TRAGEDIJOS KALTININKAS SULAUKĖ IŠ TEISMO PAVĖLUOTOS JUBILIEJAUS DOVANOS: AR ŠI JAM PATIKO, NEAIŠKU

Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį paskutinės 2022-ųjų tragedijos Kauno gatvėse, per kurią žuvo devyniolikmetė, iškritusi iš BMW, kuris nuo smūgio į stulpą lūžo perpus, byloje. Sprendžiant iš jos dalyvių reakcijos, teismo sprendimas nepatiko nė vienai pusei, nors įtampa iš kaltinamojo veido ir dingo.

Pasekmės – kraupios

Kaip jau rašyta, Bendrajam pagalbos centrui apie šią tragediją Tunelio gatvėje buvo pranešta pernykštę gruodžio 30-ąją – 3.03 val.

Apie tai pranešęs kito automobilio vairuotojas teigė, kad BMW, kuriame aimanuoja žmogus, yra atsitrenkęs į stulpą. O kitas žmogus, iškritęs iš šio automobilio, guli ant kelio.

Pranešėjas pasakojo ir, kad buvo šio BMW, lėkusio nemažu greičiu, aplenktas. O po kurio laiko išvydo ir minėta kraupų vaizdą.

Į nelaimės vietą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai šalia sumaitoto BMW rado merginą. Greitosios medikams beliko konstatuoti, kad ji – be gyvybės ženklų. BMW viduje buvęs prispaustas vaikinas išlaisvintas, panaudojus metalo plėstuvus.

Greitosios medikai konstatavo BMW vairavusiam Lukui Kinduriui, kuriam tada vos prieš mėnesį buvo sukakę devyniolika, daugybinius sužalojimus. Nuvežus jį į Kauno klinikas, sužeistasis skubiai operuotas. Ten patikslinta, kad jis patyrė ne tik galvos traumą, bet ir kai kurių vidaus organų sužalojimą, dėl ko net buvo kurį laiką įvestas į dirbtinę komą.

Apklausti L. Kindurį medikai leido tik po kelių mėnesių.

Portalo kauno.diena.lt šaltinių teigimu, pažįstamiems jis sakė nepamenantis tragedijos aplinkybių jau iš karto, kai galėjo apie tai kalbėti. Po konstatuotos galvos traumos bei gautos narkozės operuojant tai buvo realu.

Skaitytojų, „Facebook“ grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.

Įrašas nesiderino su biografija

Peržiūrėjus vaizdo kamerų, įrengtų pakeliui į tragedijos vietą, įrašus, šiuose užfiksuotas gerokai didesnis už leistiną mieste L. Kindurio vairuoto BMW greitis. Ekspertai nustatė, kad M. K. Čiurlionio gatvės ir Vytauto prospekto sankryžoje jis lėkė ne mažesniu kaip 176 km/val. greičiu arba daugiau kaip trigubai viršijo leistiną 50 km/val. greitį.

Tačiau atlikus L. Kindurio kraujo tyrimus, juose neaptikta nei alkoholio, nei kokių nors kitų kvaišalų. Be to, iki šios tragedijos jis nebuvo baustas nei dėl vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Net nebuvo žinomas policijai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, greičiausiai ir žuvusioji buvo prisisegusi saugos diržu, tačiau panašu, kad šis smūgio metu nutrūko. O po tragedijos pasipylusias spekuliacijas, kad perpus lūžęs BMW galėjo būti suklijuotas iš dalių, paneigė tai, kad šis automobilis, registruotas L. Kindurio mamos vardu, turėjo galiojančią techninės apžiūros pažymą.

Nors ir ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams L. Kindurys teigė, kad nieko apie tragedijos aplinkybes nepamena, savo kaltę dėl keleivės žūties jis pripažino.

Pagal pareikštą kaltinimą L. Kinduriui grėsė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tokia numatyta bausmė dėl kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, vairuojant automobilį, pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, per kurį žuvo žmogus.

Namų darbus atliko visi

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti žuvusiosios tėvai. Jie prašė priteisti iš L. Kindurio bei „Lietuvos draudimo“, kuriame buvo apdraustas teisiamojo vairuotas BMW, po 57 tūkst. eurų neturtinę žalą. O tėvas – dar ir 3 tūkst. eurų turtinę, susijusią su laidotuvėmis.

Civiliniu atsakovu pripažintas „Lietuvos draudimas“ dalį minėtų ieškinių atlygino dar iki nuosprendžio. Kaip ir velionės močiutei, kuri taip pat pareiškė patyrusi 30 tūkst. eurų neturtinę žalą dėl anūkės žūties, nes padėjo sūnui po skyrybų su sutuoktine ją auginti. Velionės močiutė buvo pripažinta tik civiline ieškove, nes tokio pobūdžio bylose seneliai paprastai negauna nukentėjusiųjų statuso.

