Antradienį po pietų Kauno kriminalistai sulaukė banko pranešimo apie jiems įtarimus sukėlusią situaciją – garbaus amžiaus moteris (gim. 1950 m.) prieš valandą išsigrynino 15 tūkst. eurų, taip pat vis bando atlikti 5 tūkst. eurų pavedimą į kitą sąskaitą. Į banko darbuotojų perspėjimus moteriai nesureagavus, nedelsiant išvyko Reagavimo valdybos ir kriminalinės policijos pareigūnai, kuriems moteris iš karto durų neatidarė, rusų kalba kalbėjo su tariamu banko darbuotoju. 

Galiausiai pareigūnams pavyko moterį įkalbėti atidaryti duris ir pasikalbėti. Namuose pas senjorę rasti 15 tūkst. eurų, o pavedimus, kuriuos ji bandė atlikti, banko darbuotojai operatyviai užblokavo.

Pastaraisiais metais sukčių metodai tampa vis sudėtingesni, o jų žinutės – įtikinamesnės.

„Džiaugiamės, jog bendradarbiaujant institucijoms operatyviai pavyko užkardyti nusikalstamą veiką“, – sakė Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksėj Gubenko. 

Pasak jo, pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gyventojai tampa finansinių sukčių aukomis, įsitraukdami į tariamas investavimo sistemas. Policijos pareigūnai primena, kad, kilus įtarimams dėl pasiūlymo investuoti, visada verta pasitarti su specialistais, pasitikrinti informaciją internete, įsitikinti, ar veikla registruota ir prižiūrima.

Per šių metų septynis mėnesius visoje Lietuvoje fiksuota beveik 2,5 tūkst. sukčiavimo atvejų – tai beveik trečdaliu daugiau nei pernai metais.

„Pastaraisiais metais sukčių metodai tampa vis sudėtingesni, o jų žinutės – įtikinamesnės. Tad labai svarbu išlaikyti kritinį mąstymą, neprarasti budrumo ir prieš priimant finansinį sprendimą pasitarti su artimaisiais ar susisiekti su policija“, – patarimais dalijosi A. Gubenko.