Kaltinimas – iškalbingas
Kaip jau rašyta, E. Kalasūnas, buvęs ne vienerius metus ieškomiausių Europos nusikaltėlių sąrašuose, už minėtą išpuolį Užliedžiuose bei nužudymą viename iš Kauno bendrabučių, kuriuos įvykdė dar priklausydamas „Kamuolinių“ nusikalstamam susivienijimui, yra nuteistas trylikos metų laisvės atėmimu. Tačiau šį Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui, kuris dar savo sprendimo nepaskelbė.
Byloje, kurioje teisiamas kartu D. Bulotu, E. Kalasūnas kaltinamas, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, (portalo kauno.diena.lt žiniomis, turimas galvoje Renaldas Kanys), Deividu Bulotu ir kitais nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu organizavo pasikėsinimą nužudyti du žmones – V. S. ir K. Š.
Pasikėsinimas į V. S. gyvybę įvyko 2019-ųjų rugsėjo 24-osios vakare Kauno rajone – Garliavoje. Tiksliau – jos Vienybės gatvėje, kurioje tuo metu V. S. nuomojo butą.
Remiantis kaltinamuoju aktu, prieš tai V. S. buvo sekamas. O nustačius jo gyvenamąją vietą, apsirūpinta ginklais, šaudmenimis ir ryšio priemonėmis bei aptarus atsitraukimo kelius po nusikaltimo, jam tą vakarą prie namų surengta pasala. V. S. vairuojamam BMW tada stabtelėjus ties posūkiu, D. Bulotas panaudojo pistoletą su duslintuvu, iš kurio, keldamas pavojų praeiviams bei gretimų namų gyventojams, iššovė mažiausiai keturis kartus. Tačiau V. S. sugebėjo pasišalinti iš įvykio vietos nesužalotas. Nepaisant to, jis pripažintas nukentėjusiuoju dėl šio išpuolio, nes buvo apgadintas BMW.
Pasikėsinimas į K. Š. buvo surengtas po šešių savaičių – lapkričio 10-ąją Kaune – Vilijampolėje. Ir jam rengtasi iš anksto.
Pasikėsinimas į K. Š. pateko ir į tos paros policijos suvestines. Šiose teigta, kad į jį tą sekmadienio vidurdienį – 11.35 val. buvo šauta vieno Varnių gatvės penkiaaukščio, esančio Vilijampolės turgavietės kaimynystėje, laiptinėje.
Remiantis kaltinamuoju aktu, šioje laiptinėje D. Bulotas šovė į K. Š. mažiausiai vieną kartą taip pat iš pistoleto su duslintuvu, keldamas pavojų praeiviams bei laiptinės gyventojams. Tačiau ir K. Š. pavyko pabėgti, nepaisant sužalotos rankos.
Esmė – tarp eilučių
Pranešdama apie E. Kalasūno ir D. Buloto bylos perdavimą teismui Generalinė prokuratūra teigė, kad abu minėtus pasikėsinimus organizavo E. Kalasūnas, kuris, kaip ir D. Bulotas, siejamas su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. O ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras, vadovaujamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, metu nustatyta, kad minėtų pasikėsinimų nužudyti galimi užsakovai susiję su tarptautiniu lygmeniu vykdoma nusikalstama veikla.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, turėtas galvoje jau minėtas R. Kanys, anksčiau priklausęs vadinamiesiems „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo smogikams.
K. Š. yra R. Kanio pusbrolis, kaip ir Gija Zabachidzė, į kurio gyvybę taip pat kėsinosi R. Morkevičių nušovęs iš Estijos kilęs samdomas žudikas Imre Arakas.
Prokuratūros pranešime teigta ir, kad minėtais planuotais, bet nepavykusiais nužudymais siekta net kelių tikslų: pašalinti du konkrečius asmenis, kuriuos nusikaltimų organizatoriai įtarė bendradarbiaujant su Lietuvos teisėsauga, išvengti baudžiamosios atsakomybės už anksčiau įvykdytus sunkius nusikaltimus bei tokiu būdu įbauginti kitus bendrininkus niekaip nebendradarbiauti su teisėsauga. Be to, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, jog E. Kalasūnas, kaltinamas pasikėsinimų nužudyti organizavimu, tokiu būdu siekė įgyti didesnį nusikaltimo užsakovų palankumą. Todėl ir ėmėsi tarpininkauti organizuojant šias žmogžudystes.