L. Kindurio advokatas Mindaugas Vasiliauskas, savo ruožtu, pateikė teismui jo ginamojo bei šio mamos prašymus atleisti teisiamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal mamos laidavimą ir be jokio užstato dėl sunkios jos materialinės padėties. Buvo pateikta teismui ir visa krūva teigiamų L. Kindurio charakteristikų, kurias parašė buvęs jo klasės auklėtojas gimnazijoje, buvusi darbovietė, kurią jis turėjo palikti dėl sveikatos būklės po teisiamųjų suolan pasodinusio įvykio, bei dabartinė darbovietė, kurioje teisiamasis dėl tos pačios priežasties gali dirbti tik pusę etato. Kartu su šiomis charakteristikomis buvo pateiktas ir L. Kindurio, kaip įvardyta, raštas nukentėjusiesiems, kuriame jis apgailestauja dėl to, kas įvyko, ir nuoširdžiai gailisi.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Sunki teisiamojo išpažintis

Davęs teismui parodymus, L. Kindurys pakartojo, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau įvykio aplinkybių nepamena. Sužinojo apie jį iš mamos, kai pabudo iš komos.

Jis tikino, kad niekada anksčiau nėra važiavęs tokiu greičiu, koks užfiksuotas, ir nežino, kas tada atsitiko. Esą visada jautė atsakomybę už savo keleivius. Ir tąkart važinėjosi su Emilija ne pirmą kartą. Be to, ir ta kelio atkarpa (kaip nustatyta, jų BMW tada atlėkė į Tunelio gatvę iš Europos prospekto) jam buvo neblogai žinoma. Vairuotojo pažymėjimą jis jau turėjo daugiau kaip metus. Maždaug tiek pat vairavo ir BMW. Ir nebuvo baustas už jokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Pasiteiravus L. Kindurio, ar jis prisidėtų prie ieškinių patenkinimo, jeigu draudikai neatlygintų visos prašomos sumos, teisiamasis teigė, kad, jo nuomone, turėtų užtekti ir tiek, kiek sumokės draudimas. Tačiau patikslinus, kad viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra padarytos žalos atlyginimas, jau sakė, kad jeigu reikės, atlygins dalį žalos ir jis.

Po teisiamojo apklausos bylą nagrinėjęs teisėjas Arūnas Purvainis nusprendė netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, kurio atveju, pripažinus L. Kindurį kaltu, jam skirtą bausmę būtų buvę galima sumažinti trečdaliu.

Apklausta ir mama

L. Kindurio mama, prašiusi atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą, pasiteiravus, ką ji mano apie ekspertų nustatytą BMW greitį, užsiminė, kad sūnui vežant ją šiuo automobiliu gruodžio 29-osios vakarą, ji atkreipė dėmesį į kažkokį neįprastą daiktą BMW apačioje. Ir pasakė sūnui, kad reikėtų nuvažiuoti pas meistrus – gal kažkas nutrūko. Tačiau artėjo šventės ir visiems jau rūpėjo kiti dalykai.

Teisiamojo mama pasakojo, kad sūnus pabudo iš komos gal po dešimties dienų, t. y. jau kitais metais. Ir nesuvokė, kas įvyko. Galiausiai jam pasakius, kad sudaužytas ir BMW, iš pradžių buvo įsitikinęs, kad tai įvyko vežant į kaimą tėvą. O tai paneigus, ėmė atkakliai klausinėti, ar jis važiavo vienas. Galiausiai pareikalavo savo mobiliojo ryšio telefono. Tada jam ir buvo pasakyta, kad kartu važiavo ir Emilija, kuri neišgyveno.

Pasakojo teisiamojo mama ir apie tai, kad nupirko sūnui automobilį jo gimnazijos baigimo bei devynioliktojo gimtadienio proga. Tačiau užregistravo jį savo vardu, nors pati nevairuoja, kad žinotų, ar sūnus nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių. Jam buvo pasakyta, kad automobilis bus iš karto parduotas, jeigu bus padarytas bent vienas pažeidimas.

