Šis eismo įvykis nutiko 2023-iųjų gegužės 23-iosios vakare, apie 21 val., Karaliaus Mindaugo prospekto pėsčiųjų perėjoje, esančioje „Žalgirio“ arenos prieigose.

Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Ingos Ramanauskaitės pranešime apie įsigaliojusį sprendimą šioje civilinėje byloje teigiama, kad 15-metė, partrenkusi minėtoje pėsčiųjų perėjoje nukentėjusiąją, tada ne tik važiavo ja nenulipdama nuo paspirtuko, bet ir vežė šiuo kitą asmenį, t.y. grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles.

Maža to – buvo nustatyta ir, kad penkiolikmetė tada apsimelavo, registruodamasi pavežėjimo paslaugų platformoje „Bolt“ prieš pasinaudodama jos elektriniu paspirtuku, jog yra pilnametė, t.y. nurodė melagingą savo gimimo datą.

Po šio eismo įvykio 53-ejų metų nukentėjusiajai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes nukritusi ant grindinio dėl sužalotos čiurnos ji nebegalėjo atsistoti – prireikė greitosios medikų, vežusios ją traumatologams, pagalbos. Ir šios traumos gydymas truko ne vieną mėnesį.

Nukentėjusioji prašė teismo priteisti jai dėl šio įvykio patirtą 1134, 90 eurų turtinę žalą ir 500 eurų neturtinę, dar vadinamą moraliniu atlygiu. Pastarąjį nukentėjusioji grindė tuo, kad, būdama sportinių šokių klubo nare, dėl patirtos traumos turėjo praleisti jo vasaros stovyklą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė minėtus nukentėjusiosios ieškinius tenkino pilnai. Ir priteisė juos lygiomis dalimis iš nepilnametės Kelių eismo taisyklių pažeidėjos tėvų. Iš jų priteistos ir nukentėjusiosios patirtos bylinėjimo išlaidos – 968 eurai už advokatės paslaugas.

Pranešime apie tokį teismo sprendimą teigiama, kad ši byla yra aiškus signalas tiek tėvams, tiek nepilnamečiams, kad elektriniai paspirtukai nėra pramoga be taisyklių. Tai – transporto priemonė, kurios neteisingas ir neatsakingas naudojimas gali sukelti rimtas teisines pasekmes.

Tiesa, nepilnametės Kelių eismo taisyklių pažeidėjos tėvai dar bandė šį Kauno apylinkės teismo sprendimą skųsti aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui, prašydami nukentėjusiosios ieškinį atmesti arba sumažinti. Vienas iš šio jų prašymo motyvų buvo tas, kad nukentėjusioji gydėsi patirtą traumą privačiai, todėl jie nelinkę sutikti su jos patirta turtine žala, nes gydymasis valdiškoje įstaigoje būtų tiek nekainavęs. Tačiau Kauno apygardos teismas ne per seniausiai jų skundą atmetė, palikdamas galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir šis įsiteisėjo.