TEISMAS: ŽMONES BAUGINUSI TARIAMA AIŠKIAREGĖ PRATURTĖJO SUKČIAUDAMA

Bylą dėl magijos paslaugų teikimo išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį konstatavo, jog tyčinis žmonių turto užvaldymas nepagrįstai teigiant, kad gresia pavojus nukentėjusiųjų ar jų artimųjų gyvybei, sveikatai ar turtui, yra pripažįstamas sukčiavimu.

Nagrinėjamoje byloje Ala Naruševičienė buvo kaltinama apgaule įgijusi ir užvaldžiusi didelės vertės turtą. Apie šią istoriją rašė portalas kauno.diena.lt.

Nustatyta, kad nukentėjusieji kreipėsi į A.Naruševičienę aiškiaregės konsultacijų ir ji įtikino žmones, kad jiems ir jų artimiesiems gresia nelaimės ir netektys bei tikino galinti jas įveikti. Taip už tariamą turto apsaugą, gyvenimo ir verslo sutvarkymą, sielos išvalymą, užkalbėjimų nuėmimą, amuletus ir pan. apgaule iš keturių nukentėjusiųjų įgijo didelės vertės turtą.

Kaip pranešė teismas, teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmenų, teikiančių magijos pobūdžio paslaugas, paranormalūs gebėjimai nėra patvirtinti mokslo ir praktikos, kaip ir objektyvūs tokios veiklos rezultatai. Tokių paslaugų teikimas Lietuvoje įstatymu nėra uždraustas, nes šios paslaugos gali būti įvairios, pavyzdžiui, pramoginio pobūdžio, naudojamos kaip priemonė žmogaus gyvenimo kokybei pagerinti (saviįtaiga, placebo efektas).

„Vien tik su magija susijusių paslaugų teikimo faktas savaime nesudaro pagrindo tokios veikos laikyti sukčiavimu“, – pažymima nutartyje.

Tačiau teismas savo nutartyje atkreipė dėmesį, kad magijos paslaugų teikimas yra ribojamas, jei jis vykdomas nesąžiningai: „Kai magijos paslaugų teikėjas, pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, tyčia užvaldo nukentėjusiojo turtą, kaip apgaulę panaudodamas objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius apie grėsmes nukentėjusiojo ar jo artimųjų gyvybei, sveikatai ar turtui ir tai turi įtakos sudaryti nukentėjusiajam nenaudingą sandorį, veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas“.

Teismo vertinimu, tokios veikos pavojingumas yra didesnis, kai kaltininkas manipuliuoja žmogaus sąmone, išgalvotomis grėsmėmis. Siekiant naudos, tokiu manipuliavimu lengviau paveikti nukentėjusįjį, kad šis sudarytų sau nenaudingą sandorį. Be to, taip yra apsunkinamas nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų gynimas. 

Teismas konstatavo, kad keturių nukentėjusiųjų turtą A.Naruševičienė užvaldė būtent tokiu būdu, todėl šios jos veikos pagrįstai pripažintos sukčiavimu. Šioje dalyje kaltinamasis nuosprendis nepakeistas. Tačiau kasacinis teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 metų rugsėjo 4 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2016 metų kovo 15 d. nuosprendį dėl sukčiavimo dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, nekonstatavus, kad šiais atvejais nukentėjusieji A.Naruševičienės paslaugomis pasinaudojo paveikti apgaulės, todėl kasacinis teismas bylą dėl sukčiavimo šioje dalyje nutraukė.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.