Tėvas buvo linkęs atleisti

Žuvusiosios tėvas teisme prisiminė, kad paskutinį savo gyvenimo vakarą dukra buvo šiek tiek prislėgta dėl prasidėjusių nesutarimų su teisiamuoju. Tai, anot jo, vyko jau mažiausia porą savaičių, o draugavo jiedu nuo 2022-ųjų pavasario. Tačiau vėliau, paėmusi tėvo automobilį, Emilija išvažiavo į baseiną. Ne per seniausiai buvo išlaikiusi vairuotojo teises. O grįžusi apie 22 val., pasakė, kad Lukas vėl kviečia pasivažinėti. Anot tėvo, jis dar abejojęs, ar ne per vėlu, ir tikino, kad dar prisivažinės, nes visas gyvenimas – prieš akis, bet dukros neperkalbėjo. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jie važinėdavo naktimis, nes Lukas paimdavo dukrą iš darbo kavinėje. O šis užtrukdavo iki 22 val. Kartais – dar ilgiau.

Dukters jau nebėra ir nenorėčiau, kad dar vienas žmogus…

Pasiteiravus žuvusiosios tėvo, ką šis mano apie BMW greitį, jis užsiminė apie galimą Luko pyktį bei norą kažką parodyti, nors dukra dar nebuvo apsisprendusi, ar jie – ir toliau pora, ar tik draugai.

Tačiau Emilijos tėvas neprieštaravo, kad L. Kindurys būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. „Dukters jau nebėra ir nenorėčiau, kad dar vienas žmogus…“, – iš susijaudinimo jis nepajėgė užbaigti sakinio.

Emocijos ėmė viršų

Emilijos mama teigė sužinojusi apie vienintelio savo vaiko žūtį tik gruodžio 30-osios popietę, kai neprisiskambinusi dukrai ir nesulaukdama šios atsakymo į savo SMS, ko niekada anksčiau nebūdavo, paskambino jos tėvui, pas kurį Emilija gyveno.

Žuvusios mama prisipažino, kad buvo įsitikinus, jog Emilija su Luku, kuris, būdamas be galo pavydus, buvo pavertęs dukters gyvenimą pragaru, jau išsiskyrė. Bent taip tikino dukra, apsilankiusi pas ją paskutinį savo gyvenimo vakarą.

Žuvusiosios mama teigė, kad, jos žiniomis, tą vakarą jos dukters darbovietėje vyko Kalėdų vakarėlis. O darbe buvo vaikinų, kurie taip pat rodė jai dėmesį. „Aš manau, kad Lukui ją pasiėmus tada iš darbo, ji pagaliau pareiškė, kad nutraukia su juo santykius. O tai iššaukė Luko pyktį“, – buvo įsitikinusi Emilijos mama.

Pasiteiravus žuvusiosios mamos dėl galimybės atleisti teisiamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, sulaukta atsakymo, kad ji su tuo nesutinka – Lukas turi būti nubaustas. „Jis pats žino už ką!“ – teigė Emilijos mama.

Ginčijosi iš peties

Prokuroras Osvaldas Stadalius taip pat buvo įsitikinęs, kad atleisti L. Kindurį nuo baudžiamosios atsakomybės būtų neteisinga. Tačiau, kadangi jis – neteistas, nusikalto dėl neatsargumo, pripažino kaltę, gailisi ir atsiprašė, siūlė skirti teisiamajam dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimą, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei vienerius metus nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Be to, uždrausti trejus metus vairuoti.

Prokuroro nuomone, draudimo atstovams atlyginus nukentėjusiems dalį žalos, priteisti jiems šios daugiau nereikėtų, nes jie jau gavo pagal teismų praktiką beveik maksimumą tokiose bylose.

Žuvusiosios mamą atstovavęs advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius prašė perkvalifikuoti L. Kinduriui pareikštą kaltinimą į sunkesnį, nes ties greičio matuokliu, esančiu už 300 metrų nuo sankryžos ties Europos prospekto „Rimi“, jis buvo sumažinęs BMW greitį iki 60 km/val., tačiau prieš pat tragediją, įvykusią maždaug už kilometro, jau važiavo, kaip nustatė ekspertai, apie 176-180 km/val. greičiu. Ir tai negalima traktuoti nei kaip neatsargumo, nei kaip atsitiktinumo, nes BMW greitis buvo padidintas sąmoningai.

Be to, E. Pavlovičius teigė, kad žuvusiosios tėvų ieškiniai turi būti tenkinti pilnai, nes jie prarado vienintelį savo vaiką, į kurį tikrai buvo investuota daugiau. Ir ta suma, kurios jie prašo, kaip kompensacijos, šiuo atžvilgiu yra niekinė.

Linkusių atleisti buvo daugiau

Žuvusiosios mama per baigiamąsias šios bylos kalbas, vykusias L. Kindurio 20-mečio išvakarėse, taip pat prašė jam skirti bausmę už nužudymą dėl neatsargumo.