Be to, E. Kalasūnas kaltinamas ir svetimo didelės vertės turto, žinant, kad šis gautas nusikalstamu būdu, įgijimu bei naudojimu. Turimas galvoje 2016-aisiais Vokietijoje pavogtas automobilis „Porsche Macan“, kurio vidutinė vertė – 50 tūkst. eurų. Ant jo buvo uždėti kito tokio pačio modelio automobilio, kuris buvo įsigytas 2017-ųjų rudenį Lietuvoje po gaisro, valstybiniai numeriai. Kaltinamajame akte minimą „Porsche Macan“ su svetimais valstybiniais numeriais teisėsaugininkai rado 2018-ųjų rugsėjį pas vieną moterį, kuriai jį buvo davusi E. Kalasūno sugyventinė, teigusi, kad nieko nežinojo apie nusikaltimus, su kuriais siejamas šis automobilis.
Nė vienas iš nukentėjusiųjų jokių ieškinių E. Kalasūnui ir D. Bulotui nepareiškė. Ieškinius teisiamiesiems yra pareiškusi tik Valstybinė ligonių kasa ir „Sodra“. Panašu, kad jų ieškiniai, kurių bendra suma siekia beveik 400 eurų, yra susiję su K. Š. sužalojimu.
Kontrataka su kaltinimais
E. Kalasūnui ir D. Bulotui stojus prieš teismą, labiausiai į akis krito, kad jie, kaip įmanydami, slepia veidus nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų, nors E. Kalasūnas byloje dėl jau minėto ginkluoto išpuolio prieš H. Daktaro pilį Užliedžiuose to nedarė. O taip atkakliai slepiant veidus visada kyla įtarimas, kad galimai dar ne visus šių asmenų nusikaltimus pavyko atskleisti teisėsaugai.
Pagarsinus kaltinamąjš aktą, nė vienas iš jų savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino. Tačiau tolesnę taktiką, nagrinėjant bylą, pasirinko skirtingą: E. Kalasūnas sutiko duoti parodymus tik po visų šio teismo proceso dalyvių apklausų, o D. Bulotas – prieš juos, bet iš anksto perspėdamas, kad į klausimus neatsakinės.
Duodamas parodymus teismui, D. Bulotas skaitė juos iš lapo. Ir pradėjo nuo to, kad tuo metu, kai buvo įvykdyti jam inkriminuojami nusikaltimai, buvo už 250 kilometrų nuo Kauno – Baltarusijos pasienyje. Tiksliau – ten esančiame privačiame reabilitacijos centre, kur gydėsi priklausomybę nuo alkoholio. Ir tai gali paliudyti 40 žmonių – šio centro pacientai ir darbuotojai, kuriuos jis prašo iškviesti į teismą.
Beje, didžiąją dalį paties D. Buloto parodymų sudarė pasakojimas apie labai griežtas minėto centro taisykles, paimant ne tik pacientų telefonus, bet ir raktus nuo namų, ir jo dienotvarkėje numatytą ne tik meldimąsi ir privalomą dienoraščio rašymą, bet ir pacientų tikrinimą naktimis, pasišviečiant prožektoriumi, – ar jie – savo vietose.
D. Bulotas tikino ir, kad nebuvo matęs nei V. S., nei K. Š., kol nebuvo įpainiotas į šią bylą. O E. Kalasūną pažįsta nuo jaunystės. „Esu šioje byloje vien dėl to!“, – sakė D. Bulotas, teigdamas, kad policijos pareigūnai jam ne kartą minėjo, jog žino, kad ne jis padarė šiuos nusikaltimus, bet jis turi duoti parodymus apie E. Kalasūną. Tada bus paleistas iš šios bylos. Anot D. Buloto, panašu, kad vienas iš minėto reabilitacijos centro pacientų pasidavė pareigūnų spaudimui duoti parodymus prieš jį, nes už bendradarbiavimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl paties padarytų nusikaltimų.
Pasikėsinimo nesureikšmino
Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti V. S. ir K. Š., skirtingai nei D. Bulotas, turėjo prisiekti teismui, kad, duodami parodymus, nemeluos. Ir buvo įspėti, kad už atsisakymą juos duoti gresia 2500 eurų bauda.
