MAKABRIŠKA KLEBONIŠKIO PASLAPTIS: DĖL VISKO KALTOS PATYČIOS?

Prieš Kauno apygardos teismą stojo Tomas Vaicenavičius, kurio sąžinę apie porą metų slėgė makabriška Kleboniškio miško paslaptis. Jo teismas virto kaltinamojo šia šiurpia žmogžudyste išpažintimi apie klaikų jo paties gyvenimą. Tačiau šią užgožė toks pats viešas teisiamojo motinos, nusamdžiusios sūnui vieną brangiausių advokatų, apsinuoginimas.

Bendrininkas pasislėpė

Kaip jau rašyta, minėtame kauniečių pamėgtame gamtos kampelyje užkasto Žilvino V., kurio tyčiniu nužudymu dėl chuliganiškų paskatų kankinant ar kitaip itin žiauriai kaltinamas T.Vaicenavičius, palaikai buvo aptikti tik po aštuonių mėnesių. O velionė asmenybė nustatyta pagal prie jo rastus dokumentus, kurių nepastebėjo žudikai. Šių paieška buvo dar sudėtingesnė ir užtruko daugiau kaip metus.

Tačiau prieš teismą stojo tik vienas iš jų – T.Vaicenavičius, kuriam  per jo aukai lemtingas 2016-ųjų Kūčias tebuvo devyniolika. O jo bendrininkui Audriui Subačiui, nekaltai apkaltinusiam Žilviną V. vagyste, kuriam dėl to buvo surengta ne vieną valandą trukusi egzekucija, tada buvo dvidešimt.

Tomas Vaicenavičius/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Pastarasis šiuo metu slapstosi. Kaip įtariama, užsienyje, todėl yra paskelbta jo tarptautinė paieška.

Bylon sugulusių įvykių išvakarėse A.Subačius buvo pas Žilviną V., kuriam tada buvo 26-eri, svečiuose. Ir nors pastarojo išsinuomotame bute tada buvo ir daugiau svečių, kitą dieną išsiblaivęs ir pasigedęs mobiliojo telefono, A.Subačius nusprendė, kad jį apvogė būtent užstalės šeimininkas. Nors Žilvinas V. niekada nebuvo teistas. O pats A.Subačius – ne tik už daugybę vagysčių, bet ir už turto suniokojimą.

Mįslingas šešiolikmetės vaidmuo

Pamokyti esą apsivogusį Žilviną V. nuspręsta Kūčių vakarą. Nors pastarasis po tos triukšmingos užstalės ir taip jau buvo nubaustas – išnuomoto buto šeimininkas artėjant šventėms išvarė jį į gatvę.

Tačiau tada jį priglaudė draugas, kaip paaiškėjo per T.Vaicenavičiaus teisme duotus parodymus, pats ir pranešęs, kad A.Subačiaus ieškomas Žilvinas V. yra jo bute viename P.Lukšio gatvės daugiabutyje. Iš ten pastarasis ir buvo išsikviestas A.Subačiaus pokalbio į kiemą. Ir dingo be žinios, nors jam surengtoje egzekucijoje be T.Vaicenavičiaus dalyvavo ir du šešiolikmečiai. Viena iš jų buvo teisiamojo mergina. Tiesa, minėti nepilnamečiai buvo tik šio šiurpaus nusikaltimo liudytojais.

Duodamas parodymus teisme, T.Vaicenavičius teigė, kad prisidėjęs prie prieš Žilviną V. smurtaujančio A.Subačiaus, jog minėtos šešiolikmetės akyse neatrodytų prasčiau už jį. Nes išvakarėse jiedu su savo mergina buvo susipykę, dėl to, kad ši buvo kartu su A.Subačiumi svečiuose pas Žilviną V.

Tiesa paaiškėjo jau po egzekucijos

„Bijojau, kad ji mane dabar gali palikti. Be to, pasitikėjau A.Subačiumi, kuris tikino, kad ketina tik pagąsdinti jo telefoną pavogusį Žilviną, jog šis jį grąžintų“, – teigė T.Vaicenavičius, esą pilnai pripažindamas savo kaltę.

