ŽMOGUS, SUPĘS LIETUVIŠKOS MOKYKLOS LOPŠĮ

Ką šiais laikais žinome apie Juozą Damijonaitį? Nebent tai, kad to žmogaus pavarde yra pavadinta gatvė Aleksote. Ir tik nedaugelis pasako, kad J.Damijonaitis – vienas pirmųjų lietuviškų vadovėlių autorius ir pedagogas.

J.Jablonskio bendražygis

Šiemet, kai pažymimos J.Damijonaičio gimimo 145-osios ir mirties 90-osios metinės, mokytojai, atvedę moksleivius į Petrašiūnų kapinių panteoną, prie Jono Jablonskio kapo, nė žodeliu neužsimena apie greta palaidotą J.Damijonaitį. O juk būtent pradinių klasių moksleiviams jis vienas pirmųjų parašė lietuviškų vadovėlių, draugavo su J.Jablonskiu.

Apie šią asmenybę daugiau sužinojome, užsukę į viename A.Mickevičiaus gatvės name veikiantį privatų J.Damijonaičio butą-muziejų. Jame gyvena ir jį prižiūri šios asmenybės giminaitė gydytoja Birutė Bytautienė. Tačiau prieš tai žvilgtelėkime į pagrindines J.Damijonaičio gyvenimo datas.

Dirbo iki mirties

Gimęs Suvalkijoje, mokėsi dabar 150-ąjį gimtadienį pažyminčioje Veiverių mokytojų seminarijoje – vienintelėje iki Pirmojo pasaulinio karo lietuvių mokytojų rengimo įstaigoje. Tiesa, joje viskas buvo dėstoma rusų kalba ir buvo draudžiama net tarpusavyje kalbėtis lietuviškai, tačiau seminaristai to nepaisė – dalyvavo pogrindinėje organizacijoje, leido lietuvišką laikraštėlį. Vis dėlto baigusieji seminariją negalėjo likti dirbti Lietuvoje. Tad jaunas mokytojas J.Damijonaitis 1890–1914 m. dirbo Lenkijoje, o Pirmojo pasaulinio karo metais – evakuotoje į Rusijos Jaroslavlio miestą Marijampolės berniukų gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. Vėliau atsidūrė Voroneže, kur dirbo ir Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti.

1918 m. grįžęs į Lietuvą, Kaune mokytojavo Aleksoto pradžios mokykloje ir tų pačių metų rudenį buvo paskirtas Švietimo ministerijos įgaliotiniu Kauno miestui. Iki mirties (1926 m.) dirbo Kauno miesto pradžios mokyklų inspektoriumi, faktiškai visiškai iš naujo sukūrė Kauno pradžios mokyklų tinklą, kartu rengdamas naujus vadovėlius pradžios mokykloms.

V.Kudirkos pėdsakas

Anot B.Bytautienės, J.Damijonaitis pateko į Veiverių mokytojų seminarijos slaptąsias mokinių kuopeles per Vincą Kudirką, kurį gerai pažinojo būsimų vadovėlių autoriaus vyresnysis brolis Antanas. "Įsitraukęs į slaptą veiklą, J.Damijonaitis pats pradėjo žadinti lietuvybę tarp seminaristų, ir, mokytojaudamas Lenkijoje, parašė savo pirmąjį lietuvių kalbos pradžiamokslį "ABC". Jo viršelį nupiešė pats M.K.Čiurlionis, – pagarbiai paėmė į rankas išsaugotą unikalią ploną knygutę B.Bytautienė. – Po kelerių metų J.Damijonaitis parašė ir išleido "Trumpą lietuvių kalbos gramatiką", "Aritmetikos vadovėlį" lietuvių kalba.

Norėdamas įgyti kvalifikuoto lietuvių kalbos mokytojo teises, J.Damijonaitis susirašinėjo, tarėsi su J.Jablonskiu ir, būdamas jau vedęs Stefaniją Karčiauskaitę, 1909 m. Marijampolės gimnazijoje išlaikė lietuvių kalbos egzaminą", – pasakojo pašnekovė, sėdėdama prie tarpukario laikus menančio stalo, kuris čia radosi, kai minėto laikotarpio pabaigoje J.Damijonaičio žmona įrengė butą viename A.Mickevičiaus gatvės name.

Rinkosi šviesuomenė

Minėtame bute B.Bytautienė, kurios močiutė buvo J.Damijonaičio sesuo, pradėjo 1960 m, kai S.Damijonaitienei tapo sunku prižiūrėti didelį gyvenamąjį plotą. Ilgainiui Birutė apsigyveno pas S.Damijonaitienę, girdėjo daug jos pasakojimų apie vyrą, kuris tik paskutinius aštuonerius savo gyvenimo metus dirbo Kaune, gyveno Aleksote.

