Ketvirtadienį Kaune prasidėsiančioje dviejų dienų konferencijoje per 400 gydytojų ir mokslininkų iš 40-ties pasaulio šalių aptars, kaip naujausius virškinimo trakto mikrobiomo molekulinių tyrimų pasiekimus panaudoti pacientams gydyti.

Mokslininkai ir gydytojai praktikai bandys atsakyti į neišspręstus klausimus: ar tikslinga tirti sveiko žmogaus mikrobiomą, bandant nuspėti būsimas ligas? Kodėl įvairių šalių gyventojų mikrobiomas labai skirtingas? Ar galima modifikuoti mikrobiomą dieta ir kitais neinvaziniais metodais? Kokie nauji mikrobiomo transplantacijos būdai ir daug kitų klausimų.

Tarptautinės konferencijos metu bus įteikta 2004 metų Nobelio premijos laureatų Australijos mokslininkų Robino Voreno ir Bario Maršalo įsteigta premija už pasiekimus virškinimo trakto mikrobiomo tyrimų srityje.

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje 2015 metais buvo atlikta pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrobiomo transplantavimo procedūra. Šiuo metu klinikoje jau atlikta per 50 sėkmingų transplantacijų pacientams, sergantiems kitiems gydymo metodams atsparia Clostridium difficile infekcija iš visos Lietuvos.

„Clostridium difficile infekcijos sukeltas žarnyno uždegimas - pavojinga, kartais net mirtina žarnyno liga, dažniausiai nepagrįsto ir neatsakingo antibiotikų naudojimo pasekmė. Ši liga dažnėja visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva - sergamumas Clostridium difficile infekcija per pastaruosius 5-erius metus Lietuvoje padidėjo net 3 kartus“, - teigia Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas akademikas prof. Limas Kupčinskas.

Vienos garsiausių Jungtinių Amerikos Valstijų klinikų Klivlando universitetinio medicinos centro ekspertai žarnyno mikrofloros transplantavimą pripažino viena iš dešimties pažangiausių 2014 metų pasaulio medicinos naujovių. Sveikatos priežiūros srityje dirbantys specialistai ir visuomenė žarnyno mikrobiomu ypač susidomėjo prieš 5-6 metus, kai, panaudojus naujus molekulinės biologijos ir genetikos metodus, 2012 m. buvo baigtas Pasaulinis žmogaus mikrobiomo projektas.

Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad žarnyne gyvenančios bakterijos sudaro apie 60 proc. viso žmogaus kūno ląstelių, t. y, bakterijų yra beveik 1, 5 karto daugiau negu žmogaus organizmo ląstelių.

Sveiko žmogaus mikroorganizmų visuma - mikrobiomas - veikia kaip atskiras žmogaus organas: bakterijų gaminamos medžiagos aktyviai veikia žmogaus organizmo procesus, o šio organo pakitimai gali būti ne tik infekcinių, bet ir įvairių alerginių, metabolinių, degeneracinių ligų priežastimi ar rizikos veiksniu.

Su žarnyno mikrobiomo pakitimais susijusių ligų tyrimai jau 10 metų vykdomi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimo institute, tad XXXI tarptautinė konferencija, skirta aktualiems žmogaus viršinamojo trakto mikrobiomo klausimams, patikėta surengti Kaune.