Tačiau pradėjęs pasakoti, kas buvo po to, kai jie rado Žilviną V., daugiau minėjęs, ką darė A.Subačius „iš pykčio perkreiptu veidu“.

Pastarasis ne tik pirmasis pradėjęs mušti Žilviną V., nenustojusį neigti, kad ne jis pavogė telefoną, bet ir murkdęs šį baloje bei spardęs į galvą ir net ant jos šokinėjęs, kol auka prarado sąmonę. Tačiau teisiamasis neslėpė ir pats daužęs V.Žilviną prie konteinerio rastu mediniu durų apvadu, kol šis nuo smūgių lūžo. Be to, esant vos keliems laipsniams šilumos, dar liepęs A.Subačiaus nuolat mušamai ir spardomai aukai nusiauti batus. „Nežinau, kas man tada užėjo“, –toks buvo T.Vaicenavičiaus pasiaiškinimas.

Ar tu galėjai po viso to ramiai miegoti naktimis?

Be to, jis tikino, kad jiedu su A.Subačiumi manę, kad Žilvinas V., kurį jie paliko išrengtą ir basą, galų gale atsigaus ir pareis namo. Tačiau grįžę į įvykio vietą po dviejų dienų, rado jį susirietusį į kamuolį ir prišalusį prie žemės. Dėl to, slepiant jo palaikus, tesugebėta iškasti vos apie metro gylio duobę, todėl nužudytojo kūną teko dar apmėtyti pagaliais.    

Apie tai, kad iš tikrųjų Žilvinas V. buvo nekaltas dėl dingusio A.Subačiaus telefono, T.Vaicenavičius teigė sužinojęs tik jau po jo nužudymo. Kai dingęs telefonas buvo rastas. Ir paaiškėjo, kad A.Subačius, būdamas gerokai įkaušęs, tiesiog jį pametė.

Šokiruojantys ieškiniai

„Ar tu galėjai po viso to ramiai miegoti naktimis?“ – klausė T.Vaicenavičiaus Žilvino V. motina, pripažinta šioje byloje nukentėjusiąja ir prašanti 29 tūkst. eurų moralinio atlygio, nes tiek dabar būtų jos sūnui.

Žilvino V. sesuo, taip pat pripažinta nukentėjusiąja, prašo 50 tūkst. eurų moralinio atlygio. Nors, kaip portalui kauno.diena.lt prasitarė jos motina, dukra ketino pareikšti 200 tūkst. eurų ieškinį ir persigalvojo tik prieš pat teismo posėdį.

„Tai buvo mano vienintelis brolis“, – grindė savo ieškinio dydį Žilvino V. sesuo, prisipažinusi, kad paskutinį kartą buvo prie jo kapo, ant kurio iki šiol nėra paminklo, pernai – per lapkričio 1-ąją.

Kaip jau rašyta, Žilvino V. palaikai atsitiktinai aptikti baigiantis 2017-ųjų vasarai. Nors jo paieška buvo paskelbta dar prieš pusmetį – kitą dieną po jo gimtadienio, kuris buvo vasarį. Į policiją dėl vaikų globos namuose užaugusio Žilvino V. dingimo kreipėsi neoficiali jo globėja, greičiausiai bandžiusi jį pasveikinti su 27-uoju gimtadieniu, tačiau neradusi.

Melas kirto bumernagu

Žvėriškai nužudytas Žilvinas V. buvo palaidotas Kleboniškio miške, ties Narėpų kaimu, esančiu jau Kauno rajone. O dar tiksliau – už puskilometrio nuo čia besidriekiančio dviračių tako.

Nužudytojo motina prisipažino paskutinį kartą mačiusi sūnų prieš keturis metus iki tragedijos – kai jis, susipykęs su močiute, išėjo iš namų, į kuriuos grįžo iš Vaikų globos namų, kuriuose esą dėl blogo elgesio buvo nuo vienuolikos metų, jau sulaukęs pilnametystės.

