ILGAI LAUKTAS BUMERANGAS: R. MORKEVIČIAUS ŽUDIKUI PAREIKŠTI SOLIDŪS IEŠKINIAI

Prieš Kauno apygardos teismą stojo Estijos Respublikos pilietis Imre Arakas, dėl savo kruvino verslo, susijusio su užsakomosiomis žmogžudystėmis, turintis „mėsininko“ pravardę. Šis 65-erių metų buvęs imtynininkas kaltinamas ir 24-eriais metais jaunesnio garsaus Lietuvos kovos menų atstovo Remigijaus Morkevičiaus, kuris taip pat neišvengė akistatų su Temide, nužudymu.

Šaudė Aleksote ir Šilainiuose

I. Arakui, kuris buvo perduotas Lietuvai 2023-iųjų pradžioje, jos prašymu ir Dublino aukštesniojo teismo sprendimu, yra pareikštas kaltinamas tais pačiais 2016-aisiais, kai buvo nušautas R. Morkevičius, pasikėsinus ir į kito su Kauno gaujomis siejamo asmens – Gijos Zabachidzės gyvybę.

Minėtu pasikėsinimu, portalo kauno.diena.lt žiniomis, siekta tokių pačių tikslų, kaip ir nužudant su „Agurkiniais“ sietą Deimantą Bugavičių, kuris buvo nušautas 2015-ųjų lapkritį.

I. Arakui šioje byloje yra pareikštas kaltinimas, veikiant organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, Tomu Helin, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl jo mirties, ir dar nenustatytais asmenimis, pasikėsinus kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu iš savanaudiškų paskatų nužudyti G. Zabachidzę bei tokiomis pačiomis aplinkybėmis nužudžius R. Morkevičių. Ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, kuriais buvo padaryti šie nusikaltimai, bei šaudmenimis.

Imre Arakas/Regimanto Zakšensko nuotr.

I. Arakui pareikštame kaltinime minimas T. Helin, miręs 2021-aisiais, taip pat buvo estas – narkotikų kontranbandininkas, kurį Estijos policija laikė vienos nusikalstamos grupuotės lyderiu.

Į G. Zabachidzę buvo pasikėsinta 2016-ųjų liepos 22-osios naktį Aleksoto kotedžų kvartale, kuomet į jį pro pravirą langą buvo paleisti keli šūviai iš šaunamojo ginklo su duslintuvu. Tačiau, anot teisėsaugininkų, G. Zabachidzė išgyveno greitosios medicinos pagalbos medikams suteikus jam neatidėliotiną pagalbą. Kitų šaltinių teigimu, G. Zabachidzės tada patirti kaklo sužalojimai, dėl kurių jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas, buvo nesunkūs.

R. Morkevičius buvo nušautas 2016-ųjų gruodžio 21-ąją, apie 20 val., prie Baltų prospekto 31-ojo namo, kuriame gyveno, laiptinės, grįžtantis iš treniruotės sporto klube. Į jį, anot teismo medicinos ekspertų, buvo paleisti septyni šūviai. Anot teisėsaugininkų, – iš automatinio šaunamojo ginklo. R. Morkevičiui žūties valandą buvo 34-eri.

Nukentėjo dvi moterys ir trys vaikai

Nukentėjusiomis dėl R. Morkevičiaus nužudymo pripažintos dvi moterys yra pareiškusios I. Arakui ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos. Jos prašo moralinio atlygio ne tik sau, bet ir trims nepilnamečiams vaikams, turintiems R. Morkevičiaus pavardę.

Buvusi jo sugyventinė R. O. yra pareiškusi 150 tūkst. eurų ieškinį. Be to, kaip įstatyminė dviejų nepilnamečių vaikų atstovė, dar prašo priteisti jiems abiem po 50 tūkst. eurų.

Buvusi R. Morkevičiaus draugė A. P. prašo priteisti jai 30 tūkst. eurų neturtinę žalą. Tokį patį ieškinį ji pateikė ir kaip įstatyminė savo nepilnamečio vaiko atstovė.

