ŽINOMOS KAUNO ADVOKATĖS NEMALONĘ UŽSITRAUKUSIAI TEISĖJAI SIŪLO IŠKELTI DRAUSMĖS BYLĄ

Teisėjų taryba siūlo iškelti drausmės bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Lilijai Tarčevskajai dėl galbūt padarytų pažeidimų organizuojant teismo posėdį.

Teisėjų taryba dėl to kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Iškelti bylą teisėjai siūloma dėl to, kad gegužės mėnesį ji organizuodama posėdį dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo įtariamajam, „nesielgė pakankamai rūpestingai ir apdairiai: žinodama, kad įtariamajam ikiteisminiame tyrime atstovauja jo pasirinkta gynėja, nesiėmė priemonių sudaryti galimybę jai dalyvauti teismo posėdyje ir atstovauti savo ginamajam“.

Teisėjų tarybos vertinimu, tokiais teisėjos veiksmais galėjo būti nepagrįstai apribota įtariamojo teisė būti atstovaujamam pasirinkto gynėjo.

Teisėjų tarybai taip pat kilo abejonių, ar teismo procesiniai sprendimai buvo paskelbti tinkamai ir laiku.

Naujienų portalas delfi.lt gegužę pranešė, kad advokatė Aušra Ručienė nebuvo informuota apie teismo posėdį, per kurį jos ginamajam kontrabandos byloje skirtas dešimties dienų suėmimas. Paaiškėjo, kad teisme jam atstovavo valstybės paskirtas gynėjas, nes A. Ručienė esą negalėjo dalyvauti.

Advokatė tvirtina, kad  buvo paprašiusi prokuroro medžiagos, kurios pagrindu norėta suimti įtariamąjį, ir jos belaukdama sužinojusi apie teismo sprendimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas portalui teigė, kad reikėjo skubiai apsispręsti dėl suėmimo, kadangi laikino 48 valandų sulaikymo terminas buvo beveik pasibaigęs. Anot teismo, prokuroras informavo, kad advokatė A. Ručienė nurodytu metu teismo posėdyje dalyvauti negalės, todėl jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato parinkimo. Tarnyba parinko advokatą Ramūną Vanagą, šis ir dalyvavo posėdyje. Teisėjos duomenimis, įtariamasis teismo posėdžio metu neišreiškė jokių prieštaravimų dėl gynybos.

Generalinės prokuratūros prokuroras Antanas Stepučinskas tuomet paaiškino, kad nuotoliniu būdu susipažinti su bylos medžiaga galimybių nebuvo, o advokatė tvirtino negalinti dalyvauti teismo posėdyje nesusipažinusi su byla. Prokuroras situaciją apibūdino kaip nesusikalbėjimą.