ir gyvenantieji tolokai

Sužinoti apie paskutines Laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, nuo 1953 m. – aukščiausiojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, brigados generolo A. Ramanausko-Vanago paskutines paras laisvėje, kurios prabėgo jam būnant Kaune, susirinkę žmonės pasakojo atvykę iš įvairių miesto vietų, nemažai jų – vietiniai.

„Įdomu. Gyvenu čia pat. Be to, pažinojau tą Antaną Urboną, kuris išdavė A. Ramanauską-Vanagą. Kai visa tai vyko, tuomet čia dar negyvenau, atsikėlėme po jo suėmimo praėjus devyneriems metams“, – pasakojo moteris. Ekskursijai einant pro jos namus, ji pasuko į savo kiemą ir kelionės nebetęsė.

Kauno klinikų gydytoja-rezidentė Lina sakė negalėjusi praleisti tokios progos atnaujinti, praplėsti turimas istorines žinias, daugiau sužinoti apie tokią šaliai svarbią asmenybę. Ji dėkojo gidui už jo iniciatyvą, pastangas ir skiriamą laiką  – ekskursija vyko nemokamai. 

„Šiomis gatvėmis eini kiekvieną dieną ir gali net nežinoti, kokie šalies mastu svarbūs įvykiai čia kadaise nutiko“, – kalbėjo Lina. Ji teigė žinojusi pagrindinius faktus, tačiau kai įsuka kasdienybė sunku prisiruošti savarankiškai giliau pasidomėti, naršyti po įvairius šaltinius. 

Sužavėta smalsaus jaunimo

„Aš gyvenu Šančiuose“, – prisistatė dar kita ekskursijos dalyvė. „Labai džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių, tiek daug jaunų susirinko. Tokia sena aš čia viena“, – kvatojo ekonomistė, kitais metais švęsianti aštuoniasdešimtmetį.

Ši kaunietė pasakojo, kad apie rezisteciją ir konkrečius bandymus ją užgniaužti  daug ką žinojo dar sovietmečiu. „Viską tuomet žinojome, tik apie tai kalbėjome patyliukais, visi buvome įsibaiminę“, – kalbėjo kaunietė. „Kai imta viešinti apie anų laikų įvykius, viskas, ką anksčiau žinojau, pasitvirtino, tik smulkiau išgirdau“, – pridūrė ekonomistė.

Moteris pasakojo, kad jos draugė studijavo meną kartu su A. Ramanausko-Vanago išdaviko, KGB agento A.Urbono, slapyvardžiu "Žinomas", sūnumi. Būtent todėl gido ji teiravosi, ar kas nors žinoma, kaip pasisuko A.Urbono ir jo sūnų gyvenimas, tačiau D.Ramanauskas teigė žinąs tik tiek, kad agentas už išdavystę liko nenuteistas. 

Kai imta viešinti apie anų laikų įvykius, viskas, ką anksčiau žinojau, pasitvirtino.

Ekskursijoje netrūko ne tik jaunų žmonių. Dalyvavo ir vaikų. Jauna garliaviškė ekskursijoje dalyvavusi su mažu sūnumi sakė nepabūgusi darganos, nes domisi šalies istorija, norėjusi detaliau sužinoti apie garsų ir dėl Lietuvos nepriklausomybės kovojusį bei savo gyvybę paaukojusį žmogų.

Stovėdamas būryje gido atidžiai klausėsi ir inžinieriaus profesiją pasirinkęs brandaus amžiaus vyras. Jis sakė, kad šiais laikais, kai informaciją apie pasipriešinimą sovietams galima skelbti viešai ir garsiai, jis ją gerte geria bei pasitaikius progai stengiasi aplankyti su tuo susijusias vietas.

„Neseniai aplankiau partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto žūties vietą. Važiavau pro šalį ir užsukau“, – pasakojo vyras.

Pranešė kitą dieną

D.Ramanauskas, vesdamas ekskursiją, ne kartą minėjo A.Urboną. Būtent jis, pelnęs A.Ramanausko-Vanago pasitikėjimą, pakvietė partizanų vadą su žmona atvykti į Kauną – pažadėjo saugų prieglobstį.

„Kvietimu A.Ramanauskas-Vanagas pasinaudojo, bet tik po penkerių metų“, – pasakojo gidas. Jis minėjo, kad A.Urbono namo Kampo g. statybą finansavo Lietuvai nedraugiškos jėgos - MGB. Nuosavas būstas agentui ruoštas kaip priemonė prisivilioti ieškomą rezistentą.  

A.Urboną  A.Ramanauskas-Vanagas pažinojo iš studijų laikų. Jie kartu mokėsi Karo mokykloje.

Anot gido, Ramanauskai Kaune praleido dvi naktis. Čia atvažiavo su dviračiais. Apsistojęs, kaip jis manė, pas bendražygį, dar spėjo apsilankyti Zanavykų turguje.

„Apie atvykimą A.Urbonas KGB informavo ne iš karto, tik sekančią dieną. Tuomet imtasi vykdyti specialiąją A.Ramanausko-Vanago sulaikymo operaciją“, – pasakojo D.Ramanauskas, vedžiojęs po vietas, kurios buvo įtrauktos į KGB paruoštos Vanago sulaikymo operacijos planą.  

KGB stengėsi užtikrinti, kad iš A.Urbono namų spalio 12-osios rytą išėjęs A. Ramanauskas-Vanagas nepaspruks, tad teritorija buvo apstatyta daugybe užsimaskavusių agentų.  

Palaikus rado tik pernai

A.Ramanausko-Vanago paieškoms vadovavo Rainių budelis, KGB 4-osios valdybos vadovas Petras Raslanas ir tos pačios valdybos antrojo skyriaus vadovas Nachmanas Dušanskis.

Beveik 12 metų aktyviame ginkluotame pasipriešinime dalyvavęs A.Ramanauskas-Vanagas po suėmimo žiauriai kankintas. Po pirmųjų kelių tardymo valandų mirtinos būklės buvo nugabentas į kalėjimo ligoninę, apgydytas ir dar beveik metus fiziškai bei moraliai kankintas, kol 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas. 

B.Ramanauskienė buvo ištremta. Jų dukrą užaugino Birutės giminaitė.

A.Ramanausko-Vanago palaikai rasti tik pernai Našlaičių kapinėse Antakalnyje, po dešimtmetį trukusių intensyvių mokslinių tyrimų ir paieškų. Jo kūnas buvo užkastas vienoje duobėje su dviejų kriminalinių nusikaltėlių kūnais. Partizanų vado palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.

Pernai rudenį surengtos valstybinės A.Ramanausko-Vanago laidotuvės, jo palaikus palaidojant Antakalnio kapinėse, prezidentų eilėje.

Pokariu už Lietuvos laisvę kovojo apie 50 tūkst. partizanų ir jų talkininkų. Daugiau kaip 21 tūkst. partizanų žuvo.