12 357, 40 eurų ieškinį I. Arakui yra pareiškęs ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos arba „Sodros“ Kauno skyrius. Tik jis siejamas su patirta turtine žala.

Remigijus Morkevičius (T.Urbelionio/BNS nuotr.)

Kaip jau buvo skelbta, susipažinęs su Lietuvos kriminalinės policijos biuro, atlikusio šį ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, surinktais įrodymais, aktyviai bendradarbiaujant bei keičiantis informacija su Estijos, Lenkijos, Airijos, Ispanijos bei Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, I. Arakas pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikaltimų.

Ne viskas įrodyta?

Europos teisėsaugos pareigūnams dėl jau minėto savo kruvino verslo gerai žinomas I. Arakas, beveik du dešimtmečius gyvenęs prabangiame Ispanijos kurorte, buvo sulaikytas 2017-aisiais Airijoje, kur tų pačių metų balandį rengėsi nužudyti žinomą vietinio nusikalstamo pasaulio atstovą. Už šio Dubline veikiančios gaujos lyderio žmogžudystę I. Arako laukė 100 tūkst. eurų atlygis. Tačiau viskas baigėsi Airijos teismo nuosprendžiu, kuriuo 2018-ųjų gruodį I. Arakui buvo skirtas šešerių metų įkalinimas.

2020-ųjų lapkritį, atlikdamas šią bausmę, I. Arakas buvo apklaustas, surengus vaizdo konferenciją tarp Kauno apygardos teismo ir Airijos kalėjimo, ir D. Bugavičiaus nužudymo byloje. Tačiau tik kaip liudytojas. Ir teigė tą patį, ką ir ikiteisminio tyrimo metu, Lietuvos teisėsaugininkų prašymu, jį apklausiusiems Airijos pareigūnams, – kad pirmą kartą išgirdo D. Bugavičiaus vardą ir pavardę, kai buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Jame buvo nurodyta ir D. Bugavičiaus pavardė, ir kas jam atsitiko. I.Arakas tada teigė, tik jam pareiškus įtarimą dėl D. Bugavičiaus nužudymo, pirmą kartą išgirdęs ir apie Ričardą Baiką bei savo tautietį Arle Grabbi, stojusius prieš Kauno apygardos teismą dėl šio nusikaltimo. Tačiau neneigė, kad pažįsta kitą savo tautietį, kuris buvo teisiamas kartu su minėtais asmenimis ir, kaip ir jie, pripažintas kaltu, – Hansą Eriką Ehvertą. Detalizuoti judviejų santykių I. Arakas nenorėjo, bet tikino, kad H. E. Ehvertas nėra labai geras jo pažįstamas. Tikindamas tada, kad net nebuvo D. Bugavičiaus nužudymo dienomis Lietuvoje, I. Arakas neneigė, kad čia lankėsi. Tačiau taip pat nenorėjo šios temos labiau detalizuoti.

I. Arakas buvo apklaustas D. Bugavičiaus žudikų teisme jų advokatų prašymu. Ir po jo parodymų, kuriuos I. Arakas apie pusvalandį skaitė iš lapo, kuriame iš anksto juos pasirašė, kaltinamieji D. Bugavičiaus nužudymu klausimų jam neturėjo, kas taip pat yra iškalbinga detalė.

Pagal pareikštą kaltinimą R. Morkevičiaus nužudymo bei pasikėsinimo į G. Zabachidzę byloje I. Arakui gresia įkalinimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Imre Arakas (D. Dargio archyvo, Vilmanto Raupelio nuotr.)

Vien gimtojoje Estijoje I. Arakas, beje, buvęs ne tik imtyninku, bet ir aktoriumi, yra teistas penkis kartus.

Pirmas blynas prisvilo

Pirmasis Kauno apygardos teismą pasiekusios I. Arako bylos posėdis šiandien truko vos penkiolika minučių.