V. S., pasakodamas apie 2019-ųjų rugsėjo įvykį Garliavoje, kurioje jis tuo metu gyveno po skyrybų su žmona, teigė, kad sukdamas tada automobiliu link namų, pajutęs kelis „bumbt“, po kurių į policiją nesikreipė, nors po kurio laiko pastebėjęs įskilusį galinį bei keleivio už vairuotojo sėdynės lango stiklus. Tačiau to nesureikšmino, nes „šautinių pažeidimų jis neskiria, kadangi tik kelis kartus yra buvęs šaudykloje.“ Be to, buvo nuėjęs į tą vietą, kur girdėjo „bumbt“, – gal ras tuos akmenis, bet aptiko tik supuvusius obuolius. O apie tai, kad jo automobilis buvo apšaudytas vėliau sužinojo iš policijos gana neeilinėmis aplinkybėmis. Kai pareigūnai po kelių mėnesių jį išsivedė iš kirpyklos, liepę nutraukti jo kirpimą, ir ėmė reikalauti kažkokios kulkos iš automobilio, o vėliau atliko jo namuose kratą, ieškodami narkotikų ir ginklų, bet nieko nerado.
V. S. tikino, kad jokių priešų neturi, nes „stengiasi būti geras pilietis.“ Tiesa, pažįsta R. Kanio sūnėną, su kuriuo kartu sportavo, bei jo telefone yra R. Kanio sutuoktinės kontaktinis numeris. Šią jis apibūdino, kaip savo buvusią kaimynę iš Lapių. Tikino, kad turėjo gerus santykius ir su jos sutuoktiniu, kurio, kvietimu, buvo išvykęs gyventi į Ispaniją. Tačiau R. Kanio, kuris jam buvo padėjęs įsidarbinti Ispanijoje, nematė nuo 2018-ųjų pabaigos.
Tačiau, D. Buloto advokatas atkreipė dėmesį, kad kaltinamajame akte teigiama, jog R. Kanys iki 2019-ųjų liepos gavo duomenų, kad V. S. galimai bendradarbiauja su teisėsauga ir norėjo jam už tai atkeršyti. V. S. į tai atkirto, kad jis niekada su policija nebendradarbiavo, o vienoje iš pastarojo meto bylų, kurioje buvo sulaikytas Interpolo Ispanijoje ir po mėnesio parvežtas į Lietuvą, iš viso nedavė parodymų. Tačiau buvo po pusmečio paleistas iš suėmimo, esą pakišant pasirašyti dokumentus, kad jis paleidžiamas už bendradarbiavimą su teisėsauga, kuriuos jis pasirašė neskaitęs. O, kai vėliau perskaitė, dar skundė su savo advokatu šią apgaulę, tačiau nieko nepešė.
Įvardijo užsakovą
K. Š. savo parodymus teismui pradėjo nuo to, kad paleistas 2018-ųjų spalį iš Lukiškių, kur buvo atsidūręs po sulaikymo tų pačių metų balandį Vokietijoje už juvelyrinės parduotuvės apiplėšimą, pradėjo labai saugotis, nes buvo perspėtas savo pusbrolio R. Kanio, kad jeigu duos pareigūnams parodymus, su juo bus susidorota. Nepaisant to, jis sutiko bendrabarbiauti su teisėsaugininkais byloje dėl disponavimo dideliais kiekiais narkotikų bei ginklų kontrabandos, tarp kurios įtariamųjų – ir R. Kanys su S. Bėgliku. K.Š. teigė, kad ryšys su pastaruoju nutrūko 2016-aisiais.
„Vienintelis užsakovas mane nužudyti yra R. Kanys – dėl duotų parodymų pareigūnams bei, kad teikiau informaciją apie jų veiklą kitam savo pusbroliui – Zabachidzei ir Bugavičiui“, – tiesiai šviesiai pareiškė K. Š. Ir papasakojo, kad visgi pasikėsinimas į jį įvyko – kai jis 2019-ųjų spalį grįžo iš Švedijos, kur tuo metu gyveno, į Kauną dėl savo vestuvių. Už kelių savaičių po šių jis vėl turėjo grįžti į Švediją, tačiau tą dieną, kai turėjo išvykti atgal jūrų keltu, į jį buvo šauta Varnių gatvės daugiabučio, kuriame gyveno jo tėvai, laiptinėje.
