KKPDA vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė tvirtino, kad visuomenės atsparumo kūrimas yra bendras visų sektorių reikalas. „Mums svarbu žinoti, kuo verslo bendruomenė gali prisidėti prie krašto saugumo stiprinimo ir tvarios plėtros“, – kalbėjo ji.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas padėkojo verslo atstovams už iniciatyvą ir pristatė savivaldybės įdirbį civilinės saugos srityje. „Mūsų strategija – bendradarbiavimas. Organizuojame pratybas, kuriose dalyvauja šauliai, ugniagesiai gelbėtojai, medikai, policija, visuomeninės organizacijos. Kauno rajone turime daugiau kaip penkis tūkstančius verslo subjektų, todėl partnerystė su verslu mums irgi labai svarbi“, – pabrėžė meras.

Kauno rajono civilinė sauga per pastaruosius metus stipriai pažengė į priekį. Vien šiemet šiai sričiai skirta daugiau kaip milijonas eurų, 600 tūkst. eurų – vaizdo stebėjimo kameroms įrengti. Inventorizuota 418 priedangų, įrengta 12 perspėjimo sirenų, įsigyti trys visiškai sukomplektuoti civilinės saugos konteineriai, planuojamos naujos požeminės ir antžeminės priedangos.

Kauno rajono civilinė sauga per pastaruosius metus stipriai pažengė į priekį.

Daug vertingos patirties sprendžiant civilinės saugos klausimus Kauno rajono savivaldybės vadovas atsivežė iš Izraelio ir Suomijos. „Šios valstybės ruošėsi ekstremalioms situacijoms daugiau kaip 70 metų, tuo tarpu kai kurios Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, pabudo tik neseniai, kai grėsmė tapo akivaizdi“, – pastebėjo meras.

Diskusijoje dalyvavę verslo atstovai pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip įmonės galėtų prisidėti prie saugumo stiprinimo. Bendrovės „Požeminės linijos“ vadovas Artūras Račkauskas pastebėjo, kad, sekant savivaldybės pavyzdžiu, mobiliųjų civilinės saugos konteinerių būtų pravartu įsigyti ir didesnėms įmonėms.

„Kopos“ generalinis direktorius Saulius Mudėnas tvirtino, kad jo vadovaujama spaustuvė apsirūpinusi autonominiu elektros tiekimu, kartu pastebėjo, kad daugelis Kauno LEZ įmonių neturi priedangų, nes anksčiau nebuvo reikalavimo jas įrengti.

Baldų įmonės „Freda“ vadovas Rimantas Varanauskas siūlė inventorizuoti, kokių žmogiškųjų ir materialinių išteklių turi įmonės ir kuo jos galėtų prisidėti esant ekstremaliai situacijai. „Roštis reikia dabar. Turime sandėlių, generatorių, kitokių strateginių dalykų, būtina išsiaiškinti poreikius, viską įvertinti“, – kalbėjo verslininkas. R. Stankevičienė pastebėjo, kad jau dabar būtų galima sudaryti išankstines sutartis tarp įmonių ir valdžios institucijų.

Žilvinas Bliujus, „Transrifus“ generalinis direktorius, siūlė sudaryti slėptuvių ir priedangų elektroninį žemėlapį. Kauno rajono savivaldybės Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aistė Sinkevičienė tvirtino, kad operatyviam visuomenės informavimui bus galima pasitelkti savivaldybės mobiliąją programėlę, kitus informacijos kanalus.

Konsultacijas ir mokymus visoje Lietuvoje rengiančios SDG grupės generalinis direktorius Eduardas Jasas informavo, kad jo vadovaujamoje įmonėje yra specialus departamentas, padedantis organizacijoms rengti ekstremalių situacijų valdymo planus.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra pakvietė verslo įmones kartu dalyvauti civilinės saugos pratybose, siūlė surengti mokymus.