Atidėti bylos nagrinėjimą buvo net dvi priežastys. Pirmiausiai, trys iš dviejų nukentėjusiųjų šioje byloje pateikė teismui prašymus. G. Zabachidzė – leisti jam dalyvauti šiame teismo procese nuotoliniu būdu, nes jis – ne Lietuvoje ir yra saugomas. O jau minėta A. P., kurios vardas ir pavardė sutampa su vieno iš nukentėjusiųjų per pernykštį išpuolį Laisvės alėjoje sutuoktinės, kuri, beje, taip pat ten buvo, bet turi tik liudytojos statusą, pranešė teismui, kad atidavė šiandien pirmenybę diplomų įteikimui vienoje iš aukštųjų mokyklų, o ne šiam teismo posėdžiui.

Antrąja priežastimi skelbti šiame teismo procese pertrauką tapo tai, kad ši byla buvo perduota teismui, neišvertus kaltinamojo akto į teisiamajam suprantamą kalbą. Šiandien I. Arakas dar kartą patvirtino, kad norėtų vertimo į anglų, o ne į estų kalbą. Prokuroras patikino teismą, kad kaltinamsis aktas į šią kalbą tebeverčiamas ir negalėjo atsakyti, kiek tai užtruks.

Dėl minėtos priežasties bei prasidedančio atostogų piko kitas teismo posėdis šioje byloje numatytas tik rugsėjo viduryje. Tačiau I. Arako advokatas teismą patikino, kad jo ginamasis, visiškai pripažįstantis savo kaltę, duos parodymus pats pirmas, nors tokio pobūdžio bylose dažniausiai tai įvyksta tik po visų teismo proceso dalyvių apklausų.

Pats I. Arakas šiandien teisme pasirodė netikėtame amplua, kurio nesugebėjo paaiškinti net jo advokatas. Teisiamasis labai ramiai reagavo ir į žiniasklaidos fotoobjektyvus, tačiau neatsakė į nė vieną šios atstovų bandytą užduoti klausimą.

Imre Arakas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip jau užsiminta, iš nukentėjusiųjų šiandien teisme dalyvavo tik R. O. Tačiau – nuotoliniu būdu. Bet sprendžiant, ar galima šiandien pradėti nagrinėti šią bylą, atsižvelgta į tai, kad kiti du nukentėjusieji, sprendžiant iš jų pateiktų prašymų, norėtų dalyvauti šiame teismo procese, tačiau šiandien negali.

Vienintelis klausimas, kuris buvo išspręstas šiandieninio posėdžio metu, – ką toliau daryti su I. Araku, kurio suėmimas baigiasi liepos 4-ąją. Prokuroras prašė jį pratęsti dar trims mėnesiams. Pats I. Arakas tam neprieštaravo.

Jo advokatas po posėdžio žiniasklaidai teigė, kad, nors teisiamasis ir pasirengęs viską papasakoti teismui, jo žinios yra labai ribotos, nes užsakymą nužudyti G. Zabachidzę ir R. Morkevičių jis gavo iš jau minėto savo tautiečio T. Helin, kuris, kaip jau užsiminta, prieš kelis metus mirė. Anot I. Arako advokato, savo mirtimi. O, kas T. Helin perdavė šį užsakymą, I. Arakas teigia nežinantis.

Be to, I. Arako advokatas patikslino, kad jo ginamasis tebėra įtariamuoju dėl D. Bugavičiaus nužudymo – toje šios bylos dalyje, kurioje ikiteisminis tyrimas dar tebevyksta.

Tačiau I. Arako advokatas paneigė vienoje interneto svetainėje skelbiamą informaciją, kad I. Arakui už G. Zabachidzės ir R. Morkevičiaus nužudymus žadėtas 200-250 tūkst. eurų atlygis. Anot I. Arako advokato, ši suma buvo gerokai kuklesnė.