Tačiau velionės močiutė, pritardama savo sūnui, prašė, kad teisiamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

L. Kindurio advokatas M. Vasiliauskas taip pat buvo linkęs akcentuoti, kad jo ginamasis nesiekė tyčia atimti savo draugei gyvybės. Tai atsitiko dėl neatsargumo ir jauno amžiaus. Be to, ir pats sunkiai nukentėjo bei patyrė ne vieną operaciją. „O jo atgaila buvo nuoširdi, nes prasidėjo, ne prirėmus jį įrodymais, o nuo tada, kai sužinojo, kad žuvo Emilija“, – akcentavo M. Vasiliauskas.

Prašydamas atleisti L. Kindurį nuo baudžiamosios atsakomybės, jo advokatas apeliavo ir į teisiamojo amžių. „Jam – tik 20, o šį kryžių teks nešti visą likusį gyvenimą. Be to, šis procesas, draugės žūtis ir paties patirti sužalojimai jam jau padarė tokią įtaką, kad jis jau nebenorės daugiau nusikalsti!“ – teigė M. Vasiliauskas. Jis taip pat buvo įsitikinęs, kad tai, ką išmokėjo žuvusiosios artimiesiems draudimas, turėtų ir pakakti.

Suteikus teisę į paskutinį žodį L. Kinduriui, šis teigė, kad norėtų dar kartą atsiprašyti, nors ir sutinka, kad tai šiandien nieko nereiškia. Tačiau tikisi, kad su laiku bus sugebėta jam atleisti. Jam taip labai sunku susitaikyti su tuo, ką padarė.

O jo atgaila buvo nuoširdi, nes prasidėjo, ne prirėmus jį įrodymais, o nuo tada, kai sužinojo, kad žuvo Emilija.

Teismo verdiktas

Teisėjas A. Purvainis šiandien paskelbė, kad L. Kindurio padarytas nusikaltimas yra teisiškai kvalifikuotas teisingai. Ir nors formaliai būtų galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą, nes yra neteistas bei prisipažino, tai prasilenktų su teisingumu, nes jis, daugiau kaip tris kartus viršydamas leistiną greitį, ne tik ypatingai šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, bet ir savo nusikalstamu pasitikėjimu, lėmusiu įvykusią tragediją, parodė cinišką požiūrį ne tik į žuvusią keleivę, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą.

Tačiau dėl jau minėtų aplinkybių, dėl kurių formaliai teisiamąjį buvo galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nors jam ir skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau gerokai mažesnė už grėsusios vidurkį.

Šių teisinių išvedžiojimų pasekmė – L. Kinduriui skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, atidedant jo vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant tęsti darbą bei nurodytą laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ar rajono be Probacijos tarnybos, prižiūrėsiančios, kaip jis laikosi skirtų įpareigojimų, leidimo.

Be to, L. Kinduriui trejiems metams uždrausta vairuoti transporto priemones.

Lukas Kindurys (T. Biliūno/BNS nuotr.)

Į klausimą atsakė tik mamos

Žuvusiosios tėvų ieškiniai, atsižvelgus į tai, kad jie jau gavo nemenkas išmokas iš draudimo, tenkinti tik iš dalies.

Tėvui prie draudimo išmokėtos sumos papildomai priteista 8 100 eurų. Mamai – 7 tūkst.

Tačiau velionės močiutės pareikštas ieškinys, atsižvelgus į tai, kad ji taip pat jau gavo draudimo išmoką, atmestas, nes tik išimtinais atvejais broliams, seserims, seneliams bei vaikaičiams yra priteisiamos tokios išmokos.

Be to, nepaisant to, kad teismo procesas buvo viešas, priimtas sprendimas byloje esantį žuvusios palaikų protokolą bei laikmeną, kurioje užfiksuota ši informacija, pripažinti neviešais. Šį savo sprendimą A. Purvainis motyvavo tuo, kad minėtuose dokumentuose užfiksuotas itin sudarkytas velionės kūnas.

Pasiteiravus žuvusiosios mamos, ar ji skųs šį nuosprendį, sulaukta atsakymo, kad taip – vien dėl to, kad L. Kindurys, jos nuomone, nuteistas ne pagal tą Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Žuvusiosios tėvas nuosprendžio nekomentavo. Kaip ir pats L. Kindurys, iš kurio veido jau akivaizdžiai buvo dingusi įtampa, su kuria jis laukė teismo verdikto. Tik L. Kindurio mama atsakė, kad jie dar nežino, koks bus jų sprendimas.