Anot K. Š., atvažiavęs tada pas tėvus prieš išvykimą, jis atkreipė dėmesį, kad iki galo atidarytos ir net užremtos laiptinės durys su kodine spyna. O įėjęs į laiptinę, susitiko su žemyn besileidžiančiu nepažįstamuoju, iš kurio „išsiplėtusių akių žvilgsnio“ suprato, kad šis jį atpažino. Tačiau tada jie prasilenkė, bet netrukus K. Š. teigė pamatęs, kaip išėjęs į kiemą ir apsižvalgęs, nepažįstamasis iš liemenės kišenės išsitraukė ginklą ir skubiai grįžo atgal. Anot K. Š., į jį buvo šauta laiptų aikštelėje tarp pirmojo ir antrojo aukšto. Ištiktas šoko, K. Š. teigė puolęs link tėvų buto antrajame aukšte ir ėmęs belstis į jo duris, nes neturėjo rakto, net nejausdamas, kad yra sužeistas, nors buvo kiaurai peršautas dilbis.
K. Š. teigė atpažinęs į jį šovusį D. Bulotą, kai 2023-ųjų rugpjūtį buvo iškviestas į Lietuvos kriminalinės policijos biurą. „Esu užtikrintas, kad tai – jis, nes lig šiol sapnuoju jo veidą!“ – sakė iš susijaudinimo net mykčioti pradėjęs K. Š.
Žudikas ir ilgapirštis
D. Bulotas buvo sulaikytas 2023-iųjų liepą, o tų pačių metų spalį pats Lietuvos teisėsaugai pasidavė ir beveik penkerius metus ieškotas E. Kalasūnas.
43-ejų E. Kalasūnas – jau teistas tris kartus. Prieš 20 metų, t.y. būdamas 22-ejų, – už nužudymą (su draugais mirtinai sumušė prieš jo tetą smurtavusį šios vyrą). Ir buvo pasiųstas už šį nusikaltimą septyneriems metams už grotų. O 2010-aisiais, panašu, kad vos grįžęs iš minėto įkalinimo, – ir už neteisėtą disponavimą ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis, už ką buvo nubaustas tik lygtine laisvės atėmimo bausme. Trečią nuosprendį – už jau minėtą išpuolį Užliedžiuose bei nužudymą viename Kauno bendrabutyje, kuris dar nėra įsiteisėjęs, E. Kalasūnas išgirdo 2025-ųjų balandį. Ir nors neneigė buvęs tada Užliedžiuose, tačiau jam inkriminuotų nusikaltimų ten nepadaręs, o apie nužudymą, kuriuo taip pat kaltinamas, tikino nieko nežinantis, nes ten nebuvo, buvo pasiųstas už grotų trylikai metų.
Atėjus laikui duoti parodymus byloje, kurioje teisiamas kartu su D. Bulotu, E. Kalasūnas taip pat teigė, kad niekas jo nėra prašęs, ką nors nužudyti, nepažinojo jis ir šios bylos nukentėjusiųjų. O automobilį „Porsche“, kurį kaltinamas įgijęs nusikalstamu būdu, jis pirko iš serviso, kurio pavadinimo nežino, už 8 tūkst.eurų, gaudamas jo dokumentus ir raktelius.
38-erių D. Bulotas – teistas jau keturis kartus. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Anot teisėsaugininkų, daugiausia – už smulkias vagystes. Labiausiai nuskambėjęs D. Buloto nusikaltimas buvo įvykdytas prieš vienuolika metų, jam vykstant ieškoti darbo į Vokietiją. Tada jis, būdamas neblaivus, mikroautobuse, vykusiame per Lenkiją, peiliu sužalojo kitą bendrakeleivį, įtarusį, kad D. Bulotas bando jį apvogti. Po šio išpuolio D. Bulotą sulaikė ir perdavė Lenkijos policijai judviejų bendrakeleiviai.
Už naujus jiems inkriminuojamus nusikaltimus, sugulusius į Kauno apygardos teisme jau beveik pusantrų metų įstrigusią bylą, E. Kalasūnui pasiūlytas 20-ies metų įkalinimas, o D. Bulotui – keturiolikos.
Naujausi komentarai