Pasak pašnekovės, apie J.Damijonaitį yra pasakojusi ne tik jo žmona, bet ir jos, Birutės, močiutė. "Jo tėvai buvo turtingi ūkininkai iš Suvalkijos. Į tėvų ūkį, vadintą net dvareliu, rinkdavosi to meto šviesuomenė, tarp kurių būdavo ir Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius. Jaunimas dainuodavo, šokdavo ir grodavo šukomis, pjūklu, šaukštais. Tokių vakarėlių metu dvarelyje pleveno lietuvybės dvasia, kildavo diskusijos", – pasakojo B.Bytautienė, praverdama didžiajame buto kambaryje senos knygų spintos duris.

Tokių vakarėlių metu dvarelyje pleveno lietuvybės dvasia, kildavo diskusijos.

Vertingi eksponatai

Bute iki šiol pagarbiai saugomi asmeniniai J.Damijonaičio daiktai: įvairūs rašybos reikmenys, kaklaraištis, portsigaras su paskutiniais gyvenimo metais susuktu papirosu, 90 metų senumo cigaras, pensnė, nedideli odiniai segtuvai su J.Damijonaičio dokumentais, tarp kurių yra per Pirmąjį pasaulinį karą Voroneže dirbusio pirmųjų mokyklinių lietuviškų vadovėlių autoriaus ranka rašytų laiškų.

Pašnekovės nuomone, bene vertingiausi eksponatai – būtent laiškai, J.Damijonaičio 1909 m. parašytos ir dukroms dedikuotos knygos "Trumpa lietuvių kalbos gramatika", 1906 m. išleisti pradžiamokslis "ABC" su M.K.Čiurlionio piešiniu bei "Rašymo ir skaitymo pradžiamokslis". Į šiuos unikalius leidinius kartais užsuka pasižiūrėti privatūs asmenys. Tuomet jie išgirsta ir įdomių pasakojimų apie sovietmečiu čia virusį gyvenimą.

Ryšys su V.Vitkausku

Įdomu, kad šiame A.Mickevičiaus gatvės name, kur dabar veikia privatus J.Damijonaičio muziejus, sovietmečiu gyveno dvi žinomos šeimos – 1926 m. pabaigoje mirusio J.Damijonaičio našlė Stefanija su dukra bei žentu ir generolo Vinco Vitkausko šeima. Pasirodo, ši draugystė nebuvo atsitiktinė – J.Damijonaičio ir V.Vitkausko žmonos buvo seserys.

Ir neatsitiktinai jaunos mirusios Damijonaičių dukters Aldonos portretinę fotografiją puošia paties V.Vitkausko piešinys su jo dedikacija. Paauglė B.Bytautienė sovietmečiu šiuose namuose matydavo prie balta staltiese dengto stalo sėdinčią tarpukario laikų Kauno šviesuomenę.

Tesi duotą pažadą

Po S.Damijonaitienės mirties 1971 m. B.Bytautienė paliko jos namus, kuriuose liko gyventi Damijonaičių dukra pianistė ir pedagogė Birutė, ištekėjusi už lietuviškos keramikos mokyklos kūrėjo profesoriaus Liudviko Strolio.

1996 m. B.Bytautienė sugrįžo gyventi pas garbaus amžiaus Strolius, tačiau jie vienas po kito numirė, nepalikę palikuonių. J.Damijonaičio dukra prieš savo mirtį prašė Birutės saugoti tėvų atminimą. B.Bytautienė iki šiol tesi duotą pažadą – privačiame bute-muziejuje saugomi J.Damijonaitį ir Strolius menantys daiktai, jų kūriniai, kurie štai jau 20 metų prieinami besidominantiesiems minėtų iškilių žmonių gyvenimu, kūryba.

Atminimo ženklai

*1933 m. viena iš Aleksoto gatvių Kaune pavadinta J.Damijonačio vardu taip vadinasi ir dabar.

*1937 m. J.Damijonaičio vardu pavadintą pradžios mokyklą Aleksote vokiečiai susprogdino 1944 m.

*1990 m. prie namo A.Mickevičiaus g. 16 atidengta memorialinė lenta (skulpt. Leonas Žuklys).

*1998 m. Kaune, Mickevičiaus g. 16, įkurtas J.Damijonaičio privatus butas-muziejus.

*2016 m. B.Bytautienė parašė nedidelės apimties knygelę "Juozas Damijonaitis", kurią ji ketina dovanoti mokykloms.