Kaip ir duktė, Žilvino V. motina teigė maniusi, kad jis išvykęs dirbti į užsienį. Esą taip sakė paskambinęs vos kartą per tuos ketverius metus bei rašęs apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ – bendriems savo ir sesers draugams. Nors yra pagrindo įtarti, kad jis visą tą laiką buvo Kaune ir nelabai norėjo bendrauti su artimaisiais.

Įtariamieji Žilvino V. nužudymu buvo nustatyti tik 2018-ųjų rugsėjį.

Tačiau pavyko sulaikyti tik T.Vaicenavičių, kuris, kaip paaiškėjo, per tą laiką jau buvo spėjęs išgirsti ne vieną teismo nuosprendį. Šiandien 21-erių metų T.Vaicenavičiuas biografijoje – jau keturi teistumai.

A.Subačius, kuris taip pat po susidorojimo su Žilvinu V. dar buvo teistas, jau metus buvo ieškomas kaip pasislėpęs nuo jam skirto 90 parų arešto už eilinę vagystę.

Gina vienas brangiausių advokatų

Už Žilvino V. nužudymą T.Vaicenavičiui, kaip ir A.Subačiui, gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Jį gina vienas iš garsiausių Kauno advokatų – Ričardas Girdziušas.

Ričardas Girdziušas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Pirmiausiai į akis krito, kad šio teisiamojo, aiškiai besinaudojančio tuo, kad A.Subačius slapstosi, todėl galima visą kaltę versti jam, parodymai labai primena gerai išmoktą eilėraštį.

Be to, buvo prisimintas visas šio teisiamojo, dangsčiusio veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų, gyvenimas, kurį nuolat lydėjo patyčios mokykloje, dėl ko jam teko šias keisti.

Panašiai – kad buvo aplinkybių auka, T.Vaicenavičius pasakojo ir apie savo teistumus. Esą pirmasis buvo už nusikaltimą, padarytą po to, kai jį paliko pirmoji meilė. Tada jis iš skausmo ir pykčio atėmė iš kitos panašaus amžiaus mergaitės telefoną. Po to buvo teistumas dėl to, kad sumušė bendraamžį. Tačiau šis skriaudė jo kitos draugės brolį, o jis, žinodamas, kas yra patyčios, nesusivaldė to blogiečio nepaauklėjęs.

Iškalbinga motinos išpažintis

R.Girdziušo prašymu, jo ginamojo teisme liudijo ir šio motina, taip pat pro ašaras viešai atlikusi viso savo gyvenimo išpažintį.

Jos esmė – kad dėl to, jog sūnus teisiamas už tokį nusikaltimą, kalta ji, nesugebėjusi būti gera motina.

Su teisiamojo tėvu ji išskyrė, kai sūnui nebuvo nė trejų metų. Ir šį augino seneliai, nes ji iš pradžių sunkiai dirbo ir mokėsi, o kai susirado draugą, šis nesutiko, kad ji pasiimtų auginti sūnų. O šis nesugebėjo niekur pritapti ir psichologai jam vėliau nustatė socialinės raidos sutrikimą.

Vėliau – jai turint jau kitą draugą, su kuriuo susilaukė dar vieno sūnaus, šis jau neturėjo nieko prieš, kad jos vyresnėlis gyventų su jais. Tačiau šis, turbūt negalėdamas jai atleisti, kad nepasiėmė jo anksčiau, nesutiko.

O vos mėnesį iki bylon sugulusių įvykių ji pranešė teisiamajam, kad tuoksis su minėtu draugu ir kito jos sūnaus tėvu. Ir esą tai taip pat galėjo turėti įtakos tam, kuo šiandien kaltinamas jos sūnus. Nors ji tuo ir netikinti, nes jis tikrai buvo geras vaikas.

Kitas šios bylos posėdis numatytas jau tik rugsėjį.