Visvaldas Matijošaitis: tebeskambantys laukinės privatizacijos atgarsiai Kauno Ąžuolyne Pereiti į pagrindinį turinį

Visvaldas Matijošaitis: tebeskambantys laukinės privatizacijos atgarsiai Kauno Ąžuolyne

2025-05-02 10:51

Kaunas pasikeitė iš esmės: nuo investicijų į miestui ir šaliai svarbius objektus iki viešųjų erdvių renesanso. Visa tai daro miestą gyvą, pilną veiksmo. Tačiau vis dar turime vietų tarsi įstrigusių laike. Ne todėl, kad trūksta vizijos ar lėšų, bet dėl kelių piktybiškų veikėjų, praeities klaidų ir dešimtmečius vilkinamų procesų: nei pats tvarkau, nei kitiems leidžiu.

Sunku suprasti, ko siekė senieji Kauno politikai, lengva ranka skaldydami aplink Ąžuolyną esančias teritorijas ir vieną po kitos tyliai atriekdami jas privatininkams.

Kažkada tokios machinacinės schemos gal buvo norma, bet tikrai ne dabar. Baigiame surinkti visus išparceliuotus plotus, kad jie sugrįžtų kauniečiams. Vienas iš pavyzdžių – Vytauto parkas, kuris jau seniai turėjo būti pilnai sutvarkytas, bet dabar stovi pusiau skustas, pusiau luptas.

Nusikaltimas miestui bei jo žmonėms padarytas daugiau kaip prieš 30 metų, atidavus Vytauto parką ir Dainų slėnį į privačias rankas. 1992 m. įvyko garsioji privatizacija, kuomet valstybinis turtas buvo kapitalizuotas ir virto privačiu.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Kažkam atiteko atrakcionai, kažkam suoliukai ar įvairūs statiniai. Riebaluotų pirštų prie skanaus kąsnio netrūko. Šiandien matome rezultatą: Vytauto parke stovi apleisti, apgriuvę, netinkami naudoti statiniai. Tokį pat vaizdą dar labai neseniai kauniečiai matė ir Dainų slėnyje.

Su Dainų slėniu Kaunas įrodė, kad praeities klaidos ištaisomos. Po vadinamosios „čekinės privatizacijos“ miestas susigrąžino sakralią erdvę ir prikėlė naujam gyvenimui: sėkmingai nuaidėjo Dainų šventės 100-metis, vien šiemet suplanuoti keturi koncertai, žmonės ir bendruomenės ten puikiai leidžia laiką.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Vytauto parko situacija – analogiška. Noriu pabrėžti, kad tai ne „pasišpagavimas“ su privačia nuosavybe, o kova už viešą interesą, už istoriją, gamtos ir kultūros paveldo atkūrimą ir seniausio Kauno parko prikėlimą naujam gyvenimui.

Miestas siūlo taikų kelią – už sąžiningą kainą išpirkti privatininkų turtą visuomenės poreikiams, tačiau iki šiol atsimušame į abejingumo sieną: skundai, teismai, trukdymas ar tiesiog tyla. Kokie tokių veikėjų motyvai – pasakyti sunku, galbūt jiems tai savotiška fetišo forma.

Nepaisant visko, Vytauto parko prieigose judame į priekį: 90 proc. kapitalinio remonto darbų jau atlikta Miko Petrausko Scenos menų mokykloje ant Parodos kalno. Vasarą objektą priduosime ir iki rugsėjo pasirūpinsime baldais bei kita reikiama įranga, kad auklėtiniai naujus mokslo metus pradėtų gražiose ir jaukiose patalpose.

Riebaluotų pirštų prie skanaus kąsnio netrūko.

Pokyčių sulauks ir netoliese stovintis mūrinis kurhauzas. Kitą savaitę pasirašome sutartį su rangovais, kurie įsipareigos per metus pastatą sutvarkyti ir pritaikyti tos pačios Scenos menų mokyklos veiklai.

Miestas turi aiškią viziją – sukurti gyvą, bendruomenės poilsiui skirtą parką, kuriame skambėtų vaikų juokas, vyktų renginiai. Namų darbai padaryti – atlikta gyventojų apklausa, pagal jos rezultatus paruošta Vytauto parko sutvarkymo galimybių studija. Miestas rengia detalųjį planą, formuojant vieną nedalomą sklypą visoje Vytauto parko teritorijoje.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Beveik 8,5 ha teritoriją esame suplanavę pritaikyti kauniečių poilsiui, aktyviam laisvalaikiui, pramogoms ir įvairiems renginiams. Kaip ir Ąžuolyne, Vytauto parke išsaugosime parko savitumą, sutvarkysime apleistus takelius, suvienodinsime mažąją architektūrą. Vytauto parkas – mūsų visų, todėl jaučiame pareigą jį atverti žmonėms.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra