Iškalbingas šleifas
Pagal prokurorės Gabijos Večerinskienės teismui pateiktą medžiagą, pernai spalį vienas iš vyriausių išpuolio Laisvės alėjoje dalyvių – 41-erių Vitalijus Zakrževskis išgirdo Kauno apylinkės nuosprendį už panašų smurtavimą ir anksčiau – įsibrovimą pro neužrakintas duris į vieną V. Krėvės prospekto butą ir ten buvusios moters sumušimą bei agresijos protrūkį, vainikavusį žodinį konfliktą Stoties gatvėje, per kurį jis aštuonis kartus smogė kitam vyrui į pilvą bei veidą, sulaužydamas akiduobę, ir porą kartų spyrė į įvairias kūno vietas, sulaužydamas šonkaulį. Už tai V. Zakrževskiui buvo skirtas 70-ies parų areštas, atidedant šios bausmės vykdymą devyniems mėnesiams, bet uždedant apykoję ir uždraudžiant nuo 22 iki 6 val. išeiti iš gyvenamosios vietos. O šiemet balandį V. Zakrževskio atžvilgiu buvo pradėta ir administracinė teisena už nepilnamečių vaikų nepriežiūrą.
Kitas kaltinamasis dalyvavus minėtame precedento neturinčiame išpuolyje, surengtame Laisvės alėjoje, – 30-metis Karolis Kavaliauskas pernai rugsėjį buvo sulaikytas magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas Klaipėda pakartotinai vairuojantis automobilį, atėmus iš jo tokią teisę. Dar vienas šios bylos kaltinamasis – taip pat 30-metis Juozas Minkevičius pernai spalį Neries krantinėje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir bandė nuo jų pabėgti. Kitų teisiamųjų atžvilgiu buvo pradėtos administracinės teisenos už leistino greičio viršijimą bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Teisiamųjų advokatai prieš prasidedant baigiamosioms kalboms informavo, kad jų ginamieji jau sumokėjo po 58 eurus, t.y. į lygias dalis padalintą Valstybinės ligonių kasos ieškinį už nukentėjusiesiems suteiktą pagalbą, suapvalinus gautą sumą, permokėdami po 50 centų. Be to, vienas iš kaltinamųjų – 39-erių metų Edgaras Rezajevas išklausė keturių valandų smurto prevencijos ir elgesio keitimo mokymus, o jau minėtas V. Zakrževskis dalyvavo penkių mėnesių Probacijos tarnybos Pykčio valdymo programoje ir ją sėkmingai baigė.
Paslaptys tapo viešos
Savo baigiamojoje kalboje prokurorė patvirtino, kad teisiamiesiems pareikšti kaltinimai viešosios tvarkos pažeidimu bei nesunkiu Ryčio Sadausko, kuris, ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvo pagrindiniu išpuolio taikiniu, sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų daugiausiai grindžiami vaizdo kamerų, įrengtų Kauno centre, įrašais. Tačiau identifikuoti išpuolio dalyvius padėjo ir įvykio vietos bei jos prieigų apžiūros metu rasti du kruvini metaliniai strypai, vienas – krūmuose, kitas – vijokliuose, bei krūmuose aptiktas toks pats peilis. Ant pastarojo rasta V. Zakrževskio kraujo, patvirtinančio, kad jis dalyvavo šiame išpuolyje, o ant vieno iš minėtų metalinių strypų – E. Rezajevo kraujo pėdsakų.
Be to, ant vieno kavinės, esančios priešais surengto išpuolio vietą, lauko staliuko, prie kurio, kaip įtariama, prieš pat šio skandalingo įvykio pradžią sėdėjo vienas iš bylos katinamųjų – netrukus 30-metį minėsiantis Tadas Mučinskas, galimai sekęs R. Sadauską ir sukvietęs bendrininkus į Laisvės alėją, buvo rastas paliktas telefonas.
Nustatyti ir automobiliai, kuriais išpuolio dalyviai atvyko į nusikaltimo vietą. Vienas iš jų – Lietuvoje neregistruotas „VW Golf“ su Norvegijos Karalystės valstybiniais numeriais. Suradus asmenį, kurio vardu „VW Golf“ buvo registruotas Norvegijoje, šis teigė pardavęs jį per tarpininkus jau minėtam vienam iš išpuolio Laisvės alėjoje bylos kaltinamųjų K. Kavaliauskui, tačiau, kadangi su juo nebuvo iki galo atsiskaityta, jis automobilio neišregistravęs. Konstatavusi, kad tai – bešeimininkis turtas, prokurorė pasiūlė teismui šį „VW Golf“ konfiskuoti valstybės naudai.
Antrasis automobilis, kuriuo atvyko išpuolio Laisvės alėjoje dalyviai, – „VW Passat“, registruotas kito kaltinamojo – J. Minkevičiaus mamos vardu. Apie 13.20 val. surengto išpuolio dalyviai buvo nustatyti tą pačią dieną, o jos vakare buvo sulaikytas ir minėtas „VW Passat“, kuriuo J. Minkevičius su T. Mučinsku pabėgo iš Kauno.
Griežčiausiai siūloma bausti du
Savo baigiamojoje kalboje prokurorė daugiausiai dėmesio skyrė R. Sadausko, kuris buvo įamžintas grįžtantis iš išpuolio vietos kruvinas, suplėšytais marškiniais ir svirduliuojantis, patirtiems sužalojimams, teigdama, kad jo parodymai nesutampa su nepriklausomo medicinos eksperto, nusamdyto teisiamųjų gynybos, bandančio ginčyti teismo medicinos specialisto išvadą, kuria R. Sadauskui konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kuria yra grindžiamas vienas iš pareikštų kaltinimų.
Tačiau prokurorė pripažino, kad nepavyko nustatyti išpuolio motyvų, nes jų neatskleidė nei nukentėjusieji, nei kaltinamieji, dėl ko ir pateiktas kaltinimas dėl nesunkaus R. Sadausko sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų.
Prieš įvardydama teisiamiesiems siūlomas bausmes, prokurorė konstatavo, kad nors jie prisipažįsta tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tai iš esmės neginčija ir R. Sadausko sužalojimo, kurio jie nelinkę pripažinti. Be to, nėra jokių kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančios – kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir kai kuriems jos nariams esant recidyvistais. Tai ir lėmė, kad dviem pastariesiems – jau minėtam V. Zakrževskiui ir 32-ejų Lukui Ščerbinskui pasiūlytos didesnės bausmės, negu bendrininkams. Turėta galvoje tai, kad jau 7 kartus už turto prievartavimą, plėšimą, išžaginimą teistas L. Ščerbinskas išpuolio Laisvės alėjoje metu buvo vos prieš metus paleistas iš kalėjimo, o V. Zakrževskis dar buvo neatlikęs teismo skirtos bausmės.
Sudėtinga aritmetika
J. Minkevičiui, kuris, kaip akcentuota, būdamas nepilnamečiu, buvo nuteistas maksimalia tokio amžiaus nusikaltėliui bausme už nužudymą, ir yra teistas ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje bei Švedijoje, prokurorė už viešosios tvarkos pažeidimą pasiūlė 50-ies parų areštą, o už nesunkų R. Sadausko sveikatos sutrikdymą – dvejus metus laisvės atėmimo, skiriant galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Tokios pačios realaus laisvės atėmimo bausmės, nes švelnesnės, prokurorės teigimu, nebus veiksnios, pasiūlytos ir aktyviausiai, kaip nustatyta, R. Sadauską žalojusiems E. Rezajevui, teistam ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, K. Kavaliauskui, kuris būdamas nepilnamečiu, jau buvo teisiamas už plėšimą, o po to teistas ir užsienyje, 31-erių Rokui Sipavičiui, kuris Lietuvoje dar neteistas, bet teistas Švedijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose, bei 41-erių Gyčiui Kukliauskui, kuris galimai buvo išpuolio organizatoriumi.
Dvejų metų laisvės atėmimo bausmė pasiūlyta ir T. Mučinskui, kurio vienas iš teistumų – taip pat už nužudymą, neakcentuojant, kad ir jis aktyviai žalojo R. Sadauską. O jau minėtiems recidyvistams V. Zakrževskiui, tarp kurio iki išpuolio Laisvės alėjoje turėtų šešių teistumų – ir už išžaginimą bendrininkų grupėje, bei L. Ščerbinskui už viešosios tvarkos pažeidimą pasiūlytas 60 parų areštas, o už nesunkų R. Sadausko sveikatos sutrikdymą – pustrečių metų laisvės atėmimas, subendrinus šias bausmes skiriant galutinę – laisvės atėmimą dviem metams ir šešiems mėnesiams.
Tiesa, į siūlomas bausmes turėtų būti įskaitytas ir laikas, kurį teisiamieji jau praleido už grotų, būdami suimti. Taigi, J. Minkevičius, kuris buvo suimtas pusę metų, beveik trečdalį siūlomos bausmės jau yra atlikęs. Kaip ir T. Mučinskas, kuris buvo suimtas pusšešto mėnesio. Ketvirdalį siūlomos bausmės jau yra atlikę ir puspenkto mėnesio buvęs suimtas K. Kavaliauskas bei G. Kukliauskas, kuris buvo suimtas penkis mėnesius. Po penktadalį pasiūlytos bausmės yra atlikę beveik pusę metų buvęs suimtas L. Ščerbinskas ir pusšešto mėnesio buvęs suimtas V. Zakrževskis. O R. Sipavičius, buvęs suimtas tik du mėnesius, yra atlikęs tik apie dešimtadalį siūlomos bausmės.
Prokurorė prašė teismo įvertinti atskirąja nutartimi ir nukentėjusiųjų poziciją, turėdama galvoje, kad jų parodymai nesutapo su vaizdo kamerų įrašais, nė vienas iš jų nesikreipė dėl šio išpuolio į policiją, su ja nebendradarbiavo ir vengė vykti pas teismo medicinos ekspertus. O vieną iš nukentėjusiųjų – Egidijų Smailį pasiūlyta nubausti ir už vengimą atvykti į teismą bei duoti parodymus.
Kitame šios bylos posėdyje, numatytame po kelių savaičių planuojamos baigiamosios kaltinamuosius ginančių keturių advokatų kalbos. Ričardas Girdziušas gina tris teisiamuosius, Danius Svirinavičius ir Mindaugas Vagonis – po du. Jeigu jų kalbos ilgai neužtruks, kitame posėdyje turėtų būti suteiktas paskutinis žodis ir teisiamiesiems.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Laisvės alėjos muštynių dalyvių teismas
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Pasikeitė vietomis
Šiuo metu visi aštuoni teisiamieji – laisvėje. Tačiau už grotų yra atsidūręs šio išpuolio taikiniu buvęs R. Sadauskas. Kaip jau rašyta, šių metų vasario pabaigoje jis buvo suimtas įtariant jį labai sunkiu tarptautinio pobūdžio nusikaltimu, padarytu organizuotoje grupėje, – neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu ir gabenimu per skirtingas Europos valstybes bei jų realizavimu.
Per tuos beveik dvejus metus, kai ši byla perduota teismui, įvyko jau dvi R. Sadausko ir teisiamųjų akistatos. Viena – nuotoliniu būdu. Kita – gyvai.
Per pirmąją ant baltos sofos kažkokiame kambaryje sėdintis R. Sadauskas, prisiekęs, kad sakys tik tiesą bei įspėtas, kas gresia už melagingus parodymus, šiuos pradėjo nuo to, jog nė vieno teisiamojo nepažįsta ir niekada anksčiau nebuvo jų matęs. O apie įvykį, kurio aplinkybės domina teismą, prisimena tik tiek, kad pietavo tada su sūnėnu, Egidijumi, kurio pavardės nežino, ir Tadu, kuris turėjo planų įsidarbinti restorane „Grilintas Cinamonas“ vadybininku, bei šio sutuoktine prie minėto restorano lauko staliuko ir po to atsibudo ligoninėje.
„Atsimenu tik nuo ligoninės, nes turbūt nukritęs susitrenkiau galvą“, – teigė R. Sadauskas. O peržiūrėjus prie bylos prijungtus minėto restorano kaimynystėje esančios kepyklėlės vaizdo kameros įrašus, įamžinusios kaip iš kažkokio plyšio, panašu – kad iš tarpuvartės, tarsi tarakonai išlenda kažkokių ginkluotų žmogystų būrys bei puola kompaniją, sėdinčią prie restorano lauko staliuko, ir prokurorei pasiteiravus R. Sadausko, ar tas bėgantis ir mušamas asmuo yra jis, R. Sadauskas atsakė, kad nežino, nes iš arti jo nematė.
Antroji teisiamųjų ir R. Sadausko akistata įvyko beveik po pusmečio, per kurį pastarasis buvo suimtas ir prie teisme nagrinėjamos išpuolio prieš jį Laisvės alėjoje bylos buvo prijungta ir daugiau kaip metus nuo teisėsaugos besislapsčiusio šio nusikaltimo organizatoriumi laikomo G. Kukliausko byla. Pastarasis paprašė teismo papildomos R. Sadausko apklausos, teigdamas, kad turi jam klausimų. Kai kurie iš jų, užduoti tada G. Kukliausko į teismą konvojaus su antrankiais atvežtam R. Sadauskui – ar šiam buvo išduotas leidimas ginklui ir, ar buvo ikiteisminis tyrimas dėl jo laikymo pažeidimo arba panaudojimo, į kuriuos R. Sadauskas atsakė teigiamai, dar labiau sustiprino vieną iš pagrindinių versijų, dėl ko tada viskas įvyko.
Kaip jau rašyta, portalo kauno.diena.lt duomenimis, kelios dienos iki šio išpuolio toje pačioje Laisvės alėjoje G. Kukliausko sutuoktinei buvo grasinta neieškoti kaltų dėl jų dukters sužalojimo 2018-ųjų rugpjūtį, nes šeima tokių planų nebuvo atsisakiusi. Mažametė tada nukentėjo, kai važiuojant Nuokalnės gatve, buvo apšaudytas jos tėvo vairuojamas automobilis „BMW X5“. Tik laimingo atsitiktinumo dėka, jai tada nesunkiai sužeista tik koja. Viena iš versijų – kad skandalingi įvykiai Laisvės alėjoje yra įsisenėjusio konflikto, susijusio su minėtu išpuoliu Nuokalnės gatvėje, tęsinys.
Advokatų kontrataka
Remiantis kaltinamuoju aktu, J. Minkevičius ir K. Kavaliauskas per išpuolį Laisvės alėjoje buvo ginkluoti kastetais. O K. Kavaliauskas dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus. E. Rezajevas, R. Sipavičius ir G. Kukliauskas tada išbėgo su bendrininkais iš tarpuvartės ginkluoti metaliniais strypais. V. Zakrževskis išpuolio metu buvo paleidęs į darbą kumščius. Kaip ir vienintelis iki šiol sėkmingai besislapstantis šio išpuolio dalyvis – Dalius Dambrauskas. O L. Ščerbinskas su T. Mučinsku neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.
Viešosios tvarkos pažeidimas, kuriuo kaltinami teisiamieji, apima ir trims iš keturių nukentėjusiųjų padarytus nežymius sužalojimus ne tik kumščiais bei kojomis, bet ir metaliniais strypais, kastetais, peiliais, lauko baldais bei kitais nenustatytais žalojančiais daiktais. Už šį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jis priskiriamas nesunkiems.
R. Sadausko sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų jau priskiriams apysunkiems nusikaltimams. Ir už jį jau gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų ir daugiau jokios kitos alternatyvos nenumatyta.
Tačiau kaltinamųjų advokatai pateikė teismui nepriklausomų medicinos ekspertų išvadas, kad R. Sadauskui buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, nes piršto lūžis, dėl kurio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertas konstatavo jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas dar iki įvykių Laisvės alėjoje. Ir nors prokurorė prieštaravo minėtų išvadų prijungimui prie bylos, po vieno iš advokatų argumento, kad esant prieštaravimams, teismas turi juos vertinti ir pašalinti, bylą nagrinėjantis teisėjas Virginijus Kalkauskas šias išvadas prie bylos prijungė.
Jeigu teismas nuspręstų, kad ir R. Sadauskui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, Baudžiamasis kodeksas už tai numato penkis kartus mažesnę bausmę, kaip už nesunkų sveikatos sutrikdymą, – laisvės atėmimą iki vienerių metų. Nors kitiems trims nukentėjusiesiems konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdymą apima teisiamiesiems pareikštas kaltinimas viešosios tvarkos pažeidimu, už kurį gresianti maksimali bausmė, kaip jau užsiminta, – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaip taip pat jau užsiminta, duodami parodymus teismui, kaltinamieji teigė, kad pripažįsta tik jiems inkriminuojamą viešosios tvarkos pažeidimą. Ir daugiau jokių parodymų neduos. Tiesa, kai kurie iš jų dar buvo linkę pridurti, kad gailisi ir atsiprašo. Tik neaišku, kieno ir už ką – visuomenės už patirtus nepatogumus ir šoką?
(be temos)